Lobizmas ES institucijose – pamatinis akmuo, o kaip Lietuvoje?
2019-05-27 10:45
Įkaitusiame mūsų šalies rinkimų kontekste „lobizmo“ sąvoka įgyja dar labiau toksišką krūvį. Lietuvoje, kur lobizmas dažnai suvokiamas vienpusiškai ir neigiamai, apsunkinamas įvairių intereso grupių, o ypač verslo bendruomenės dialogas su politikais. Skaidrumo bei atvirumo klausimai nuolat keliami ir rinkimų nuotaikomis šiuo metu gyvenančiame Briuselyje, tačiau ES institucijos išlieka nepalyginamai atviresnės dialogui. Kodėl jų pastangos stiprinti skaidrumą, sėkmingesnės ir ką iš to pasimokę laimėtume?

Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas
Dialogas yra vertinamas, o reguliarus dialogas – dar labiau
„Susitikimai su interesų grupių atstovais įvairiais viešosios politikos klausimais yra natūrali Europos Komisijos kasdienybė. Kaip dar Europos Komisija, būdama pagrindinė teisės aktų iniciatorė, galėtų užtikrinti, kad jos pasiūlymai yra veiksmingi, išmintingi ir atspindi visų nuomonių pusiausvyrą? Ar kritikai tikrai norėtų, kad Europos Komisija būtų uždara ir priiminėtų milijonams žmonių įtaką darančius sprendimus, neįvertinusi neigiamų padarinių?“ Tai – Europos Komisijos vicepirmininko Marošo Šefčovičiaus žodžiai, puikiai atspindintys ES institucijų požiūrį. Iš lobistų tikimasi konkrečios, patikimos informacijos, kūrybiškų, ekonomiškai pagrįstų sprendimų, kurie pagerintų priimamus sprendimus.
Galvojant pragmatiškai – kiekviena institucija (ar ES, ar vyriausybės), inicijuodama teisės aktą, nori, kad jis būtų sėkmingas, atspindėtų daugelio interesus, ir kurtų pridėtinę vertę. Dėl šios priežasties, konsultavimasis su socialinėmis, verslo ir kitomis grupėmis pačiame ankstyviausiame etape yra būtinas. Tokiu būdu sumažinamos visos rizikos, kurios gali iškilti svarstant teisės akto projektą vėlesnėse stadijose. Kitaip tariant – tai yra investicija į teisės akto sėkmę.
Tikslas – skaidrumas ir atvirumas, o ne „lobistų sukontroliavimas“
Įsijungę Briuselyje itin populiarų socialinį tinklą „Twitter“, įsitikinsite, kad didžioji dalis komisarų, Europos komisijos generalinių direktorių ir Europos Parlamento narių kiekvieną dieną po 3-4 kartus skelbia nuotraukas ir žinutes: su kuo ir kokiais klausimais jie susitinka. Sekėjai sužino, ar tai buvo susitikimas su profesionaliais konsultantais ir teisės kontorų atstovais, ar verslo, profsąjungų organizacijos, įmonių lobistais, NVO, think-tank‘ų ir tyrimų institutų, religinių grupių atstovais ir t.t.
Tokie susitikimai nėra reguliuojami teisės aktais, daugiau tarpinstituciniais susitarimais. Briuselyje veikia pasirinktas „švelnus“ reguliavimo modelis – visa ko ašis šiame ilgalaikiu pasitikėjimu grįstame modelyje yra ES Skaidrumo registras, kuriame registruojasi išskirtinai juridiniai asmenys.
ES Skaidrumo registras – labai nesudėtinga, tačiau realiai veikianti švelniojo reguliavimo priemonė, leidžianti tiek piliečiams, tiek skirtingų grupių atstovams ir įstatymų priėmėjams matyti, kas daro įtaką, kokiais klausimais, kiek proporcinga jų finansinė galia ir t.t. Svarbu tai, kad interesų atstovams nereikia deklaruoti susitikimų – kitaip tariant, našta yra subalansuojama tarp interesantų ir sprendimų priėmėjų. Komisarai, jų kabinetų nariai ir Komisijos generaliniai direktoriai susitikimus privalo deklaruoti nuo 2014-2015 m., o Europos Parlamento komitetų vadovai ir pranešėjai – nuo šių metų vasario. Susitikimų deklaravimas vis labiau prigyja ir tampa netgi tam tikra pareigūnų reputacijos išraiška.
