2022 gegužės 21 d. šeštadienis, 2:58
Reklama  |  facebook

Ar ekonomika pribrendo keturių darbo dienų savaitei?

2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
Titas BUDREIKA, LPK analitikas-ekonomistas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Įmonių, išbandžiusių šį metodą, patirtys pozityvios: pastebimas darbuotojų streso lygio sumažėjimas, geresnis šeimos ir darbo balansas, darbo produktyvumo padidėjimas. Atrodytų, ko mes dar laukiame ir nepadedame dirbti keturias dienas per savaitę, tačiau reikia nepamiršti, kad visos šios įmonės pačios pasirinko išbandyti tokį modelį, todėl jos nereprezentuoja tipinių įmonių, kurių patirtys gali būti drastiškai kitokios. Juolab, kad tokių bandymų nevykdė gamybos įmonės, kuriose yra griežti darbo ir gamybos grafikai, pamaininis darbas ir pan.

Pavienių įmonių patirtis rodo, kad trumpesnė darbo savaitė ir su ja atsiradęs papildomas laisvas laikas gali būti išnaudojamas darbuotojo mokymuisi visą gyvenimą ir asmeniniam tobulėjimui, o visai tai paskatintų gyventojų socialinio kapitalo plėtrą. Iš tiesų, dalyje, ypač kūrybinių, administracinių darbų, trumpesnis darbo laikas, esant esminiai sąlygai – darbuotojų nusiteikimui dirbti trumpiau, bet našiau – gali padidinti įmonės produktyvumą.

Tačiau tokio tipo darbai sudaro ne daugiau kaip ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos. Didžiojoje dalyje darbų trumpesnis darbo laikas reikštų net penktadaliu mažesnį suteiktų paslaugų ar pagamintos produkcijos kiekį ir atitinkamai darbo produktyvumą arba reikšmingai išaugusias darbo sąnaudas.

Jeigu tris ketvirtadalius Lietuvos ekonomikos sukuriančios įmonės, kurių paslaugų ir produkcijos apimtys tiesiogiai priklauso nuo dirbto laiko, nuspręstų nemažinti paslaugų ir produkcijos apimties, joms papildomai reikėtų apie 175 tūkst. darbuotojų, o bendras Lietuvos užimtųjų lygis turėtų didėti apie 13 proc., t. y. daugiau nei šiuo metu esantis nedarbo lygis (7,5 proc.).

Reikia turėti omenyje, kad dalis nedirbančiųjų yra struktūriniai bedarbiai, todėl Lietuvai tiesiog neužtektų darbo jėgos, siekiant išlaikyti tokias pačias paslaugų ir produkcijos apimtis, o tai reikštų reikšmingą ekonomikos nuosmukį, palyginamą su 2008 m. krize. Jau dabar dalyje ekonominių veiklų nepavyksta rasti darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Toks masinis žmogiškųjų išteklių poreikio išaugimas turėtų ir kitų padarinių Lietuvos darbo rinkai, didintų jos nestabilumą. Be to, vieno darbuotojo darbo laiko trumpėjimas padidintų paslaugų teikimo ir produkcijos vidutinius valandinius kaštus. Fiksuotomis darbo sąnaudomis yra laikomas, pavyzdžiui, darbuotojų mokymas. Taip pat didesnis darbuotojų skaičius irgi padidintų darbo koordinavimo sąnaudas.

Kadangi investicijos į automatizaciją ir robotizaciją taptų santykinai naudingesnės nei darbuotojų išlaikymas, tai paskatintų įmones investuoti į naujas technologijas, o ilguoju laikotarpiu tai gali turėti neigiamą poveikį užimtumui ir darbo užmokesčiui.

Žvelgiant istoriškai, XX a. pradžioje darbuotojai dirbdavo šešias dienas per savaitę, 10–12 val. pamainomis. Vargu bau, ar tokia darbo trukmė būtų priimtina šiandieną. Mums įprasta 5 dienų, 40 valandų darbo savaitė, buvo įdiegta JAV Prezidento F. Ruzvelto, siekiant suvaldyti Didžiosios Depresijos metu išaugusį nedarbo lygį, kuris 1933 m. siekė net 24,9 proc. Prezidentas F. Ruzveltas įdiegė šią sistemą siekdamas padidinti darbuotojų poreikį, puikiai suprasdamas, kad įmonėms norint išlaikyti ne mažesnį pramonės produkcijos lygį, pramonės įmonės privalės samdytis naujų darbuotojų ir didinti užimtumą šalyje. Trumpuoju laikotarpiu ši politika pasiteisino, tada buvo sukurta apie 2,5 mln. naujų darbo vietų. Ši istorinė patirtis leidžia tikėtis, kad analogiško poveikio reikėtų laukti ir šiandieną.

