2020 rugsėjo 27 d. sekmadienis, 8:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

NORDTEK vadovas Peteris Göransonas: „Kalbėdami apie universitetų ateitį, turime suprasti inžinierių svarbą šiandieniniame pasaulyje“

2018-11-22 10:33
„Net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus“, – sako NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie universitetų ateitį ir tarptautinių tinklų vaidmenį joje, bei pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iškeltą „vieningo europinio diplomo“ idėją.
nuotrauka
Asociatyvi KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
2018 m. vasarą Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su BALTECH konsorciumo universitetais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NORDTEK konsorciumu, iki tol vienijusio tik Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – techniškuosius universitetus.

NORDTEK konsorciumo partneriai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, skatina bendrus Europos projektus ir prisideda prie tvaraus ilgalaikio bendradarbiavimo didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Nuotraukoje – KTU rektorius E. Valatka su P. Goranson (dešinėje)

„NORDTEK – nuolat kintantis, tobulėjantis ir atsinaujinantis techniškųjų universitetų tinklas, tad kviečiu KTU prisidėti prie jo vystymo savo idėjomis bei pasiūlymais, aktyviai dalyvauti bendroje veikloje. Mūsų tikslas – keistis patirtimi, bendradarbiauti ir kartu augti“, – sakė šį spalį KTU viešėjęs NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas.

Kalbant apie ateities universitetus, į ką jau šiandien reikėtų atkreipti dėmesį?, – paklausėme P. Göransono.

Yra keletas dalykų, kurie, žinoma, buvo svarbūs ir anksčiau. Pirmiausia, net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Manau, bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus. Reikia žinoti savo stipriąsias puses ir mokėti priimti pagalbą, dalintis darbais ir pripažinti, kad vienas universitetas negali lyderiauti visose srityse, o tose srityse, kuriose nesame geriausi, galime ir turime naudotis kitų patirtimi. 

Tai – vienas svarbiausių ir sunkiausių uždavinių ateities universitetams, nes universitetai turi itin svarbią nacionalinę misiją – remti visuomenę žiniomis, patirtimis ir joje dirbančiais žmonėmis.

Ar universitetų ateitis – tarptautiniuose tinkluose? Kokią pridėtinę vertę jie kuria universitetams?

Daugelio metų patirtis rodo, jog lyderiaujantys universitetai ieško tinklų, kurių dalimi galėtų tapti, jeigu tokio neranda – gali tekti įkurti naują tinklą. Šiandien turime tiek daug tinklų, kad kartais reikia atskiro tinklo bendradarbiavimui tarp jų užtikrinti.

NORDTEK daugiausia dėmesio skiria moksliniams tyrimams, vidiniams organizacijų klausimams, bendradarbiavimui su pramonės įmonėmis, savivaldos institucijomis. Kiti tinklai koncentruojasi į politinius klausimus, bendradarbiauja su Europos Komisija, Parlamentu, visa tai – jų stiprioji pusė. Tinklai tarpusavyje taip pat turi dalintis darbais ir atsakomybėmis.

Skirtingi tinklai specializuojasi skirtingose srityse. Maži tinklai, kuriuos sudaro 3-4 universitetai gali spręsti labai konkrečius, detalius klausimais, kai dideliems tinklams tai padaryti būtų sunku.

Konkurencija tarp tinklų šiandien yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama. Apskritai universitetas negali priklausyti per dideliam skaičiui tarptautinių organizacijų – turite įsitikinti, kad kiekviena narystė atitinka jūsų universiteto strateginius tikslus ir turi realios naudos.

Kokia didžiausia pridėtinė vertė Baltijos šalių universitetams, prisijungsiantiems prie NORDTEK tinklo?

Bendradarbiaudami universitetai gali plėsti savo akiratį ir rasti naujų bendradarbiavimo formų. Dauguma senųjų NORDTEK narių jau yra praėję tuos iššūkius, su kuriais šiandien tenka susidurti naujiems nariams. Narystė NORDTEK – galimybė sutikti kolegų iš kultūriškai panašių šalių ir į viską pažvelgti naujomis akimis. Tai padaryti lengviau, kai kalbame ta pačia „kalba“ – universitetų veikimo principas mūsų tinklo šalyse yra panašus.