Prasminių akcentų svarba
Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad šis registras nekabina jokių etikečių. Vien nuo užsiregistravimo Skaidrumo registre netampama „lobistu“. Siekiama sudaryti vienodas galimybes visiems interesams ir nebandoma dirbtinai kurti skirties tarp „blogojo lobisto“ ar „gerojo lobisto“ (pvz. asocijuoto verslo struktūra vs. NVO).
Sąvokos ir apibrėžimai yra svarbūs, ypač Lietuvoje kur „lobizmas“ yra stigmatizuotas ir ši tema yra nepatogi. Mes galime žvalgytis į JAV ar kitas Vakarų šalis, kur „lobizmo“ terminas yra labai prigijęs, tačiau mūsų visuomenėje jautrumas šiai sąvokai apibrėžia mūsų realybę, konstruoja vaizdinius ir stumia prie konkrečių išvadų. Tikiu, kad net ir ES atveju buvo neatsitiktinai nuspręsta registrą pavadinti būtent „skaidrumo“, o ne „lobizmo registru“.
ES Skaidrumo registre užsiregistravusios asocijuotos verslo struktūros yra traktuojamos kaip reprezentatyvūs veikėjai, atstovaujantys bendrąjį savo narių interesą. Laikoma, kad tokia organizacija geba generuoti kokybišką bendrą ar situaciją tam tikroje šakoje atspindinčią informaciją.
Pavyzdys – visoms ES šalių pramonininkų konfederacijoms (tarp jų ir Lietuvos) atstovaujanti organizacija „BusinenessEurope“. Joje dirba apie 50 ekspertų, generuojančių milžinišką kiekį informacijos. Europos Komisija labai vertina šios organizacijos rekomendacijas ir susitikimus su jos atstovais, nes jie atspindi tam tikrą nagrinėjamų klausimų vidurkį – tiek geografinio subalansavimo, tiek kt. atžvilgiais. Komisija supranta, kad tokia informacija padės geriau atskleisti problemas, kurios galbūt nebuvo įvertintos parengiamuosiuose etapuose.
Trukdis sprendimų kokybei ir dirva populizmui
Toks skaidrumo modelis pasirinktas apgalvojus, kad sudėtingesnė reguliavimo sistema galėtų kelti įgyvendinimo ir priežiūros problemas bei galėtų apsunkinti dalyvavimo galimybes įvairioms grupėms. Šis reguliavimas neužkrauna naštos nei interesų grupėms, nei institucijoms. Dėl to sudaro geras sąlygas bendrauti ir prisidėti prie sprendimų priėmimo kokybės.
Politinis procesas ir viešosios politikos formavimas turi būti suprantami kaip labai kompleksiški. Vadovaudamiesi „simplistic“ požiūriu šiuo atveju iškart pakliūvame į „populistic“ spąstus. Politinis procesas negali būti redukuojamas vien tik į korupciją ar į korupcinę riziką, vien į interesų grupių primetamą poveikį. Čia veikia partijos, ideologijos, sprendimų priėmimų viražai – visa tai reikia aiškiai pristatyti piliečiams. O būtent šis edukacinis tikslas yra prarandamas, kai viską beatodairiškai suvedame į vieną sprendimą ar dar blogiau – vieną etiketę (t. y. „lobizmas=korupcija”).
Didelė supaprastinto požiūrio į lobizmo reguliavimą grėsmė yra ta, kad ji gali paversti institucijas pakankamai uždaromis. Kitaip tariant, pačios institucijos neturi užtektinai informacijos resursų ir neturi išminties monopolio. Joms reikia palaikyti ryšį su atskiromis socialinėmis grupėmis tam, kad galėtų priimti išmintingus ir su socialine bei ekonomine realybe nesikertančius sprendimus.