Ispanija šių metų kovo mėnesį priėmė sprendimą, kad nuo rugsėjo apie 200–400 įmonių savanoriškai prisijungs prie keturių dienų, 32 valandų darbo savaitės. Šio eksperimento rezultatai bus svarbūs, svarstant analogiškus sprendimus tiek pačioje Ispanijoje, tiek kitose šalyse.

Dabartiniai duomenys rodo, kad keturių darbo dienų įvedimas būtų galimai naudingas tam tikrose ekonominėse veiklose, ypač, kur dominuoja kūrybinis darbas. Tačiau šie rezultatai neatspindi didžiosios dalies ekonominių veiklų, kur darbuotojų dirbamas laikas tiesiogiai lemia paslaugų ir produkcijos apimtis.

Gal tada verta darbo laiką trumpinti sektorių lygiu? Tik tada iškyla fundamentalus klausimas, ar įvedus standartinę keturių darbo dienų savaitę tam tikrose ekonominėse veiklose, o palikus penkių darbo dienų savaitę – kitose, neiškraipysime tiek švietimo sistemos, tiek darbo rinkos, kai žymiai daugiau žmonių dėl reikšmingai geresnių darbo sąlygų pradės rinktis būtent tas sritis?

COVID-19 pandemija privertė įmones ieškoti jiems naudingiausių darbo formų, o darbo laiko trumpinimas gali būti reikšminga paskata, siekiant pritraukti darbuotojus į įmonę ar juos išlaikyti. Kita vertus, šiuo metu, kai išgyvename sudėtingą ir neapibrėžtą ekonominį laikotarpį, turėtume orientuotis į kuo greitesnį darbo rinkos stabilumo atkūrimą, o ne eksperimentavimą su darbo trukme. Todėl diskutuojant apie tokias iniciatyvas reikia nepamiršti, kad toks darbo modelis tiktų tik specifiniams darbams, o net trys ketvirtadaliai Lietuvos ekonomikos šiandieną nukentėtų nuo tokio modelio įvedimo.

Šiandieną pačios įmonės turi teisę spręsti, koks darbo santykių modelis jų veiklos specifikai yra naudingiausias. Jeigu pavienės įmonės mano, kad keturių darbo dienų savaitės įvedimas padidintų jų darbo našumą, padėtų pritraukti darbuotojus, įmonės šį modelį gali taikyti jau šiandieną. Tačiau kalbėti apie nacionalinius pokyčius, kurie būtų taikomi visoms, įskaitant ir tokiam modeliui nepritarančioms įmonėms, yra per anksti. Dabartinė Lietuvos ekonominė struktūra bei situacija darbo rinkoje ekonominiu požiūriu nėra suderinama su keturių darbo dienų savaitės koncepcija.

Taigi, šiai idėjai reikėtų dar palaukti: ekonomikai iki darbo savaitės trukmės pokyčių dar reikės pribręsti, juolab tokie sprendimai turėtų būti svarstomi esant stabiliomis ir prognozuojamomis sąlygomis, o ne pandemijos ir karantino laikotarpiu, kai veiklos sąlygos įmonėse keičiasi kas keletą mėnesių. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-05-11 13:18
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo ...
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-05-03 11:54
Ukrainoje vykstantis karas, sankcijų Rusijai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje.
nuotrauka
2022-04-29 10:20
Jau trečią mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje išgrynino tam tikras tiesas Lietuvos NT rinkoje bei koreguoja ateities gaires jos plėtroje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikusi savo narių apklausą, pastebi kuriozinį momentą rinkoje: rekordiškai sumenkusią NT pasiūlą labi...
nuotrauka
2022-04-28 16:09
Ar architektūra yra menas? Kaip keitėsi architekto galia daryti įtaką visuomenei skirtingose santvarkose? Kodėl mūsų aplinką kuriantys menininkai retai kada yra plačiai žinomi visuomenėje ir netampa žvaigždėmis?
nuotrauka
2022-04-27 13:16
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
nuotrauka
2022-04-27 11:59
Kas laukia Lietuvos pajūrio NT rinkos – stagnacija ar renesansas? Nors ekonominė situacija keičiasi sparčiai ir neabejotinai daro įtaką visoms sferoms, specialistų teigimu, susidomėjimas būsto pirkimu gyvenimui ar nuomai – neslopsta. Bet ką svarbu žinoti ir būtina įvertinti prieš mąstant apie naują ...
nuotrauka
2022-04-26 13:55
Po beveik rekordinių 2021-ųjų, pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje fiksuotas NT sandorių kritimas. „Ober-haus“ duomenimis, per pirmus tris 2022-ųjų mėnesius sostinėje sudaryti 3199 sandoriai, o tai yra 8 proc. mažiau nei praėjusias metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ekspertai pažymi – kritimas nėra...
nuotrauka
2022-04-22 14:24
Medienos vilnos plokštės „Cewood“ Lietuvoje dar itin naujas produktas. Tuo tarpu Latvijoje, namų rinkoje, šis produktas naudojamas labai plačiai: nuo lubų apdailos privačiuose namuose iki daugelio mokyklų, verslo pastatų, kitų objektų atnaujinimo ir statybos projektų.
nuotrauka
2022-04-22 13:27
Mes gaminame priešgaisrinius produktus, kurie skirti pasyviai gaisrinei saugai. Rinkai pristatome įvairius sertifikuotus sprendimus: dūmų šalinimo kanalus, ugniai atsparius ortakius, plieninių ir medinių konstrukcijų apsaugą – tai labai platus spektras sprendimų, dalį kurių su partneriais (UAB FOGO)...
nuotrauka
2022-04-22 11:30
RESTOJE pristatome dvi temas, kurios būdingos mūsų įmonei: išmaniosios technologijos ir dizainas. Parodos lankytojams pristatome naujas išmaniųjų namų sistemas, naujus lietimui jautrius ekranus, šiek tiek pigesnes naujas sistemas valdyti išmanius namus ir kaip visada – naujo dizaino, spalvų jungikli...
nuotrauka
2022-04-14 11:17
Pasitaiko, jog nuomininkas pagerina išsinuomotą daiktą (pavyzdžiui, atlieka pastato rekonstrukciją, įrengia patalpas ir pan.), tačiau turto savininkas atsisako atlyginti šias išlaidas. Įstatymas nurodo, jog nuomininkui su nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus atsiranda teisę į patirtų būtin...
nuotrauka
2022-04-13 14:22
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetenci...
nuotrauka
2022-04-12 10:03
Metinė infliacija Lietuvoje kovo mėn. toliau augo ir sudarė 15,6 proc. (vasario mėn. – 14,0 %). Kovo mėn. infliacijos duomenys jau rodo karo įtaką, kurią labiausiai atspindi dėl kilusių naftos kainų brangę degalai. Ši prekių grupė kartu su brangusiomis maisto prekėmis daugiausia prisidėjo prie metin...
nuotrauka
2022-04-12 09:33
Pastaruoju metu Lietuvoje viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės vis dažniau susiduria su pabrangusiu sutarčių vykdymu. Tai lemia ir žaliavų kainų augimas, ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje padariniai. Labiausiai tokia tendencija pastebima statybų, maisto pramonėje, energetiniams ištekliams imlių pa...
nuotrauka
2022-04-11 11:34
Dauguma įmonių vadovų sutaria dėl tvarumo reikšmės ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėse srityse. Viešoje erdvėje daug diskutuojama, kaip svarbu dirbti taip, kad mūsų dabartiniai poreikiai nepakenktų ateities kartų poreikiams. Visgi tarp deklaruojamų vertybių ir realaus įgyvendinimo verslo aplink...
nuotrauka
2022-04-11 09:32
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) nuomos pasiūla mažėjo visuose didžiuosiuose šalies miestuose, o labiausiai tai atsispindėjo žemiausiuose kainų segmentuose. Prie pokyčių rinkoje prisidėjo ir nuo karo savo šalyje bėgantys ukrainiečiai.
nuotrauka
2022-04-05 14:46
Reaguodama į Rusijos karo veiksmus Ukrainoje Europa pakankamai vieningai nusprendė taikyti sankcijas ir nutraukti verslo ryšius su agresore bei jos sąjungininke Baltarusija. Lietuva šiame kontekste taip pat pasisakė aiškiai ir nuosekliai: laukia ribojimai. Vienas jų – skubos tvarka priimti ir jau įs...
nuotrauka
2022-04-05 08:14
Per pastaruosius dvejus metus būsto rinka Lietuvoje buvo paženklinta net dviejų „juodųjų gulbių“ skrydžiais – įvykiais, kurių negalėjo prognozuoti analitikai ir nerodė duomenys. Pirmasis atoslūgis ženklino COVID–19 pandemijos pradžią ir pirmuosius karantinus. Tada rinka fiksavo techninę pauzę, kai d...
nuotrauka
2022-04-01 10:03
Neabejotina, jog karas Ukrainoje turėjo esminės įtakos ne tik nekilnojamojo turto rinkai kovo mėnesį, bet ir turės poveikį visai Lietuvos ekonomikai artimiausius metus. Iki karo pradžios 2021 m. pirminėje Vilniaus būsto rinkoje buvo nusistovėjęs 550 parduotų butų per mėnesį lygis (2021 m. mėnesio vi...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...