2024 spalio 5 d. šeštadienis, 3:16
Reklama  |  facebook

40-metį minintys POŽEMINIAI DARBAI susitelkė į veiklos optimizavimą

2020-01-09 13:19
„Įvertini savo įmonės patirtį ir žengi vieną žingsnį į priekį. Tiek, kiek įmonė turi realaus potencialo, – sako bendrovės „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius Raimondas Baikštys, akcentuodamas, kad tik toks gerai apgalvotas ir įvertintas žingsnis skatina tobulėjimą ir duoda galimybę siekti naujų patirčių. Tokia verslo strategija pasitvirtino: 2020 m. „Požeminiai darbai“ mini 40 metų veiklos sukaktį, o Lietuvos pramonininkų konfederacija nuo 2007 m. net 12 kartų įteikė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą.
nuotrauka
Per 40 metų išbandyta krizių, negandų, rinkos įtampų, „Požeminių darbų“ komanda ieško efektyvių kelių optimizuoti veiklą ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančios rinkos. POŽEMINIŲ DARBŲ nuotr.


Minimos įmonės
Požeminiai darbai, AB
AB „Požeminiai darbai“ ištakos siekia 1980 m., kuomet buvo įkurta Kauno požeminių darbų statybos remonto valdyba. Dabartiniu pavadinimu įmonė veikia nuo 1992 m. Pradėjusi veiklą kaip požeminių darbų įmonė, bendrovė veiklą plėtė, stebėdama rinkos tendencijas: poreikiai diktavo paslaugas.

Naujos veiklos tapo iššūkiu ir suteikė papildomų verčių įmonei

„Požeminių darbų“ vadovų ir savininkų verslo strategija buvo pagrįsta logika: jeigu atliekant konkrečius darbus naujų kompetencijų galima įgyti remiantis į turimą patirtį, žengiame žingsnį į priekį. Toks verslo modelis, kai kompetencijos kaupiamos žingsnis po žingsnio, R. Baikščio žodžiais, suteikia erdvės tobulėti ir siekti daugiau, o permainos nesukelia streso. 

Per 40 metų išbandyta krizių, negandų, rinkos įtampų, „Požeminių darbų“ komanda, kaip sako įmonės vadovas Raimondas BAIKŠTYS, ieško efektyvių kelių optimizuoti veiklą ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančios rinkos. Išmokusi nepelningų projektų pamokas, įmonė atsargiai ir atsakingai renkasi konkursus. Įgijusi įvairialypės patirties, įmonė dairosi nišų, net ir nesusijusių su statybos darbais, bet artimų veiklai, kuriai turi kompetencijų. 

 

 

 

„Jeigu tai yra visiškai nauja veikla, tolima nuo pagrindinių įmonės veiklų, – nesiimk. Bet jeigu kompetencijomis ir resursais esi netoli, verta bandyti ir įgyvendinti“, – tvirtina R. Baikštys, prisimindamas, kad buvo ne vieneri metai, kuomet įmonė vykdė ir kitų veiklų. Ir tai pasiteisino: įgyvendinę kelis stambius aplinkosauginius projektus, įgijo vertingos patirties, sulaukė teigiamų įvertinimų.

Sėkmingai buvo įgyvendinti tokie projektai, kaip Marijampolės regioninio sąvartyno įrengimas ar Kauno miesto nuotekų valymo įrengimų išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį. Kauno projektas 2008 m. įmonei pelnė „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį, o Marijampolės – sidabro medalį. 

Nauja veikla suteikė papildomų svertų konkursuose

Marijampolės regioninio sąvartyno įrengimas ir Kauno miesto nuotekų valymo įrengimų išplėtimas – per 40 metų įmonės veiklos istoriją tapo ryškiausiais „Požeminių darbų“ projektais. 

„Mums tai buvo didelės darbų apimtys ir iššūkiai dėl naujos veiklos. Teko kaip reikiant susitelkti ir padaryti. Įmonei tai buvo savotiškas lūžis, nes atsivėrė didelės galimybės. Dalyvaudami konkursuose, mes jau turėjome rimtus svertus – „Požeminiai darbai“ yra pajėgūs įgyvendinti didelės apimties svarbius Lietuvai projektus“, – pasakoja vadovas.

ES finansinę paramą administruojanti Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įvardijo „Požeminius darbus“ kaip vieną iš šešių geriausių 2013 m. rangovų. Įmonė tais metais užbaigė du ES lėšomis finansuojamus projektus – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos tiekimo sistemos modernizavimą ir Kauno miesto integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės modernizavimą. LVPA ekspertai, vertindami geriausių rangovų šešetuką, tarp kurių buvo ir „Požeminiai drabai“, pažymėjo puikią darbų kokybę, aukštos klasės specialistus, profesionalius statybos vadovus, statybinę techniką ir įrenginius. 