Jei pareigūnai bijos konsultuotis, surinkti įvairių sričių ekspertus ir pabandyti išsiaiškinti problemas ir galimas rizikas, tai, tikėtina, atsilieps sprendimų kokybei. Europos institucijose – Komisijoje ir Parlamente – to siekiama išvengti. Juk kur kas geriau aptarti įgyvendinamos politikos viziją, išdiskutuoti sprendimus ir taip išvengti paprasčiausiai dar viena popierių krūva virstančio teisės akto.
„Susitikimai su interesų grupių atstovais įvairiais viešosios politikos klausimais yra natūrali Europos Komisijos kasdienybė. Kaip dar Europos Komisija, būdama pagrindinė teisės aktų iniciatorė, galėtų užtikrinti, kad jos pasiūlymai yra veiksmingi, išmintingi ir atspindi visų nuomonių pusiausvyrą? Ar kritikai tikrai norėtų, kad Europos Komisija būtų uždara ir priiminėtų milijonams žmonių įtaką darančius sprendimus, neįvertinusi neigiamų padarinių?“ Tai – Europos Komisijos vicepirmininko Marošo Šefčovičiaus žodžiai, puikiai atspindintys ES institucijų požiūrį. Iš lobistų tikimasi konkrečios, patikimos informacijos, kūrybiškų, ekonomiškai pagrįstų sprendimų, kurie pagerintų priimamus sprendimus.
Galvojant pragmatiškai – kiekviena institucija (ar ES, ar vyriausybės), inicijuodama teisės aktą, nori, kad jis būtų sėkmingas, atspindėtų daugelio interesus, ir kurtų pridėtinę vertę. Dėl šios priežasties, konsultavimasis su socialinėmis, verslo ir kitomis grupėmis pačiame ankstyviausiame etape yra būtinas. Tokiu būdu sumažinamos visos rizikos, kurios gali iškilti svarstant teisės akto projektą vėlesnėse stadijose. Kitaip tariant – tai yra investicija į teisės akto sėkmę.
Tikslas – skaidrumas ir atvirumas, o ne „lobistų sukontroliavimas“
Įsijungę Briuselyje itin populiarų socialinį tinklą „Twitter“, įsitikinsite, kad didžioji dalis komisarų, Europos komisijos generalinių direktorių ir Europos Parlamento narių kiekvieną dieną po 3-4 kartus skelbia nuotraukas ir žinutes: su kuo ir kokiais klausimais jie susitinka. Sekėjai sužino, ar tai buvo susitikimas su profesionaliais konsultantais ir teisės kontorų atstovais, ar verslo, profsąjungų organizacijos, įmonių lobistais, NVO, think-tank‘ų ir tyrimų institutų, religinių grupių atstovais ir t.t.
Tokie susitikimai nėra reguliuojami teisės aktais, daugiau tarpinstituciniais susitarimais. Briuselyje veikia pasirinktas „švelnus“ reguliavimo modelis – visa ko ašis šiame ilgalaikiu pasitikėjimu grįstame modelyje yra ES Skaidrumo registras, kuriame registruojasi išskirtinai juridiniai asmenys.
ES Skaidrumo registras – labai nesudėtinga, tačiau realiai veikianti švelniojo reguliavimo priemonė, leidžianti tiek piliečiams, tiek skirtingų grupių atstovams ir įstatymų priėmėjams matyti, kas daro įtaką, kokiais klausimais, kiek proporcinga jų finansinė galia ir t.t. Svarbu tai, kad interesų atstovams nereikia deklaruoti susitikimų – kitaip tariant, našta yra subalansuojama tarp interesantų ir sprendimų priėmėjų. Komisarai, jų kabinetų nariai ir Komisijos generaliniai direktoriai susitikimus privalo deklaruoti nuo 2014-2015 m., o Europos Parlamento komitetų vadovai ir pranešėjai – nuo šių metų vasario. Susitikimų deklaravimas vis labiau prigyja ir tampa netgi tam tikra pareigūnų reputacijos išraiška.
