2025 m. liepos 2 d. trečiadienis, 10:28:00
Reklama  |  facebook

Vilniuje butai šiemet brangs 16 proc. Pirkite jau šiandien ir, geriausia, du!

2020-01-31 08:47
Manęs pažįstami dažnai klausinėja, kada geriausia pirkti būstą, ar butai brangs, ar pigs. Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa – apie 40 proc., tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius (Vilniuje – 14 proc.), todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks. Remiantis pamatine ekonomikos taisykle, teigiančia, kad mažėjant pasiūlai arba didėjant paklausai (o juo labiau, veikiant abiem šiems veiksniams), turi augti kainos. Esant minėtai rinkos situacijai Vilniuje kainų augimas gali siekti 16 proc. Vienintelis dalykas, ką galiu patarti, tai skubėti pirkti būstą jau dabar. O turint galimybę investuoti daugiau – pirkti du!
nuotrauka
Mindaugas VANAGAS, CITUS įkūrėjas ir vadovas


Minimos įmonės
Citus, UAB

Tikėtina, kad ant tokios žinutės „užkibtų“ mažiau patyrę NT pirkėjai ir padarytų skubotų, neracionalių sprendimų. Ar tai tiesa? Iš dalies: paklausos ir statybų leidimų statistika yra teisinga, tačiau neteisinga yra prielaida, kad tai reikšmingai sumažins pasiūlą ir taip išpūs kainą. Tokio šuolio tikrai neprognozuojame ir rekomenduojame būstą rinktis atidžiai ir gerai įvertinus poreikius ir galimybes.

Ar tai – „fake news“: suklastota, melaginga naujiena ar žinia, melagiena? Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas Mantas Martišius teigia, jog nėra paprasta pasakyti, kas yra „fake news“. Rūšių ir klasifikacijų yra ne viena: „clickbite“ straipsniai, prasta žurnalistika, klaidinančios antraštės, propaganda, satyra, parodija. Problema yra tai, kad žmonės ne visada sugeba atsirinkti, o esant milžiniškam informacijos sklidimo greičiui, tokios informacijos išplitimas dar apsunkina šią atranką.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius melagienas linkęs apibūdinti lakoniškai: tai – visi ir bet kokie melagingi pranešimai. Temos gali būti labai įvairios: nuo horoskopų iki spekuliatyvių ekonomikos prognozių.

Šiandien, kai dauguma ekonominių rodiklių auga, sunku nuginčyti, kad gyvenimas gerėja. Vilniuje ir Kaune didėja darbo užmokestis (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. lapkritį su 2018 m. lapkričiu, Vilniuje augo 15,5, Kaune – 15 proc.), kyla BVP vienam gyventojui (Statistikos dep. duomenimis, lyginant 2019 m. 3 ketv. su 2018 3 ketv., augimas sudaro 7 proc.), auga dirbančiųjų skaičius (SODROS duomenimis, lyginant 2019 m. spalį su 2018 m. spaliu, Vilniuje augo 7 200, Kaune – 2 200).

Tačiau būna laikotarpiu kai subangavus rinkai prasideda spekuliacijos: naudojami „patogūs“ statistikos pjūviai, lyginami nesusiję duomenys, vertinami nepilni laikotarpiai ir panašiai, taip klaidinant vartotojus. Pavyzdžiui, 2019 metų pirmą ketvirtį vieną mėnesį buvo gan ryškus naujos statybos būsto pardavimų smuktelėjimas – nors jis būdingas visais metais panašiu laiku – ir iškart atsirado sakančių, kad rinka kris, o paskui ją – kainos. Tačiau metai baigėsi su trenksmu – 40 proc. būsto rinkos augimas Vilniuje ir Kaune sumušė visus ligšiolinius rekordus.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nėra visuotinai patikimų statistikos šaltinių, kurie leistų bet kuriam žmogui susidaryti argumentuotą nuomonę. Didžioji dalis įmonių rinkoje stengiasi objektyviai nušviesti aplinkybes, tačiau duomenys dėl pačių įvairiausių priežasčių skiriasi, net valstybinės institucijos, renkančios svarbius duomenis neturi visų aktualių pjūvių.

Kodėl tai kelia grėsmę?

Rinkų ir vartotojų duomenų portalas Statista.com teigia, kad šiais metais pasaulyje socialiniais tinklais naudosis 2,96 milijardo žmonių, tai yra beveik 40 procentų visos pasaulio populiacijos. Socialinių tinklų privalumas, bet tuo pačiu – ir rizika yra tai, kad kiekvienas iš beveik 3 mlrd. vartotojų ten gali talpinti bet kokią informaciją, kuri akimirksniu tampa prieinama tūkstančiams. Be to, tyrimų centras journalism.org atskleidė, kad net 60 proc. amerikiečių socialiniuose tinkluose ieško naujienų. Taigi socialiniai tinklai tapo melagingų naujienų „raketa nešėja“, o atsivėrusios „galimybės“ neretai išnaudojamos abejotinų tikslų siekimui.

