2020 spalio 21 d. trečiadienis, 14:17
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

NORDTEK vadovas Peteris Göransonas: „Kalbėdami apie universitetų ateitį, turime suprasti inžinierių svarbą šiandieniniame pasaulyje“

2018-11-22 10:33
„Net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus“, – sako NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie universitetų ateitį ir tarptautinių tinklų vaidmenį joje, bei pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iškeltą „vieningo europinio diplomo“ idėją.
nuotrauka
Asociatyvi KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
2018 m. vasarą Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su BALTECH konsorciumo universitetais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NORDTEK konsorciumu, iki tol vienijusio tik Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – techniškuosius universitetus.

NORDTEK konsorciumo partneriai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, skatina bendrus Europos projektus ir prisideda prie tvaraus ilgalaikio bendradarbiavimo didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Nuotraukoje – KTU rektorius E. Valatka su P. Goranson (dešinėje)

„NORDTEK – nuolat kintantis, tobulėjantis ir atsinaujinantis techniškųjų universitetų tinklas, tad kviečiu KTU prisidėti prie jo vystymo savo idėjomis bei pasiūlymais, aktyviai dalyvauti bendroje veikloje. Mūsų tikslas – keistis patirtimi, bendradarbiauti ir kartu augti“, – sakė šį spalį KTU viešėjęs NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas.

Kalbant apie ateities universitetus, į ką jau šiandien reikėtų atkreipti dėmesį?, – paklausėme P. Göransono.

Yra keletas dalykų, kurie, žinoma, buvo svarbūs ir anksčiau. Pirmiausia, net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Manau, bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus. Reikia žinoti savo stipriąsias puses ir mokėti priimti pagalbą, dalintis darbais ir pripažinti, kad vienas universitetas negali lyderiauti visose srityse, o tose srityse, kuriose nesame geriausi, galime ir turime naudotis kitų patirtimi. 

Tai – vienas svarbiausių ir sunkiausių uždavinių ateities universitetams, nes universitetai turi itin svarbią nacionalinę misiją – remti visuomenę žiniomis, patirtimis ir joje dirbančiais žmonėmis.

Ar universitetų ateitis – tarptautiniuose tinkluose? Kokią pridėtinę vertę jie kuria universitetams?

Daugelio metų patirtis rodo, jog lyderiaujantys universitetai ieško tinklų, kurių dalimi galėtų tapti, jeigu tokio neranda – gali tekti įkurti naują tinklą. Šiandien turime tiek daug tinklų, kad kartais reikia atskiro tinklo bendradarbiavimui tarp jų užtikrinti.

NORDTEK daugiausia dėmesio skiria moksliniams tyrimams, vidiniams organizacijų klausimams, bendradarbiavimui su pramonės įmonėmis, savivaldos institucijomis. Kiti tinklai koncentruojasi į politinius klausimus, bendradarbiauja su Europos Komisija, Parlamentu, visa tai – jų stiprioji pusė. Tinklai tarpusavyje taip pat turi dalintis darbais ir atsakomybėmis.

Skirtingi tinklai specializuojasi skirtingose srityse. Maži tinklai, kuriuos sudaro 3-4 universitetai gali spręsti labai konkrečius, detalius klausimais, kai dideliems tinklams tai padaryti būtų sunku.

Konkurencija tarp tinklų šiandien yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama. Apskritai universitetas negali priklausyti per dideliam skaičiui tarptautinių organizacijų – turite įsitikinti, kad kiekviena narystė atitinka jūsų universiteto strateginius tikslus ir turi realios naudos.

Kokia didžiausia pridėtinė vertė Baltijos šalių universitetams, prisijungsiantiems prie NORDTEK tinklo?

Bendradarbiaudami universitetai gali plėsti savo akiratį ir rasti naujų bendradarbiavimo formų. Dauguma senųjų NORDTEK narių jau yra praėję tuos iššūkius, su kuriais šiandien tenka susidurti naujiems nariams. Narystė NORDTEK – galimybė sutikti kolegų iš kultūriškai panašių šalių ir į viską pažvelgti naujomis akimis. Tai padaryti lengviau, kai kalbame ta pačia „kalba“ – universitetų veikimo principas mūsų tinklo šalyse yra panašus.

NORDTEK jungia pažangiausius universitetus Skandinavijoje. Kokia yra skandinaviškos aukštojo mokslo sėkmės paslaptis?

Pirmiausia, aukštojo mokslo dėmesio centre atsiduria studentas. Studentas, rinkos terminais kalbant, yra tas produktas, kuris yra teikiamas visuomenei. Taip pat svarbu suvokti visuomenės iššūkius, su kuriais turime susitvarkyti. Būtina suprasti inžinierių svarbą šiandienos kontekste. Žinoma, jie veikia ir priima sprendimus kartu su kitų sričių ekspertais, bet tai, kaip šią svarbą suvokia universitetai ir kaip dirba šiuo klausimu, yra labai svarbu.

Akivaizdu, jog su pokyčiais visuomenėje keičiasi ir universitetų valdymas. Universitetuose dirba profesionalai – tiek naujosios, tiek senosios kartos. Žinoma, patirties svarba neabejojama, tačiau universitetų varomoji jėga – jauni žmonės, dėl šios priežasties NORDTEK tinkle stipriname studentų tinklus. 

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasiūlė Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti. Kaip, jūsų nuomone, ši idėja galėtų būti įgyvendinama ateityje?

Kol kas dar tik stengiuosi iki galo suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. NORDTEK tinkle taip pat svarstėme galimybę pristatyti save kaip vieną iš galimų tinklų, vis dėlto svarstoma apie 5-7 universitetus tinkle, kai mūsų su naujausiais nariais jau 31.

Apskirtai, manau, jog ne visuomet didesnis universitetas reiškia geresnį universitetą. Žinoma, į jungimosi procesus galima pažvelgti ir iš teigiamos pusės – kai kurie universitetai yra per maži dirbti su ateities iššūkiais, tad jiems tenka jungtis, tačiau tokiems universitetams kaip KTU – tai jau nėra būtinybė. Jeigu universitetai nori jungtis – puiku, bet tai tikrai ne visuomet yra būtina.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, galima rasti idėją remiančių argumentų (ne visuomet tai patys geriausi argumentai, bet vis dėlto argumentai). Pastebima tendencija, kad kai kuriose šalyse politikai norėtų didesnio valdžios kišimosi ir įtakos universitetų valdymui. Taip neturėtų būti, turime išlaikyti universitetus kiek įmanoma laisvesnius ir nepriklausomus. 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-10-21 11:06
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę.
nuotrauka
2020-10-21 09:30
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė fasadų tvarkybos darbų sutartį dėl Benediktinių vienuolyno ansambliui priklausančios Šv. Kotrynos bažnyčios. Šv. Kotrynos bažnyčia yra kultūros paveldo objektas, todėl ją tvarkant rangovas privalės vadovautis net 13 paveldo tvarkybos reglamentų.
nuotrauka
2020-10-20 16:26
Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą.
nuotrauka
2020-10-20 11:40
Nuo 2017 m. melagingus duomenis viešuosiuose pirkimuose teikusios bendrovės galėdavo atsidurti Melagingą informaciją pateikusių įmonių registre, tačiau tokie atvejai iki šiol buvo reti. Spalį nagrinėdamas Turkijos bendrovės ir Vilniaus universiteto ginčą, Aukščiausiasis Teismas (LAT) išplėtė melagin...
nuotrauka
2020-10-20 09:29
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė rekonstravimo projekto parengimo sutartį dėl dalies Vilniaus Mokytojų namų patalpų. Perkamos paslaugos – daugiau nei 1 tūkst. kv. m remonto darbų projektas, patalpų pritaikymas žmonėms su negalia ir lifto įrengimo projektavimas.
nuotrauka
2020-10-20 07:45
Dėl nuolat griežtėjančių standartų ir tobulėjančių technologijų kiekvienais metais nauji pastatai tampa vis taupesni. Siekiant atitikti augančius reikalavimus, statomuose objektuose naudojami vis efektyvesni izoliavimo sprendimai. Taip pastatai tampa vis sandaresni, bet dažnai ima kelti asociacijų s...
nuotrauka
2020-10-19 14:49
Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.
nuotrauka
2020-10-19 11:10
Nuo balandžio valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ darbus perėmusi biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC) plečia veiklą: dabar jo darbai apims ne tik paveldo objektų išsaugojimą, restauravimą, bet ir Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų modernizavimą bei priežiūrą.
nuotrauka
2020-10-19 09:48
Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) šiais metais norėdami pasikonsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimai kreipėsi per 140 tūkst. piliečių. Nors vis daugiau paslaugų VDI perkelia į skaitmeninę erdvę, tačiau išlaikydama tiesioginį kontaktą su interesantais, nuo šiandien, spalio 19 d., pri...
nuotrauka
2020-10-16 11:25
Kasacinis teismas pateikė naujų teisės išaiškinimų dėl dalyvių teisės vykstant viešojo pirkimo procedūroms pakeisti trečiąjį asmenį, pasitelktą tiekėjų pajėgumo reikalavimo atitikčiai pagrįsti, ir tokios teisės taikymo ribojimų, kuriuos gali lemti pasitelkiamo subjekto keitimo aplinkybės.
nuotrauka
2020-10-16 10:19
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos parengtiems įstatymų pakeitimams, skirtiems sustiprinti požeminio vandens kokybės ir išteklių apsaugą, ir teiks juos Seimui svarstyti.
nuotrauka
2020-10-15 16:32
Spalio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs apeliacinius skundus, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis...
nuotrauka
2020-10-15 15:06
Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) šiais metais gavo beveik 6 tūkst. prašymų nagrinėti darbo ginčus. Priėmusi teigiamų sprendimų dėl 66 proc. visų reikalavimų, DGK nurodė išieškoti 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai.
nuotrauka
2020-10-15 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 124-iems Lietuvos pramonės skaitmeninimo projektams skiriamas 53 mln. eurų finansavimas. Pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ šalies pramonės įmonės galės efektyviau įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo por...
nuotrauka
2020-10-15 10:32
Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos tirtoje byloje ir pripažino asmenį kaltu dėl bandymo papirkti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotoją.
nuotrauka
2020-10-14 11:01
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti VĮ Turto bankas šiemet įgyvendins paskutinį, šeštąjį, valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizacijos etapą. Pabaigus jį, centralizuoto turto valdytojas iš viešojo sektoriaus institucijų bus perėmęs daugiau ...
nuotrauka
2020-10-13 11:38
Per tris šių metų ketvirčius įmonės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimame vandentiekio tinkle užfiksuotos 392 avarijos – tai maždaug 4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Per tą patį laikotarpį daugiau nei trečdaliu sumažinta ir vidutinė vandens paslaugos nutraukimo trukmė vienam klientui.
nuotrauka
2020-10-13 11:00
16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis padės verslui ir viešajam sekto...
nuotrauka
2020-10-13 10:03
Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.
nuotrauka
2020-10-13 09:12
Aplinkos ministerija parengė dviejų teisės aktų, reikalingų 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiam Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui įgyvendinti, projektą ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...