2020 gegužės 28 d. ketvirtadienis, 5:22
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

NORDTEK vadovas Peteris Göransonas: „Kalbėdami apie universitetų ateitį, turime suprasti inžinierių svarbą šiandieniniame pasaulyje“

2018-11-22 10:33
„Net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus“, – sako NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie universitetų ateitį ir tarptautinių tinklų vaidmenį joje, bei pakomentavo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iškeltą „vieningo europinio diplomo“ idėją.
nuotrauka
Asociatyvi KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
2018 m. vasarą Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su BALTECH konsorciumo universitetais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NORDTEK konsorciumu, iki tol vienijusio tik Šiaurės šalių – Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – techniškuosius universitetus.

NORDTEK konsorciumo partneriai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, skatina bendrus Europos projektus ir prisideda prie tvaraus ilgalaikio bendradarbiavimo didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Nuotraukoje – KTU rektorius E. Valatka su P. Goranson (dešinėje)

„NORDTEK – nuolat kintantis, tobulėjantis ir atsinaujinantis techniškųjų universitetų tinklas, tad kviečiu KTU prisidėti prie jo vystymo savo idėjomis bei pasiūlymais, aktyviai dalyvauti bendroje veikloje. Mūsų tikslas – keistis patirtimi, bendradarbiauti ir kartu augti“, – sakė šį spalį KTU viešėjęs NORDTEK universitetų tinklo generalinis sekretorius Peteris Göransonas.

Kalbant apie ateities universitetus, į ką jau šiandien reikėtų atkreipti dėmesį?, – paklausėme P. Göransono.

Yra keletas dalykų, kurie, žinoma, buvo svarbūs ir anksčiau. Pirmiausia, net jei turi puikius ryšius su verslo pasauliu, bendruomene, universitetai negali gyventi užsidarę savo pasaulyje. Manau, bendradarbiavimas tarp universitetų, dalijimasis patirtimi jų vystymosi procese yra labai svarbus. Reikia žinoti savo stipriąsias puses ir mokėti priimti pagalbą, dalintis darbais ir pripažinti, kad vienas universitetas negali lyderiauti visose srityse, o tose srityse, kuriose nesame geriausi, galime ir turime naudotis kitų patirtimi. 

Tai – vienas svarbiausių ir sunkiausių uždavinių ateities universitetams, nes universitetai turi itin svarbią nacionalinę misiją – remti visuomenę žiniomis, patirtimis ir joje dirbančiais žmonėmis.

Ar universitetų ateitis – tarptautiniuose tinkluose? Kokią pridėtinę vertę jie kuria universitetams?

Daugelio metų patirtis rodo, jog lyderiaujantys universitetai ieško tinklų, kurių dalimi galėtų tapti, jeigu tokio neranda – gali tekti įkurti naują tinklą. Šiandien turime tiek daug tinklų, kad kartais reikia atskiro tinklo bendradarbiavimui tarp jų užtikrinti.

NORDTEK daugiausia dėmesio skiria moksliniams tyrimams, vidiniams organizacijų klausimams, bendradarbiavimui su pramonės įmonėmis, savivaldos institucijomis. Kiti tinklai koncentruojasi į politinius klausimus, bendradarbiauja su Europos Komisija, Parlamentu, visa tai – jų stiprioji pusė. Tinklai tarpusavyje taip pat turi dalintis darbais ir atsakomybėmis.

Skirtingi tinklai specializuojasi skirtingose srityse. Maži tinklai, kuriuos sudaro 3-4 universitetai gali spręsti labai konkrečius, detalius klausimais, kai dideliems tinklams tai padaryti būtų sunku.

Konkurencija tarp tinklų šiandien yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama. Apskritai universitetas negali priklausyti per dideliam skaičiui tarptautinių organizacijų – turite įsitikinti, kad kiekviena narystė atitinka jūsų universiteto strateginius tikslus ir turi realios naudos.

Kokia didžiausia pridėtinė vertė Baltijos šalių universitetams, prisijungsiantiems prie NORDTEK tinklo?

Bendradarbiaudami universitetai gali plėsti savo akiratį ir rasti naujų bendradarbiavimo formų. Dauguma senųjų NORDTEK narių jau yra praėję tuos iššūkius, su kuriais šiandien tenka susidurti naujiems nariams. Narystė NORDTEK – galimybė sutikti kolegų iš kultūriškai panašių šalių ir į viską pažvelgti naujomis akimis. Tai padaryti lengviau, kai kalbame ta pačia „kalba“ – universitetų veikimo principas mūsų tinklo šalyse yra panašus.

NORDTEK jungia pažangiausius universitetus Skandinavijoje. Kokia yra skandinaviškos aukštojo mokslo sėkmės paslaptis?

Pirmiausia, aukštojo mokslo dėmesio centre atsiduria studentas. Studentas, rinkos terminais kalbant, yra tas produktas, kuris yra teikiamas visuomenei. Taip pat svarbu suvokti visuomenės iššūkius, su kuriais turime susitvarkyti. Būtina suprasti inžinierių svarbą šiandienos kontekste. Žinoma, jie veikia ir priima sprendimus kartu su kitų sričių ekspertais, bet tai, kaip šią svarbą suvokia universitetai ir kaip dirba šiuo klausimu, yra labai svarbu.

Akivaizdu, jog su pokyčiais visuomenėje keičiasi ir universitetų valdymas. Universitetuose dirba profesionalai – tiek naujosios, tiek senosios kartos. Žinoma, patirties svarba neabejojama, tačiau universitetų varomoji jėga – jauni žmonės, dėl šios priežasties NORDTEK tinkle stipriname studentų tinklus. 

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasiūlė Europoje sukurti 20 universitetų tinklų su vieningu europiniu diplomu, galimybėmis turėti jungtines programas ir šiuose tinkluose laisvai judėti. Kaip, jūsų nuomone, ši idėja galėtų būti įgyvendinama ateityje?

Kol kas dar tik stengiuosi iki galo suprasti, ką tai iš tikrųjų reiškia. NORDTEK tinkle taip pat svarstėme galimybę pristatyti save kaip vieną iš galimų tinklų, vis dėlto svarstoma apie 5-7 universitetus tinkle, kai mūsų su naujausiais nariais jau 31.

Apskirtai, manau, jog ne visuomet didesnis universitetas reiškia geresnį universitetą. Žinoma, į jungimosi procesus galima pažvelgti ir iš teigiamos pusės – kai kurie universitetai yra per maži dirbti su ateities iššūkiais, tad jiems tenka jungtis, tačiau tokiems universitetams kaip KTU – tai jau nėra būtinybė. Jeigu universitetai nori jungtis – puiku, bet tai tikrai ne visuomet yra būtina.

Žvelgiant iš politinės perspektyvos, galima rasti idėją remiančių argumentų (ne visuomet tai patys geriausi argumentai, bet vis dėlto argumentai). Pastebima tendencija, kad kai kuriose šalyse politikai norėtų didesnio valdžios kišimosi ir įtakos universitetų valdymui. Taip neturėtų būti, turime išlaikyti universitetus kiek įmanoma laisvesnius ir nepriklausomus. 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-05-27 13:08
„BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ ir Kauno rajono savivaldybė pasirašė 15 metų viešosios ir privačios partnerystės (PPP) sutartį, pagal kurią fondas iki 2022 m. rudens įsipareigojo atnaujinti švietimo infrastruktūros objektus Mastaičiuose, Kačerginėje ir Zapyškyje.
nuotrauka
2020-05-27 07:44
Šiemet viskas kitaip, net ir didžiausia statybų paroda RESTA. Birželio 2 d. susitikime RESTA metu vyksiančioje virtualioje konferencijoje „Kaip skaitmeninės priemonės padeda efektyviai organizuoti darbą statybvietėse?“
nuotrauka
2020-05-26 14:41
Jonavoje šiais metais prasidės pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybos – gavusi Vyriausybės finansavimą, Jonavos rajono savivaldybė antradienį, gegužės 26 d., pasirašė sutartį dėl statybos darbų su viešojo pirkimo konkurso laimėtoja AB „Kauno tiltai“.
nuotrauka
2020-05-26 09:59
Kairiajame Nemuno krante, greta Vytauto Didžiojo tilto suprojektuotas M. K. Čiurlionio koncertų centras išsiskirs ne tik puikia akustika, bet ir drąsiais architektūriniais sprendimais. Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su projektuotojais. Netrukus šiam unikaliam projektui viliamasi sulaukti ...
nuotrauka
2020-05-25 15:42
Siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo, investicijos į stambius infrastruktūros projektus sukuria apčiuopiamos naudos jau po metų ar dvejų, o energetikos, kelių, švietimo ir sveikatos sritys galėtų pritraukti iki 3,5 milijardo eurų privačių investuotojų lėšų, teigia „Newsec“.
nuotrauka
2020-05-25 13:47
Nuo liepos 1 d. įsigalioja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos pakeitimai, skirti užtikrinti šilumos punktų eksploatavimo teisingą investicijų atlyginimą šilumos punktų savininkams, bei pagerinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir eksploatavimo kokybę....
nuotrauka
2020-05-22 13:50
Nuomos sutarčių registravimas pastarosiomis dienomis yra viena populiariausių Registrų centro paslaugų. Pastebimai išaugus klientų, pageidaujančių Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, šiam procesui skiriamas itin didelis dėmesys.
nuotrauka
2020-05-22 09:17
Nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šalyje paskelbus karantiną, laikinai sustabdė planinius inspektavimus, atsižvelgiant į nelegalaus ir nedeklaruoto darbo žalą valstybės ir visuomenės interesams, nelegalaus darbo kontrolė ne tik nenutrūko, bet ir buvo dvigubai rezultatyvesnė. Kas antro patikrin...
nuotrauka
2020-05-22 08:38
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Viešųjų pirkimų komisijos ginčą dėl koncesijos sutarties sudarymo sustabdymo, nusprendė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
nuotrauka
2020-05-22 08:18
Aplinkos ministerija parengė Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant birias kietąsias medžiagas ir kviečia visuomenę susipažinti su jų projektu. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki birželio 4 d.
nuotrauka
2020-05-21 08:05
Vyriausybė, Aplinkos ministerijos siūlymu, priėmė itin svarbų statybos sektoriaus ateičiai sprendimą, atveriantį kelią jam skaitmeninti. Nustatyta prievolė nuo kitų metų viešųjų statinių statybai pradėti palaipsniui taikyti informacinį modeliavimą, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Inf...
nuotrauka
2020-05-20 13:38
Lietuvos kultūros taryba paskelbė atstovavimo Lietuvai 2021 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje konkursą. Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinio paviljono projektą 2020 m. ir jį įgyvendinti 2021 m. šiame etape skirta 200 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.
nuotrauka
2020-05-19 14:01
Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir vandentvarkos įmones parengti paraiškas finansavimui, skirtam gyventojų būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir teikti jas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
nuotrauka
2020-05-19 09:27
Įsigaliojus gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Vals...
nuotrauka
2020-05-19 08:46
Gegužės pabaigoje įprastai suaktyvėja finansinių ataskaitų teikimas. Ne išimtis ir šie metai - nors karantinas šį procesą šiek tiek apsunkino, tačiau kasdien augantys pateikiamų naujų ataskaitų už praėjusius metus skaičiai byloja apie tai, kad ataskaitų teikimas šiomis dienomis yra itin aktualus, sk...
nuotrauka
2020-05-18 11:40
Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarym...
nuotrauka
2020-05-18 11:00
Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.
nuotrauka
2020-05-18 08:06
Siekiant užtikrinti šalies elektros skirstomųjų tinklų saugumą ir patikimumą, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) skelbia ketvirtąjį priemonės „Elektros skirstomųjų tinklų modernizavimas ir plėtra“ kvietimą teikti paraiškas. Į elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorių projektus siekiama i...
nuotrauka
2020-05-15 10:18
Nacionalinis „Rail Baltica“ projekto įgyvendintojas Estijoje „Rail Baltic Estonia“ paskelbė Mugos multimodalinio terminalo projektavimo darbų pirkimą. Mugoje bus vienintelis su uostu sujungtas „Rail Baltica“ krovinių terminalas
nuotrauka
2020-05-15 09:46
2020 m. I ketvirtį baigti statyti 2 009 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, tai 14,2 proc. daugiau nei 2019 m. atitinkamą ketvirtį, praneša Statistikos departamentas. Per ketvirtį pastatyta 1 856 nauji gyvenamieji namai su 3 462 būstais, iš jų 60,2 proc. – individualiuose namuose.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...