2024 birželio 25 d. antradienis, 8:58
Reklama  |  facebook

Ar ekonomika pribrendo keturių darbo dienų savaitei?

2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
Titas BUDREIKA, LPK analitikas-ekonomistas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Įmonių, išbandžiusių šį metodą, patirtys pozityvios: pastebimas darbuotojų streso lygio sumažėjimas, geresnis šeimos ir darbo balansas, darbo produktyvumo padidėjimas. Atrodytų, ko mes dar laukiame ir nepadedame dirbti keturias dienas per savaitę, tačiau reikia nepamiršti, kad visos šios įmonės pačios pasirinko išbandyti tokį modelį, todėl jos nereprezentuoja tipinių įmonių, kurių patirtys gali būti drastiškai kitokios. Juolab, kad tokių bandymų nevykdė gamybos įmonės, kuriose yra griežti darbo ir gamybos grafikai, pamaininis darbas ir pan.

Pavienių įmonių patirtis rodo, kad trumpesnė darbo savaitė ir su ja atsiradęs papildomas laisvas laikas gali būti išnaudojamas darbuotojo mokymuisi visą gyvenimą ir asmeniniam tobulėjimui, o visai tai paskatintų gyventojų socialinio kapitalo plėtrą. Iš tiesų, dalyje, ypač kūrybinių, administracinių darbų, trumpesnis darbo laikas, esant esminiai sąlygai – darbuotojų nusiteikimui dirbti trumpiau, bet našiau – gali padidinti įmonės produktyvumą.

Tačiau tokio tipo darbai sudaro ne daugiau kaip ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos. Didžiojoje dalyje darbų trumpesnis darbo laikas reikštų net penktadaliu mažesnį suteiktų paslaugų ar pagamintos produkcijos kiekį ir atitinkamai darbo produktyvumą arba reikšmingai išaugusias darbo sąnaudas.

Jeigu tris ketvirtadalius Lietuvos ekonomikos sukuriančios įmonės, kurių paslaugų ir produkcijos apimtys tiesiogiai priklauso nuo dirbto laiko, nuspręstų nemažinti paslaugų ir produkcijos apimties, joms papildomai reikėtų apie 175 tūkst. darbuotojų, o bendras Lietuvos užimtųjų lygis turėtų didėti apie 13 proc., t. y. daugiau nei šiuo metu esantis nedarbo lygis (7,5 proc.).

Reikia turėti omenyje, kad dalis nedirbančiųjų yra struktūriniai bedarbiai, todėl Lietuvai tiesiog neužtektų darbo jėgos, siekiant išlaikyti tokias pačias paslaugų ir produkcijos apimtis, o tai reikštų reikšmingą ekonomikos nuosmukį, palyginamą su 2008 m. krize. Jau dabar dalyje ekonominių veiklų nepavyksta rasti darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Toks masinis žmogiškųjų išteklių poreikio išaugimas turėtų ir kitų padarinių Lietuvos darbo rinkai, didintų jos nestabilumą. Be to, vieno darbuotojo darbo laiko trumpėjimas padidintų paslaugų teikimo ir produkcijos vidutinius valandinius kaštus. Fiksuotomis darbo sąnaudomis yra laikomas, pavyzdžiui, darbuotojų mokymas. Taip pat didesnis darbuotojų skaičius irgi padidintų darbo koordinavimo sąnaudas.

Kadangi investicijos į automatizaciją ir robotizaciją taptų santykinai naudingesnės nei darbuotojų išlaikymas, tai paskatintų įmones investuoti į naujas technologijas, o ilguoju laikotarpiu tai gali turėti neigiamą poveikį užimtumui ir darbo užmokesčiui.

Žvelgiant istoriškai, XX a. pradžioje darbuotojai dirbdavo šešias dienas per savaitę, 10–12 val. pamainomis. Vargu bau, ar tokia darbo trukmė būtų priimtina šiandieną. Mums įprasta 5 dienų, 40 valandų darbo savaitė, buvo įdiegta JAV Prezidento F. Ruzvelto, siekiant suvaldyti Didžiosios Depresijos metu išaugusį nedarbo lygį, kuris 1933 m. siekė net 24,9 proc. Prezidentas F. Ruzveltas įdiegė šią sistemą siekdamas padidinti darbuotojų poreikį, puikiai suprasdamas, kad įmonėms norint išlaikyti ne mažesnį pramonės produkcijos lygį, pramonės įmonės privalės samdytis naujų darbuotojų ir didinti užimtumą šalyje. Trumpuoju laikotarpiu ši politika pasiteisino, tada buvo sukurta apie 2,5 mln. naujų darbo vietų. Ši istorinė patirtis leidžia tikėtis, kad analogiško poveikio reikėtų laukti ir šiandieną.

Ispanija šių metų kovo mėnesį priėmė sprendimą, kad nuo rugsėjo apie 200–400 įmonių savanoriškai prisijungs prie keturių dienų, 32 valandų darbo savaitės. Šio eksperimento rezultatai bus svarbūs, svarstant analogiškus sprendimus tiek pačioje Ispanijoje, tiek kitose šalyse.

Dabartiniai duomenys rodo, kad keturių darbo dienų įvedimas būtų galimai naudingas tam tikrose ekonominėse veiklose, ypač, kur dominuoja kūrybinis darbas. Tačiau šie rezultatai neatspindi didžiosios dalies ekonominių veiklų, kur darbuotojų dirbamas laikas tiesiogiai lemia paslaugų ir produkcijos apimtis.

Gal tada verta darbo laiką trumpinti sektorių lygiu? Tik tada iškyla fundamentalus klausimas, ar įvedus standartinę keturių darbo dienų savaitę tam tikrose ekonominėse veiklose, o palikus penkių darbo dienų savaitę – kitose, neiškraipysime tiek švietimo sistemos, tiek darbo rinkos, kai žymiai daugiau žmonių dėl reikšmingai geresnių darbo sąlygų pradės rinktis būtent tas sritis?

COVID-19 pandemija privertė įmones ieškoti jiems naudingiausių darbo formų, o darbo laiko trumpinimas gali būti reikšminga paskata, siekiant pritraukti darbuotojus į įmonę ar juos išlaikyti. Kita vertus, šiuo metu, kai išgyvename sudėtingą ir neapibrėžtą ekonominį laikotarpį, turėtume orientuotis į kuo greitesnį darbo rinkos stabilumo atkūrimą, o ne eksperimentavimą su darbo trukme. Todėl diskutuojant apie tokias iniciatyvas reikia nepamiršti, kad toks darbo modelis tiktų tik specifiniams darbams, o net trys ketvirtadaliai Lietuvos ekonomikos šiandieną nukentėtų nuo tokio modelio įvedimo.

Šiandieną pačios įmonės turi teisę spręsti, koks darbo santykių modelis jų veiklos specifikai yra naudingiausias. Jeigu pavienės įmonės mano, kad keturių darbo dienų savaitės įvedimas padidintų jų darbo našumą, padėtų pritraukti darbuotojus, įmonės šį modelį gali taikyti jau šiandieną. Tačiau kalbėti apie nacionalinius pokyčius, kurie būtų taikomi visoms, įskaitant ir tokiam modeliui nepritarančioms įmonėms, yra per anksti. Dabartinė Lietuvos ekonominė struktūra bei situacija darbo rinkoje ekonominiu požiūriu nėra suderinama su keturių darbo dienų savaitės koncepcija.

