2022 gruodžio 1 d. ketvirtadienis, 2:27
Reklama  |  facebook

Ar ekonomika pribrendo keturių darbo dienų savaitei?

2021-08-05 08:39
Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo savaite? Pavienės įmonės įvairiose pasaulio šalyse jau eksperimentuoja su keturių darbo dienų savaitės įvedimu – ne išimtis ir Lietuva, čia šį darbo modelį išbandė Vilniaus šilumos tinklai.
nuotrauka
Titas BUDREIKA, LPK analitikas-ekonomistas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Įmonių, išbandžiusių šį metodą, patirtys pozityvios: pastebimas darbuotojų streso lygio sumažėjimas, geresnis šeimos ir darbo balansas, darbo produktyvumo padidėjimas. Atrodytų, ko mes dar laukiame ir nepadedame dirbti keturias dienas per savaitę, tačiau reikia nepamiršti, kad visos šios įmonės pačios pasirinko išbandyti tokį modelį, todėl jos nereprezentuoja tipinių įmonių, kurių patirtys gali būti drastiškai kitokios. Juolab, kad tokių bandymų nevykdė gamybos įmonės, kuriose yra griežti darbo ir gamybos grafikai, pamaininis darbas ir pan.

Pavienių įmonių patirtis rodo, kad trumpesnė darbo savaitė ir su ja atsiradęs papildomas laisvas laikas gali būti išnaudojamas darbuotojo mokymuisi visą gyvenimą ir asmeniniam tobulėjimui, o visai tai paskatintų gyventojų socialinio kapitalo plėtrą. Iš tiesų, dalyje, ypač kūrybinių, administracinių darbų, trumpesnis darbo laikas, esant esminiai sąlygai – darbuotojų nusiteikimui dirbti trumpiau, bet našiau – gali padidinti įmonės produktyvumą.

Tačiau tokio tipo darbai sudaro ne daugiau kaip ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos. Didžiojoje dalyje darbų trumpesnis darbo laikas reikštų net penktadaliu mažesnį suteiktų paslaugų ar pagamintos produkcijos kiekį ir atitinkamai darbo produktyvumą arba reikšmingai išaugusias darbo sąnaudas.

Jeigu tris ketvirtadalius Lietuvos ekonomikos sukuriančios įmonės, kurių paslaugų ir produkcijos apimtys tiesiogiai priklauso nuo dirbto laiko, nuspręstų nemažinti paslaugų ir produkcijos apimties, joms papildomai reikėtų apie 175 tūkst. darbuotojų, o bendras Lietuvos užimtųjų lygis turėtų didėti apie 13 proc., t. y. daugiau nei šiuo metu esantis nedarbo lygis (7,5 proc.).

Reikia turėti omenyje, kad dalis nedirbančiųjų yra struktūriniai bedarbiai, todėl Lietuvai tiesiog neužtektų darbo jėgos, siekiant išlaikyti tokias pačias paslaugų ir produkcijos apimtis, o tai reikštų reikšmingą ekonomikos nuosmukį, palyginamą su 2008 m. krize. Jau dabar dalyje ekonominių veiklų nepavyksta rasti darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Toks masinis žmogiškųjų išteklių poreikio išaugimas turėtų ir kitų padarinių Lietuvos darbo rinkai, didintų jos nestabilumą. Be to, vieno darbuotojo darbo laiko trumpėjimas padidintų paslaugų teikimo ir produkcijos vidutinius valandinius kaštus. Fiksuotomis darbo sąnaudomis yra laikomas, pavyzdžiui, darbuotojų mokymas. Taip pat didesnis darbuotojų skaičius irgi padidintų darbo koordinavimo sąnaudas.

Kadangi investicijos į automatizaciją ir robotizaciją taptų santykinai naudingesnės nei darbuotojų išlaikymas, tai paskatintų įmones investuoti į naujas technologijas, o ilguoju laikotarpiu tai gali turėti neigiamą poveikį užimtumui ir darbo užmokesčiui.

Žvelgiant istoriškai, XX a. pradžioje darbuotojai dirbdavo šešias dienas per savaitę, 10–12 val. pamainomis. Vargu bau, ar tokia darbo trukmė būtų priimtina šiandieną. Mums įprasta 5 dienų, 40 valandų darbo savaitė, buvo įdiegta JAV Prezidento F. Ruzvelto, siekiant suvaldyti Didžiosios Depresijos metu išaugusį nedarbo lygį, kuris 1933 m. siekė net 24,9 proc. Prezidentas F. Ruzveltas įdiegė šią sistemą siekdamas padidinti darbuotojų poreikį, puikiai suprasdamas, kad įmonėms norint išlaikyti ne mažesnį pramonės produkcijos lygį, pramonės įmonės privalės samdytis naujų darbuotojų ir didinti užimtumą šalyje. Trumpuoju laikotarpiu ši politika pasiteisino, tada buvo sukurta apie 2,5 mln. naujų darbo vietų. Ši istorinė patirtis leidžia tikėtis, kad analogiško poveikio reikėtų laukti ir šiandieną.

Ispanija šių metų kovo mėnesį priėmė sprendimą, kad nuo rugsėjo apie 200–400 įmonių savanoriškai prisijungs prie keturių dienų, 32 valandų darbo savaitės. Šio eksperimento rezultatai bus svarbūs, svarstant analogiškus sprendimus tiek pačioje Ispanijoje, tiek kitose šalyse.

Dabartiniai duomenys rodo, kad keturių darbo dienų įvedimas būtų galimai naudingas tam tikrose ekonominėse veiklose, ypač, kur dominuoja kūrybinis darbas. Tačiau šie rezultatai neatspindi didžiosios dalies ekonominių veiklų, kur darbuotojų dirbamas laikas tiesiogiai lemia paslaugų ir produkcijos apimtis.

Gal tada verta darbo laiką trumpinti sektorių lygiu? Tik tada iškyla fundamentalus klausimas, ar įvedus standartinę keturių darbo dienų savaitę tam tikrose ekonominėse veiklose, o palikus penkių darbo dienų savaitę – kitose, neiškraipysime tiek švietimo sistemos, tiek darbo rinkos, kai žymiai daugiau žmonių dėl reikšmingai geresnių darbo sąlygų pradės rinktis būtent tas sritis?

COVID-19 pandemija privertė įmones ieškoti jiems naudingiausių darbo formų, o darbo laiko trumpinimas gali būti reikšminga paskata, siekiant pritraukti darbuotojus į įmonę ar juos išlaikyti. Kita vertus, šiuo metu, kai išgyvename sudėtingą ir neapibrėžtą ekonominį laikotarpį, turėtume orientuotis į kuo greitesnį darbo rinkos stabilumo atkūrimą, o ne eksperimentavimą su darbo trukme. Todėl diskutuojant apie tokias iniciatyvas reikia nepamiršti, kad toks darbo modelis tiktų tik specifiniams darbams, o net trys ketvirtadaliai Lietuvos ekonomikos šiandieną nukentėtų nuo tokio modelio įvedimo.

Šiandieną pačios įmonės turi teisę spręsti, koks darbo santykių modelis jų veiklos specifikai yra naudingiausias. Jeigu pavienės įmonės mano, kad keturių darbo dienų savaitės įvedimas padidintų jų darbo našumą, padėtų pritraukti darbuotojus, įmonės šį modelį gali taikyti jau šiandieną. Tačiau kalbėti apie nacionalinius pokyčius, kurie būtų taikomi visoms, įskaitant ir tokiam modeliui nepritarančioms įmonėms, yra per anksti. Dabartinė Lietuvos ekonominė struktūra bei situacija darbo rinkoje ekonominiu požiūriu nėra suderinama su keturių darbo dienų savaitės koncepcija.

Taigi, šiai idėjai reikėtų dar palaukti: ekonomikai iki darbo savaitės trukmės pokyčių dar reikės pribręsti, juolab tokie sprendimai turėtų būti svarstomi esant stabiliomis ir prognozuojamomis sąlygomis, o ne pandemijos ir karantino laikotarpiu, kai veiklos sąlygos įmonėse keičiasi kas keletą mėnesių. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-11-29 11:37
Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių s...
nuotrauka
2022-11-27 06:17
Tęsiantis neapibrėžtai situacijai, kai dėl didėjančio EURIBOR auga įvairių paskolų palūkanos, sparčiai kilo energijos ir įvairių produktų bei paslaugų kainos, ne vienam gyventojui kilo minčių – ką reikėtų daryti su paskolos įmokomis, jei netekčiau darbo? Vienas iš būdų apsidrausti – įsigyti paskolos...
nuotrauka
2022-11-24 10:42
Kylančios palūkanos ir infliacijos tempai gyventojus, ypač – turinčiuosius paskolų, skatina apdairiau planuotis finansus. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena: jeigu asmeninė finansinė situacija blogėtų ir grėstų nesklandumais grąžinant paskolas, nereikėtų neigti problemos. Pirmiausia vertėtų per...
nuotrauka
2022-11-21 15:44
Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpini...
nuotrauka
2022-11-21 10:02
Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pa...
nuotrauka
2022-11-17 15:27
Gyvenamoji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukai...
nuotrauka
2022-11-17 10:34
Per pandemiją išryškėjęs būsto rinkos spurtas lėtėja – sudaromų sandorių skaičius grįžta į priešpandeminį 2019 m. lygį. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja.
nuotrauka
2022-11-15 10:10
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,4% (2022 metų rugsėjį buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygi...
nuotrauka
2022-11-14 10:03
Tvarumo ataskaitos seniai nebėra naujiena verslo pasaulyje – didelės viešojo intereso įmonės yra įpareigotos atskleisti nefinansinę informaciją jau penkerius metus, o nuo 2024 m. įsigaliosianti direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. CSRD – Corporate Sustainability Reportin...
nuotrauka
2022-11-14 06:07
Rugsėjį Lietuvos statistikos departamentas fiksavo didžiausią išankstinę metinę infliaciją per 26 metus – 22,5 proc. Ir nors spalio mėnesį ji kiek sumažėjo (iki 22 proc.), nė vienas ekonomistas nedrįsta sakyti, kad jau pasiekėme lūžio tašką. Elektros kainos, šių metų vasarą pakilusios į kadaise sunk...
nuotrauka
2022-11-10 13:36
Jau tradicija tampa, kad metų pabaigoje įmonės sulaukia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio ir patikrinimų. Pastebime, kad pastaruoju metu VMI susidomėjimą vis dažniau kelia plonosios kapitalizacijos taisyklė ir jos išimčių taikymas. Nors atrodė, kad po teismų sudėliotų taškų praktikoje n...
nuotrauka
2022-11-09 09:41
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jų mėnesio pajamos yra nepakankamos nuosavam būstui įsigyti, atskleidė šį rudenį vykdytas tyrimas. Kokie dar veiksniai trukdo šalies gyventojams nusipirkti norimus namus ir kiek žmonių yra sukaupę būsto paskolos pradiniam įnašui reikalingas lėšas, koment...
nuotrauka
2022-11-08 14:14
Pastaruoju metu stringant žaliavų tiekimui ir kylant kainoms, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose prilygsta ėjimui va bank. Viešųjų pirkimų dalyviai, matydami, kad pirkimo kainos ar terminai yra neadekvatūs, dėl šių ir kitų sąlygų pakeitimų derėtis negali, tad jiems belieka arba atsisakyti dalyvauti...
nuotrauka
2022-11-07 13:45
Išankstiniais NT paslaugų įmonės „Citus“ analitikų duomenimis, paskutinis metų ketvirtis didžiųjų miestų būsto rinkoje prasidėjo pozityviai. Vilniuje per spalio mėnesį užfiksuota daugiau nei dvigubai gausesnis susitarimų dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) derlius – 225. Kaune rezultatas taip pat gere...
nuotrauka
2022-11-04 16:37
Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, įkalnėn iš paskos pasileido ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo segmente. Tačiau būsto nuomos terminas paprastai gerokai trumpesnis, nei nuomojantis verslo patalpas, todėl gali...
nuotrauka
2022-10-31 11:18
„Realco“ duomenimis, šių metų spalio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 203 būstai, iš kurių 77 – aukštesnės klasės projektuose. Tačiau vis dar sulėtėjusi NT rinka, ekspertų teigimu, nėra pirmoji kregždė laukiantiems kainų kritimo.
nuotrauka
2022-10-31 10:50
Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, tačiau didesnių ar mažesnių sunkumų patyrė visi pagrindiniai sektoriai. Nors šiuo metu rinkoje energijos ir jos žaliavų kainos yra bent kelis kartus mažesnės nei prieš kelis mėnesius pasiektas pikas, neaiškumas dėl tolesnės jų raidos ir kiti nepala...
nuotrauka
2022-10-27 14:45
Nuo balandžio 1 d., siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje, visi pagal darbo sutartį, savarankiškai vykdantys veiklą, mažųjų bendrijų vadovai ar į Lietuvą iš kitų šalių komandiruoti ir statybvietėse dirbantys asmenys privalo turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą. Šio dokumento turėjimas yra ne pa...
nuotrauka
2022-10-26 10:50
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai pasikeitė – anksčiau prognozavę, kad kainos didės, dabar jie vis garsiau kalba apie nuosaikų kainų sumažėjimą ar bent stabilizaciją. Pardavimui siūlomų naujos statybos butų vis dar trūksta, jų kainos vertinamos kaip per didelės, rodo nauja...
nuotrauka
2022-10-25 10:02
Kasdien Lietuvoje sudaroma šimtai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių. Dalis asmenų nekilnojamąjį turtą įsigyja kaip investiciją, kiti – jį perka kaip gyvenamąjį būstą savo ir savo šeimos poreikiams. Kadangi nekilnojamojo turto rinka paskutiniu metu tik plėtėsi, paklausa gerokai augo, rin...

Statybunaujienos.lt » Komentaras