NORDTEK jungia pažangiausius universitetus Skandinavijoje. Kokia yra skandinaviškos aukštojo mokslo sėkmės paslaptis?

Pirmiausia, aukštojo mokslo dėmesio centre atsiduria studentas. Studentas, rinkos terminais kalbant, yra tas produktas, kuris yra teikiamas visuomenei. Taip pat svarbu suvokti visuomenės iššūkius, su kuriais turime susitvarkyti. Būtina suprasti inžinierių svarbą šiandienos kontekste. Žinoma, jie veikia ir priima sprendimus kartu su kitų sričių ekspertais, bet tai, kaip šią svarbą suvokia universitetai ir kaip dirba šiuo klausimu, yra labai svarbu.

Akivaizdu, jog su pokyčiais visuomenėje keičiasi ir universitetų valdymas. Universitetuose dirba profesionalai – tiek naujosios, tiek senosios kartos. Žinoma, patirties svarba neabejojama, tačiau universitetų varomoji jėga – jauni žmonės, dėl šios priežasties NORDTEK tinkle stipriname studentų tinklus. 

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasiūlė Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti. Kaip, jūsų nuomone, ši idėja galėtų būti įgyvendinama ateityje?

Kol kas dar tik stengiuosi iki galo suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. NORDTEK tinkle taip pat svarstėme galimybę pristatyti save kaip vieną iš galimų tinklų, vis dėlto svarstoma apie 5-7 universitetus tinkle, kai mūsų su naujausiais nariais jau 31.

Apskirtai, manau, jog ne visuomet didesnis universitetas reiškia geresnį universitetą. Žinoma, į jungimosi procesus galima pažvelgti ir iš teigiamos pusės – kai kurie universitetai yra per maži dirbti su ateities iššūkiais, tad jiems tenka jungtis, tačiau tokiems universitetams kaip KTU – tai jau nėra būtinybė. Jeigu universitetai nori jungtis – puiku, bet tai tikrai ne visuomet yra būtina.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, galima rasti idėją remiančių argumentų (ne visuomet tai patys geriausi argumentai, bet vis dėlto argumentai). Pastebima tendencija, kad kai kuriose šalyse politikai norėtų didesnio valdžios kišimosi ir įtakos universitetų valdymui. Taip neturėtų būti, turime išlaikyti universitetus kiek įmanoma laisvesnius ir nepriklausomus. 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-09-25 14:47
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atkreipia dėmesį, kad kai kurie nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, vykdydami elektros energijos rinkos liberalizavimo reklamą, savo pasiūlymuose nurodo išskirtinai tik elektros energijos, kaip produkto kainą, taip sudarydami įspūdį, kad galuti...
nuotrauka
2020-09-25 14:34
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atkreipia dėmesį, kad buitinio vartotojo, patenkančio į pirmąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą, elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su visuomeniniu tiekėju UAB „Ignitis“ bus nutraukta nuo 2021 m. sausio 1 d.
nuotrauka
2020-09-25 11:25
Druskininkų savivaldybės administracija paskelbė pakartotinį buvusios sanatorijos „Nemunas“ pastatų ( 1328,45 kv. m., 1520,44 kv. m. ir 16 558,23 kv. m.) ir jiems priskirto 2,1513 ha žemės sklypo Liepų g. 1 viešą elektroninį pardavimo aukcioną.
nuotrauka
2020-09-25 09:30
Šalyje susiklosčiusi ekstremalioji situacija dėl pandemijos pastūmėjo darbdavius ir darbuotojus ieškoti lankstesnių darbo santykių formų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad be jau išpopuliarėjusio nuotolinio darbo, galima dar viena alternatyva – darbo vietos dalijimosi sutartis.
nuotrauka
2020-09-24 15:00
Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ atnaujino savo statybinės izoliacijos iš akmens vatos gaminių grupę.
nuotrauka
2020-09-24 11:42
Pradedamas antrasis valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 4 sutartis su dviem tiekėjais, pagal kurias rangovai įsipareigoja šviestuvus su natrio lempomis, dar esančius valstybinės reikšmės keliuose, pakeisti į naujus LED tipo šv...
nuotrauka
2020-09-24 11:28
Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau netrukus. VKJ laimėjo lapkričio mėnesiui skelbtą Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo aukcioną, kuriame šilumos gamintojai konkuravo dėl to, kieno pagaminta šiluma b...
nuotrauka
2020-09-23 14:03
Jei saugote gamtą ir tausojate aplinką, stiprinate bendruomenes, rūpinatės savo įmonės darbuotojų gerove ir skatinate toleranciją, esate įmonė, kuri kviečiama dalyvauti Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų konkurse ir iki spalio 20 d. teikti paraiškas.
nuotrauka
2020-09-23 10:23
Valstybės nekilnojamojo turto konsolidacija vien per praėjusius metus suteikė beveik 34 mln. eurų naudos, nurodoma trečiadienį, rugsėjo 23 d., Vyriausybei pristatomoje naujausioje „Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo“ ataskaitoje. Bendrai valstybės valdomas nekilnojamasis turtas per me...
nuotrauka
2020-09-23 07:47
Kasdien pirmyn skubančios išmaniosios technologijos, augantis naujus įgūdžius ir kompetencijas turinčių darbuotojų poreikis ir nuolat besikeičiantys darbdavių lūkesčiai – tai tik keletas iššūkių, kuriuos tenka įveikti specialistus šių dienų darbo rinkai ruošiantiems mokymo centrams.
nuotrauka
2020-09-21 15:32
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas viešojo aukciono būdu parduoda vaizdingoje Vilniaus vietoje esantį valstybei priklausantį Belmonto žirgyną. Kompleksas viešojo aukciono būdu parduodamas už pradinę 1,97 mln. eurų sumą.
nuotrauka
2020-09-21 15:14
Šiandien, rugsėjo 21 d., pirmą kartą Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai kartu su kolegomis iš Belgijos vienu metu savo šalyse atliko tos pačios įmonės patikrinimą.
nuotrauka
2020-09-18 10:54
Pakeitus teisės aktus, kaip praneša Statybos inspekcija, nebeliko reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą statant ar rekonstruojant nesudėtingąjį statinį upėje ar jos dalyje, kuri įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.
nuotrauka
2020-09-18 10:29
Šiandien, rugsėjo 18 d., Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pareigas pradėjo eiti Karolis Mickevičius, pastaruoju metu laikinai vadovavęs šiai tarnybai.
nuotrauka
2020-09-18 09:23
Nauja elektrinės tomografijos įranga, kurią įsigijo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, leis šį metodą veiksmingai panaudoti geologiniams tyrimams ir padidins aplinkosaugininkų galimybes fiksuoti nelegalius taršos šaltinius, įvertinti užterštas teritorijas.
nuotrauka
2020-09-18 09:18
Naujos statybos būstai pabrango 1 proc. Vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 1,7 proc., o butai daugiabučiuose namuose – 0,8 proc.
nuotrauka
2020-09-17 12:24
Gerinant eismo sąlygas ir saugą, per ateinančius metus Lentvaryje bus rekonstruota geležinkelio pervaža ir įrengtas tunelis automobiliams po geležinkeliu. Tai žymiai pagerins susisiekimo sąlygas Lentvario mieste, kurį geležinkelio linija dalina į dvi dalis ir dėl intensyvaus traukinių eismo ties per...
nuotrauka
2020-09-16 16:52
Asfaltu pasidengs dar 8 žvyrkeliai, taip pat bus atliktas paprastasis kelio dangos remontas trijų magistralinių kelių ruožuose, o viena keturšalė sankryža bus rekonstruota į saugesnę – žiedinę.
nuotrauka
2020-09-16 12:32
Jau artimiausiu metu ant MRU Studentų namų stogų Vilniaus Didlaukio gatvėje bus sumontuotos pirmosios saulės energijos jėgainės, kurios gamins ir tieks elektros energiją čia gyvenantiems universiteto studentams.
nuotrauka
2020-09-16 09:36
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nemažai dėmesio skiria įmonėms, vystančioms bei parduodančioms prabangius naujos statybos būstus. Pastebima, kad „pamirštus“ mokesčius verslininkai deklaruoja tik sulaukę VMI dėmesio, o pažeidimai siejami su tyčiniu mokesčių mokėjimo atidėliojimu bei vad...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...