Prasminių akcentų svarba
Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad šis registras nekabina jokių etikečių. Vien nuo užsiregistravimo Skaidrumo registre netampama „lobistu“. Siekiama sudaryti vienodas galimybes visiems interesams ir nebandoma dirbtinai kurti skirties tarp „blogojo lobisto“ ar „gerojo lobisto“ (pvz. asocijuoto verslo struktūra vs. NVO).
Sąvokos ir apibrėžimai yra svarbūs, ypač Lietuvoje kur „lobizmas“ yra stigmatizuotas ir ši tema yra nepatogi. Mes galime žvalgytis į JAV ar kitas Vakarų šalis, kur „lobizmo“ terminas yra labai prigijęs, tačiau mūsų visuomenėje jautrumas šiai sąvokai apibrėžia mūsų realybę, konstruoja vaizdinius ir stumia prie konkrečių išvadų. Tikiu, kad net ir ES atveju buvo neatsitiktinai nuspręsta registrą pavadinti būtent „skaidrumo“, o ne „lobizmo registru“.
ES Skaidrumo registre užsiregistravusios asocijuotos verslo struktūros yra traktuojamos kaip reprezentatyvūs veikėjai, atstovaujantys bendrąjį savo narių interesą. Laikoma, kad tokia organizacija geba generuoti kokybišką bendrą ar situaciją tam tikroje šakoje atspindinčią informaciją.
Pavyzdys – visoms ES šalių pramonininkų konfederacijoms (tarp jų ir Lietuvos) atstovaujanti organizacija „BusinenessEurope“. Joje dirba apie 50 ekspertų, generuojančių milžinišką kiekį informacijos. Europos Komisija labai vertina šios organizacijos rekomendacijas ir susitikimus su jos atstovais, nes jie atspindi tam tikrą nagrinėjamų klausimų vidurkį – tiek geografinio subalansavimo, tiek kt. atžvilgiais. Komisija supranta, kad tokia informacija padės geriau atskleisti problemas, kurios galbūt nebuvo įvertintos parengiamuosiuose etapuose.
Trukdis sprendimų kokybei ir dirva populizmui
Toks skaidrumo modelis pasirinktas apgalvojus, kad sudėtingesnė reguliavimo sistema galėtų kelti įgyvendinimo ir priežiūros problemas bei galėtų apsunkinti dalyvavimo galimybes įvairioms grupėms. Šis reguliavimas neužkrauna naštos nei interesų grupėms, nei institucijoms. Dėl to sudaro geras sąlygas bendrauti ir prisidėti prie sprendimų priėmimo kokybės.
Politinis procesas ir viešosios politikos formavimas turi būti suprantami kaip labai kompleksiški. Vadovaudamiesi „simplistic“ požiūriu šiuo atveju iškart pakliūvame į „populistic“ spąstus. Politinis procesas negali būti redukuojamas vien tik į korupciją ar į korupcinę riziką, vien į interesų grupių primetamą poveikį. Čia veikia partijos, ideologijos, sprendimų priėmimų viražai – visa tai reikia aiškiai pristatyti piliečiams. O būtent šis edukacinis tikslas yra prarandamas, kai viską beatodairiškai suvedame į vieną sprendimą ar dar blogiau – vieną etiketę (t. y. „lobizmas=korupcija”).
Didelė supaprastinto požiūrio į lobizmo reguliavimą grėsmė yra ta, kad ji gali paversti institucijas pakankamai uždaromis. Kitaip tariant, pačios institucijos neturi užtektinai informacijos resursų ir neturi išminties monopolio. Joms reikia palaikyti ryšį su atskiromis socialinėmis grupėmis tam, kad galėtų priimti išmintingus ir su socialine bei ekonomine realybe nesikertančius sprendimus.
Jei pareigūnai bijos konsultuotis, surinkti įvairių sričių ekspertus ir pabandyti išsiaiškinti problemas ir galimas rizikas, tai, tikėtina, atsilieps sprendimų kokybei. Europos institucijose – Komisijoje ir Parlamente – to siekiama išvengti. Juk kur kas geriau aptarti įgyvendinamos politikos viziją, išdiskutuoti sprendimus ir taip išvengti paprasčiausiai dar viena popierių krūva virstančio teisės akto.
Komentaras
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų bū...
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...