Socialiniai tinklai pastaruosius keletą metų susiduria su „fake news“ – melagingų, suklastotų naujienų ar žinių bei propagandos, arba, kaip kartais sakoma šnekamojoje kalboje, melagienų – antplūdžiu. Jos gali būti nukreiptos prieš asmenį, žmonių grupę, verslą ar valstybę. Labiausiai netikros informacijos srautai suaktyvėja prieš rinkimus, o jomis siekiama diskredituoti politikus ar partijas: bene geriausiai žinomas paskutinių JAV prezidento rinkimų atvejis, dėl kurio galimų baigties scenarijų diskutuojama iki šiol. Šių rinkimų metu Makedonijoje sukurtas melagienų „fabrikas“1, siejamas su šiandieniniu jų supratimu.

Visgi melagingos naujienos nėra vien tik politikų galvos skausmas, todėl tikiu, kad apie tai kalbėti yra svarbu būtent iš verslo perspektyvos. Garsus ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris (Robert Shiller) yra išreiškęs mintį, kad net prieš dešimtmetį kilusios globalios finansų krizės priežastis buvo „naratyvų ekonomika“ – istorijos, o ne fundamentalūs ekonomikos reiškiniai. Ekonomikai tai kainavo apie 2 trilijonus dolerių.

Brangios melagienos

Melagingos naujienos gali būti daug arčiau nei atrodo – jos pasirodo ir gali paveikti kiekvieną verslą labai tiesiogiai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė. Ji priduria, kad yra bent dvi melagienų kryptys: nukreipta tiesiogiai prieš verslą, kita – prieš visą valstybės ekonomiką. Ji iškreipia realybę ir kuria nepasitikėjimą valstybe, žmonės emigruoja, vyksta protų nutekėjimas, nepritraukiamos užsienio investicijos, tiesiogiai kuriama neigiama aplinka, kuriama neigiama nuomonė, kuri daro milžinišką įtaką visai valstybės ekonomikai, visam verslui.

O verslui suklastotos žinios gali padaryti ir momentinę, ir ilgalaikę žalą: atbaidyti klientus, bloginti reputaciją prieš partnerius, mažinti pasitikėjimą visu verslo sektoriumi, galų gale, gali neigiamai veikti įmonės darbuotojus.

Ir nutikimų ilgai ieškoti nereikia. Su suklastotomis naujienomis susidūrusi yra „Coca-Cola“2, skaudžiai nukentėjo „Metro Bank“3 Jungtinėje Karalystėje vos pernai. Lietuvoje puikiai žinomas 2013-ųjų „Swedbank“ atvejis, kai visi socialiniai tinklai ūžė nuo žinios, kad bankas bankrutuoja: prie bankomatų susidarė eilės, pritrūko pinigų, kas, automatiškai, sėjo dar didesnę paniką.

Dar vienas įsimintinas spektaklis Lietuvoje – kalafiorų skandalas, kai pusė Lietuvos žmonių boikotavo prekybos centrus, o po mėnesio ta pati pusė stovėjo eilėse prie naujai atidaromo parduotuvių tinklo durų. Reikia sutikti, tuo metu kalafiorai kainavo daug, kita vertus, niekas į isterija nepuolė, kai citrinų kilogramo kaina, dar prieš įvedant eurą, buvo šoktelėjusi iki 9 litų.

Su melagienomis susipažinti teko ir „Citus“: pažintis kainavo apie 400 tūkst. eurų ir nemažai laiko bei iššūkius reputacijai. Viena liūdnai pagarsėjusi teisininkų kontora nusipirko sklypą, esantį šalia įmonės vystomo projekto, ir norėjo jį brangiai parduoti CITUS, o atsisakius visos tarnybos buvo užverstos skundais, o žiniasklaidos priemonės – melagingomis žinutėmis apie projektą „žalą“.

Pastaruoju metu melagienų grėsmė išaugo dėl socialinių tinklų. Juose yra prisiregistravusi didesnioji dalis pasaulio gyventojų, turinį kurti ir milijonines auditorijas pasiekti gali bet kuris vartotojas, o to turinio tikrumo kontrolė yra silpna, nes tai prieštarauja laisvo turinio kūrimo principui ir teisei reikšti savo nuomonę.

Prieš 10 ir daugiau metų, jei žmogus nusipirktų pieno pakelį ir rastų jame musę, tai labai tikėtina, kad toks įvykis būtų pasibaigęs paprasčiausiu skundu ir vienu kitu atsiprašymu. Šiandien toks radinys sekundžių greičiu būtų įkeltas į socialinį tinklą. Ir tame nieko nėra blogo tol, kol neprasideda manipuliacijos ir netikrų naujienų kūrimas.

Kaip apsisaugoti?

Iš dalies teisingos žinios mažina pasitikėjimą rinka, formuoja nuomonę, kad stengiamasi sąmoningai versti žmones skubėti priimti sprendimus. Tačiau esant tokiam dideliam gyvenimo tempui ir tiesiog gniuždančiai intensyviam informacijos srautui, labai sudėtinga atsirinkti, kurio žinutės – teisingos, o kurios – ne.

Bet kuriuo atveju, mano patarimai, ypač darant svarbius sprendimus, yra tokie:

• sprendimams skirkite daugiau laiko nei planavote anksčiau ir gerai juos apgalvokite;
• informaciją tikrinkite su savo turimomis žiniomis – ar joms neprieštarauja;
• vertinkite ne kanalo, iš kurio gavote informaciją, patikimumą, o jo šaltinio patikimumą: svarbu ne tai, kur perskaitėte žinią, o kas tą žinią suformulavo;
• skaitydami užduokite šiuos tris klausimus: kas sukūrė žinutę, kas yra jos autorius – ar jis žinomas? kokie šaltiniai naudojami, ar įvardijami minimi ekspertai? ką žinutė sako: koks jos kontekstas, ar ji išsami, ar pakanka faktų, ar tai – daugiau nuomonė?
Susidūrus su melaginga informacija, nukreipta prieš įmonę, svarbiausia yra tai vertinti kaip krizę ir reaguoti labai greitai. Didžiausia klaida yra manyti, kad tai praeis savaime – tai gali kainuoti reputaciją, o ją susigrąžinti yra ypač sunku ir argumentai nebebus įdomūs. Turint rizikų ir krizių valdymo planą, jis padėtų greičiau reaguoti ir efektyviau priimti sprendimus.

Ir tam reikia ruoštis iš anksto – tada situacija neužklups nepasiruošusių:

• reaguojant komunikuoti tiksliai, argumentuotai, akcentuoti logines ar faktines klaidas, į komunikaciją įtraukiant konkrečius įmonės atstovus;
• stiprinti įmonės įvaizdį ir reputaciją viešojoje erdvėje – tai suteiks atsparumo;
• įmonės viduje formuoti pozityvią, skaidrią ir atvirą kultūrą;
• stebėti savo įmonės paminėjimus viešumoje;
• palaikyti ryšius su žiniasklaida, kad galėtumėte operatyviai publikuoti reakciją.
Įdomūs faktai

Nors melagingos žinios atsirado kartu su žmonių kalba, kai kurie specialistai pasaulyje teigia, kad būtent JAV rinkimų, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas, laikotarpiu įvyko reiškinys, suformavęs šiandieninę melagingų naujienų sąvokos reikšmę. Ir tai buvo daroma ne dėl politinių motyvų – tik dėl pinigų. Makedonijoje, mažame Veles miestelyje 18–metis sukūrė daugiau nei 100 netikrų naujienų svetainių, kuriose su pagalbininkais sukūrė ir patalpino tūkstančius netikrų, dažniausiai, nepadorių straipsnių apie JAV rinkimų dalyvius. Šiais straipsniais buvo „Facebook“ tinkle buvo pasidalyta 30 mln. kartų, o „idėjos“ autoriui automatizuotos reklamos platformos „plukdė“ didelius pinigus – teigiama, kad po 2 500 USD kasdien.

Kol jaunuolis uždirbinėjo pinigus, „fake news“ tapo vienu didžiausių 2016 m. JAV rinkimų skandalų. Kai kurie net manė, kad tokios svetainės padėjo laimėti Donaldui Trumpui, po rinkimų išpopuliarinusiam „fake news“ sąvoką savo politiniame žodyne. Bendras Niujorko ir Stanfordo universitetų tyrimas parodė, kad melagienų poveikis rinkimams gal ir nebuvo toks, kokį jį kai kas įsivaizdavo, tačiau privertė tokius gigantus, kaip „Google“ ir „Facebook“ imtis priemonių savo verslų reputacijos gelbėjimui ir melagingų naujienų sklidimo užkardymui. O tam reikia vis didesnių pastangų.

Su melagingų naujienų poveikiu teko susidurti ir kompanijai „Coca-Cola“. 2016 m. naujienų portalą imituojančioje interneto svetainėje „News 4 KTLA“ pasirodė žinutė apie kompanijos parduodamame „Dasani“ geriamajame vandenyje rasta skaidrių parazitinių kirmėlių ir „Coca–Cola“ atšaukia šią produkciją iš prekybos, o maisto kokybę kontroliuojanti institucija net uždarė jo gamyklą Amerikoje. Nors „Coca–Cola“ išplatino šios žinios paneigimą, socialiniuose tinkluose ji dar „blaškėsi“ apie pusę metų.

Kitas pavyzdys – Didžiosios Britanijos „Metro Bank“. Praėjusių metų gegužę banko akcijų vertė biržoje krito net 11 proc. po to, kai „WhatsApp“ ir „Twitter“ programose pasirodė gandai apie dideles finansines problemas ir galimą žlugimą, su kuriuo susidūrė bankas. Žmonės buvo skatinami jame ištuštinti savo sąskaitas.

Statybunaujienos.lt
Žymės  NT rinka



Komentaras

nuotrauka
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
nuotrauka
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
nuotrauka
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
nuotrauka
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
nuotrauka
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
nuotrauka
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
nuotrauka
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
nuotrauka
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
nuotrauka
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
nuotrauka
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
nuotrauka
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
nuotrauka
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
nuotrauka
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
nuotrauka
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
nuotrauka
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
nuotrauka
2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų bū...
nuotrauka
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
nuotrauka
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
nuotrauka
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
nuotrauka
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras