Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...

Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis ...

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. ...

2024 m. toliau didinome projektinių specialių užsakymų dalį savo apyvartoje, siekdami prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Dėl vis dar neatsigaunančios Skandinavijos, Vokietijos ir kt. EU rinkų ekonominės situacijos daugiau dėmesio skiriame naujų rinkų vystymui, kas, tikimės, bus naudinga ir a...

Šį rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, bet ar to užtenka? Verslo atstovai sako, kad inžinerinių kompetencijų turinčių specialis...

Kasmetis Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto (KU JTGMF) renginys „Inžinierių dienos“ ir šiemet į vieną būrį sukvietė studentus, dėstytojus, socialinius partnerius iš uostamiesčio verslo įmonių, kolegas iš kitų aukštųjų mokyklų bei moksleivius.

Pastarąjį dešimtmetį technologijų ir komunikacijos augimo greitis buvo milžiniškas. Masinis skaitmeninių technologijų naudojimas pakeitė individualias ir socialines vertybes, organizacijos kultūrą ir sukėlė įvairių iššūkių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Sklaidos kanaluose netrūko pranešimų api...

Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), suteiks papildomą 2 mln. Eur finansavimą vienai didžiausių inžinerinių sprendimų, pramoninių įrenginių gamybos bei statybos įmonei „Montuotojas“. Remiantis pasirašyta sutartimi, Fondas išpirks 2 mln. Eur vertės į...

Dvejus metus trunkanti pandemija gerokai pakoregavo darbo rinkos poreikius. Nelieka profesijų, kurios kadaise buvo paklausios, o šiuos įgūdžius turintys žmonės susiduria su iššūkiais darbo rinkoje. Tai rodo Užimtumo tarnybos ilgametė darbo rinkos analizė.

Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.

Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 m. viso pasaulio gamyklose veikė apie 2,7 mln. industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pas...

Laikmetis ne tik diktuoja madas, bet ir apibrėžia sąlygas. Didėjant statybų apimtims ir naujakuriams norint kuo greičiau įsikelti į naujuosius savo namus, spartinami ir statybų tempai.

Visuotinė skaitmenizacija, robotizacija ir su jomis susijusių technologijų vystymasis sparčiai keičia pasaulį, o vykstantys pokyčiai ženkliai palietė ir vieną svarbiausių ūkio sektorių – statybas.

Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...

Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...

Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...

Įvedus karantiną Lietuvoje pasikeitė gamybos įmonių darbo specifika – tapo ypač svarbu, kad automatizuota pramonė galėtų dirbti pilnu pajėgumu ir atlaikyti karantino ribojimus. Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, netikėtas pasaulio užsidarym...

Procesų automatizaciją taiko kone kiekvienas Lietuvoje veikiantis užsienio kompanijų verslo ir IT paslaugų centras, tačiau stinga platesnio kalbėjimo apie robotizacijos poveikį visos šalies ekonomikai, tvirtina specialistai. Iki šiol nėra daug galimybių dalintis savo patirtimi bei sėkmės istorijomis...

Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.