Taigi, šiai idėjai reikėtų dar palaukti: ekonomikai iki darbo savaitės trukmės pokyčių dar reikės pribręsti, juolab tokie sprendimai turėtų būti svarstomi esant stabiliomis ir prognozuojamomis sąlygomis, o ne pandemijos ir karantino laikotarpiu, kai veiklos sąlygos įmonėse keičiasi kas keletą mėnesių. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-06-20 12:31
Mažiau nei trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) Lietuvoje šiemet planuoja savo plėtrą, o beveik kas antra įmonė į galimą verslo augimą dėl pastarųjų metų ekonominių iššūkių vis dar žiūri skeptiškai, rodo naujas „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
nuotrauka
2024-06-20 09:18
Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylik...
nuotrauka
2024-06-19 11:53
Nesvarbu, ar užsiimate individualia veikla, esate MB, UAB ar didžiulė verslo korporacija, fizinis ar juridinis asmuo – tarptautinių sankcijų nustatyti draudimai ir pareigos galioja ir jums. Sankcijų kontrolė privaloma visiems.
nuotrauka
2024-06-18 09:33
Vis pasirodant itin karštoms dienoms VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2024-06-14 10:19
Kredito istorija – neatsiejama finansinio gyvenimo dalis, kuri gali nulemti, ar gausite būsto paskolą iš banko. Nors savo kredito istoriją kuriame kasdien ir, jei turime tam skirtų žinių, tai daryti gan paprasta, apie ją vis dar egzistuoja klaidingų įsitikinimų. Kokie yra trys kredito istorijos mita...
nuotrauka
2024-06-13 10:42
Nuo liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegalia...
nuotrauka
2024-06-13 09:12
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gegužės mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
nuotrauka
2024-06-12 09:01
Darbostogos užsienyje ar tik nuotolinis darbas iš namų – per koronaviruso pandemiją įsitvirtinę modeliai niekur nedingo, nors tuo ne visada džiaugiasi darbdaviai. Bet jie turėtų žinoti, kad kai kurių darbuotojų teisė į nuotolinį darbą įtvirtinta ir Darbo kodekse, pažymi advokatė, „TGS Baltic“ partne...
nuotrauka
2024-06-07 13:14
Naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas staigmenų nepateikė – finansų rinkos ir tikėjosi ECB pinigų politikos laisvėjimo. Jau kurį laiką pinga gyventojų ir įmonių naujas skolinimasis, labiau ryškėja būsto kreditavimo atsigavimo ženklai. Gyventojų terminuotųjų indėlių apimtis auga lėtėjančiais ...
nuotrauka
2024-06-05 14:56
Tiekėjų konkurencijos apribojimas ar tik formalus neatitikimas? Dvi labai panašios bylos dėl pažeidimo viešųjų pirkimų dokumentuose ir skirtingi situacijos išaiškinimai aukštesnės instancijos teisme sukūrė temą, aktualią pirmiausia tiems, kurie dirba su ES finansuojamais projektais ir įgyvendina pir...
nuotrauka
2024-06-04 13:42
Už lango vasara, tad dalis ruošiasi atostogoms arba jau jomis mėgaujasi. Bet yra tokių, kurie visai neatostogauja ir turi prikaupę po du mėnesius laisvų dienų ar net daugiau.
nuotrauka
2024-06-04 08:59
VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės...
nuotrauka
2024-05-31 14:53
Pavarčius parduodamų būstų skelbimus, nesunku pastebėti, kad seniau statyti žemesnės energinės klasės būstai pasižymi patrauklesnėmis kainomis. Kita vertus, už jų gali slypėti tūkstančius eurų per metus siekiančios išlaidos. Kokios jos ir kuo pasižymi skirtingos pastatų energinės klasės, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-31 09:50
Nors daugelis būsto paskolų gavėjų, ne paslaptis, mėgsta pakeiksnoti bankus dėl aukštų paskolų palūkanų, visgi tikslinga pirmiausia pasiremti statistika. O ji akivaizdžiai rodo, kad bankų „apetitas" mąžta – per 4 metus būsto paskolų palūkanų marža sumažėjo beveik trečdaliu. Tai palanki žinia norinti...
nuotrauka
2024-05-30 14:02
Daugeliui valstybinių vandens telkinių pakrančių naujakurių kyla klausimų, kaip laikinus statinius įrengti teisingai. Mat neturintys reikalingų dokumentų gali gauti baudą, siekiančią beveik 600 eurų, sako Tomas Steponavičius, advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas. Jis atskleidžia, ką būti...
nuotrauka
2024-05-29 15:14
Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu arba elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
nuotrauka
2024-05-23 13:40
Vis dar sklando mitas, kad bankai yra linkę neišduoti būsto paskolų vyresniems asmenims. Vis dėlto, griežta amžiaus riba neegzistuoja ir viskas priklauso nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitų faktorių. Ką dar reikėtų žinoti apie būsto paskolos ėmimą vyresniame amžiuje, pasakoja „L...
nuotrauka
2024-05-21 14:08
Darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius. Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK dažniausiai nagrinėjami ginčai yra individualūs, t. y. nesutarimai tarp darbuotojo ir d...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Po artimojo mirties žmonės paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsto paskolas. Ką reikėtų žinoti susidūrus su tokia situacija, pataria „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-05-14 13:21
Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis peri...

Statybunaujienos.lt » Komentaras