Vidaus vandens kelių direkcija kreipėsi į antstolius ir ekspertus, kad šie ištirtų, kokia medžiaga naudojama bunų statybai. Nepaisant to, Vidaus vandens kelių direkcijos turimomis žiniomis, informacija yra klaidinga.

Vidaus vandens kelių direkcija abejoja informacijos tikslumu

„Laukiame tyrimų rezultatų, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad išties naudojama ta medžiaga, kuri ir turi būti naudojama statyboms – dolomitas. Tikiuosi, kad rezultatai bus artimiausiomis dienomis ir mes oficialiai galėsime paneigti nepamatuotus kaltinimus. Medžiagų pakeitimų nebuvo ir jie neplanuojami, numatytiems sprendiniams pritarta, statybos leidimai gauti. PAV procedūros atliktos. Direkcija dar nėra priėmusi nei vienos atliktos bunos, kaip galutinio statinio, t. y. šiuo metu vykdomi paruošiamieji darbai bunoms, žaliavos transportuojamos, sandėliuojamos numatysote bunų vietose. Apmaudu, kad pritempta istorija bei iškreipti faktai išvydo dienos šviesą nacionalinėje televizijoje.“ – pranešime cituojamas Vladimiras Vinokurovas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Statybos techninis prižiūrėtojas tikina, kad rangovas laikosi reikalavimų

Rangovą kontroliuojančios institucijos atstovas, statybos techninis prižiūrėtojas E. Šiuperis tvirtina: „Bunų statybos darbams atlikti UAB „Tilsta“ (Rangovas) vadovaujasi Techniniu projektu ir darbo projektu. Rangovas laikosi projekte numatytų sprendinių ir medžiagų reikalavimų, yra pateikęs medžiagų deklaracijas.“

Į situaciją sureagavo Seimo nariai

Pirmadienį, birželio 21 d., į situaciją sureagavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – kreipėsi į prokuratūrą dėl vandens kelio Nemunu statybų, kad ši, gindama viešąjį interesą, pradėtų tyrimą dėl įmonės, įrenginėjančios vandens kelią Nemunu, statybų, nes įtarė esant viešųjų pirkimų ir aplinkosaugos pažeidimus.

„Jei pasitvirtins, kad į Nemuną pilamos daug kartų pigesnės ir neilgaamžės klintys, o ne gargždas, kaip buvo numatyta paslaugos pirkime, įmonė, kuri įrenginėja vandens kelią per Nemuną, turėtų atsakyti ne tik dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų, bet ir dėl galimos Nemuno taršos, nes yra pasirodžiusi informacija, kad statyboms kartu su klinčių sluoksniu galėjo būti naudotas ir statybinis laužas, kuris projekte nenumatytas“, – rašoma išplatintame pranešime. 

Socialdemokratų frakcija Seime į prokuratūrą kreipėsi reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją, kad Nemuno upės bunų, reguliuojančių upės tėkmę ir vandens gylį, statyboms galimai panaudotos klintys, kurios trupa, yra neilgaamžės ir nėra tinkamos tokiam vandens kelio projektui, kuriame buvo numatyta naudoti gargždą.

Rangovas neigia naudojęs netinkamas medžiagas

UAB „Tilsta“ socialiniame tinkle Facebook paskelbė, kad „informacija apie UAB „Tilsta“ naudojamas netinkamas medžiagas objekte „TEN-T tinklo kelio E41 modernizacija“ neatitinka tikrovės. „Tilsta“ naudoja dolomito skaldą, kuri yra vandens netirpdoma natūrali medžiaga, o savo kaina net viršija gargždo kainą“.

Įgyvendinus „TEN-T kelio E-41 modernizavimas“ projektą bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį. Didelis darbas jau įvykdytas, rengiant projektą, užtikrinant finansavimą, įvykdant viešojo pirkimo procedūras. Vykdant viešojo pirkimo procedūras buvo laikomasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų atskirti projektavimo ir rangos darbus. Dėl įvykusio pirkimo pastabų nebuvo.