Darbo kultūra lemia ir veiklos rezultatus

Įmonės įvertinimai, kaip sako R. Baikštys, – nuoseklaus ir atsakingo darbo rezultatai. Tokius pasiekimus, anot jo, lemia ir investicijos į pažangiausias technologijas, racionalius inžinerinius sprendimus, sistemingą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą bei saugias jų darbo sąlygas.

„Mes taikome naujausius darbo metodus, technologijas, neatsiliekame nuo Europos, pasaulio tendencijų. Vieni iš pirmųjų pradėjome naudoti bekanalius šilumos tiekimo vamzdžius, – pasakoja R. Baikštys. – Kasdieniame darbe naudojame ne tik sunkiąją techniką, bet ir daug mažosios mechanizacijos, kuri palengvina mūsų žmonių darbą.“

Žemės darbai ne tik sunkūs, bet ir pavojingi, o mechanizmai sudaro sąlygas dirbti saugiau ir naudoti mažiau fizinės jėgos. Darbo našumas, efektyvumas reiškia greitesnį ir pigiau atliekamą užsakymą – toks yra rinkos spaudimas. Todėl nuolat atnaujinami mechanizmai. Tačiau net ir moderniausia mašina nepadarys to, ką gali žmogus, tad be rankų darbo sudėtinga išsiversti. 

Konkurencinį pranašumą kuria žmonių patirtis, kompetencijos bei turima technika, kuri ne tik spartina darbus, didina našumą, bet ir palengvina žmonių darbą. Įmonė labai vertina savo specialistus. R. Baikštys yra įsitikinęs, kad darbuotojas turi jausti, jog juo rūpinamasi. Tai yra darbo kultūros dedamosios, kurios turi įtakos įmonės veiklai, kokybiškam projektų vykdymui, įmonės prestižui.

Per krizes jautėsi saugesni negu dalyvaudami rizikinguose viešuosiuose pirkimuose

Lietuvoje pradėjus vykdyti didžiuosius ES lėšomis finansuojamus infrastruktūros projektus, įmonė pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis – pradėjo dirbti ir kaupti patirtį kaip generalinė rangovė. 

Įmonės užsakovai – valstybės ir savivaldybių įmonės, todėl „Požeminiai darbai“ yra priklausomi nuo ES paramos ir jos panaudojimo Lietuvoje. Mažėjant ES paramai, didėja ir įtampa dėl darbų. Tačiau, kaip sako įmonei jau 26-erius metus vadovaujantis R. Baikštys, „įmonė dirbo ir be ES pinigų“.

„Patyrėme krizes, dirbome be ES pinigų, bet uždirbome. Dabar situacija tokia – projektams vykdyti skiriamos didžiulės ES paramos lėšas, o uždirbame menkus pinigus, stebime stambesnių ir mažesnių įmonių bankrotus, restruktūrizavimą“, – stebisi rinkos paradoksais R. Baikštys, vis tik vildamasis, kad pastarieji rinką sukrėtę ir didelio visuomenės atgarsio sulaukę bankrotai privers valdžią keisti viešųjų pirkimų tvarką. 

Per 40 metų išbandyta krizių, negandų, rinkos įtampų, „Požeminių darbų“ komanda ieško efektyvių kelių optimizuoti veiklą ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančios rinkos. Išmokusi nepelningų projektų pamokas, įmonė atsargiai ir atsakingai renkasi konkursus. Įgijusi įvairialypės patirties, įmonė dairosi nišų, net ir nesusijusių su statybos darbais, bet artimų veiklai, kuriai turi kompetencijų.
Dalius GEDVILAS,
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Jau pats bendrovės pavadinimas „Požeminiai darbai“ liudija apie šios įmonės veiklos specifiką. Specializuota veikla padėjo įmonei 40 metų išsilaikyti ir sėkmingai dirbti Lietuvos rinkoje.
 
Specializuoti statybos darbai reikalauja specialiųjų statybos inžinerinių žinių ir specialios technikos, norint juos atlikti. Jau ilgus metus bendrovei vadovaujantis Raimondas Baikštys sugebėjo suburti puikią specialistų komandą, kuri yra įmonės sėkmės garantas. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies verslininkams teko išgyventi ne vieną krizę, tačiau bendrovės vadovo vadybinė patirtis ir suburti kompetentingi darbuotojai padėjo atsilaikyti prieš užklupusias negandas.

Daugybė įmonės įgyvendintų projektų statybininkų bendruomenėje pelnė pagarbą visai „Požeminių darbų“ komandai, kuri yra vertinama kaip profesionalus partneris ir kviečiama bendradarbiauti sudėtingiausiuose projektuose. LSA gretose nėra daug bendrovių, turinčių tokią ilgą ir stiprią veiklos istoriją, todėl tai didelė šventė ir pačiai asociacijai. Mes džiaugiamės tokių įmonių veiklos sėkme, nes tai yra puikus pavyzdys jaunajai specialistų kartai. Nuoširdžiai sveikiname „Požeminių darbų“ komandą su veiklos sukaktimi.
 
POŽEMINIŲ DARBŲ nuotr.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-10-04 10:18
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atver...
nuotrauka
2024-10-04 10:07
Pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Taip pat tai v...
nuotrauka
2024-09-30 11:01
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvend...
nuotrauka
2024-09-26 17:12
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, šiandien, rugsėjo 26 d., Kaune atidarytas vienas iš dvejų naujai pastatytų tiltų per Nerį. Antrojo tilto statybos darbus ir eismą abiem naujai pastatytais tiltais atidaryti planuojama iki šių metų pabaigos. Ši...
nuotrauka
2024-09-24 09:53
Bendrovė „Ignitis" tieks vėjo elektrinių parko Mažeikiuose pagamintą elektros energiją vienai didžiausių Lietuvos pramonės įmonių ir elektros energijos vartotojų – „Akmenės cementas". „Ignitis" ir Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos Schwenk Zement Beteiligungen valdoma cemento gamybos įmonė Li...
nuotrauka
2024-09-23 15:23
Rugsėjo 23 dieną oficialiai pristatyta atnaujinta Lietuvos oro uostų (LTOU) veiklos strategija iki 2028 metų, kartu su ja oro uostų atstovai pranešė ir apie Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų pabaigą – likę darbai bus susiję su terminalo viduje esančio įrangos diegimu ir testavimu...
nuotrauka
2024-09-19 11:19
Dar 2021 m. pradėtas Dūkšto saulės parko projektas po truputį artėja prie įgyvendinimo. Jungtinės Karalystės kapitalo žaliosios energetikos vystytoja „Aura Power“ artėja prie 375 MW įrengtosios galios saulės parko Dūkšto seniūnijoje techninių projektų rengimo pabaigos ir siekia dar iki kitų metų vid...
nuotrauka
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...
nuotrauka
2024-09-18 09:49
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių. Bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur.
nuotrauka
2024-09-17 16:10
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkus, Energetikos ministerija patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projekto inžinerinės infrastruktūros jūroje ir sausumoje vystymo plano koncepciją.
nuotrauka
2024-09-16 09:12
Ilgai laukto Tarandės tunelio projektas stumiasi į priekį. Tunelis planuojamas magistraliniame kelyje Vilnius-Panevėžys. Jis padės išspręsti piko metu nuolat susidarančias automobilių spūstis: po darbo iš miesto centro Ukmergės gatve grįžtantys gyventojai išsirikiuoja į ilgą eilę, kad galėtų pasukti...
nuotrauka
2024-09-13 08:18
Daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gatvių apšvietimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje, jau modernizuoti daugiau kaip 48 tūkst. neefektyvių šviestuvų, kurie leis sutaupyti 14 GWh elektros e...
nuotrauka
2024-09-13 08:11
Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva" oficialiai paskelbė apie mėnesiu anksčiau nei planuota baigtą svarbiausią šių metų darnaus judumo projektą šalyje. Kuršių nerijoje atidarytas rekonstruotas dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Tai – moderniausias Lietuvoje ir a...
nuotrauka
2024-09-11 17:09
Šių metų pradžioje Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pasirašė sutartį dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais, o praėjusią savaitę ties M...
nuotrauka
2024-09-11 17:03
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams. Susisiekimo ministerijai iš skolintų lėšų bus skiriama 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinėms ir civilinėms reik...
nuotrauka
2024-09-11 16:52
Šią savaitę baigtas kelio ties Lazdijų pasienio punktu kapitalinis remontas. Kitąmet suplanuota pradėti ir dar vienos, 10 km ilgio atkarpos prie Lietuvos-Lenkijos sienos fizinius atnaujinimo darbus, kurie po ilgos pertraukos bus finansuojami INTERREG programos lėšomis.
nuotrauka
2024-09-09 16:36
Iki 2040 metų šešias šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją – turėtų jungti 2500 km ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio, rodo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ d...
nuotrauka
2024-09-06 13:26
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid" vykdant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukciją, du sekmadienius daliai klientų Trakų rajone nebus tiekiama elektra. „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) besiruošiant rekonstrukcijos darbams rado sprendimą, kur...
nuotrauka
2024-09-04 14:01
Gerinamos paramos sąlygos privačioms juridinių asmenų elektromobilių įkrovos stotelėms įrengti. Valstybė nuo šiol finansuos net pusę darbuotojų ir klientų elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių įrengimo kaštų. Tai turėtų paskatinti įmones prie savo patalpų įrengti daugiau privačių (t. y., nekomerc...
nuotrauka
2024-09-04 09:17
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Igni...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra