Pasak ekspertės, dirbtinis intelektas ypač naudingas tada, kai reikia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius. Nekilnojamojo turto rinkoje informacijos srautas yra itin platus – skelbimai, kainų istorija, ekonominiai rodikliai, palūkanų pokyčiai, skirtingų rajonų statistika. Žmogui savarankiškai visa tai įvertinti gali būti sudėtinga ir užtrukti nemažai laiko, todėl DI gali tapti greitu duomenų analitiku.

„Panorėjus DI per kelias minutes išanalizuos šimtus skelbimų, palygins panašių objektų kainas, įvertins istorinius duomenis ir padės susidaryti pradinį vaizdą, ar konkretaus būsto kaina atrodo protinga rinkos kontekste. Jis taip pat paprognozuos galimus kainų pokyčius pagal vietą, būsto savybes ar ekonominius rodiklius. Nors tai nėra garantija, tokios įžvalgos kartais padeda pasverti skirtingus pasirinkimus, pamatyti smulkmenas, apie kurias anksčiau nepagalvojome“, – sako L. Žukovė.

DI gali atrinkti objektus ir pagal individualius poreikius – vietą, biudžetą, plotą ar kitus kriterijus. Be to, yra įrankių, skirtų informacijai sisteminti: sudaryti privalumų ir trūkumų sąrašą, priminti, į ką atkreipti dėmesį apžiūros metu ar ruošiantis deryboms.

DI vertinimas ne visada objektyvus

Vis dėlto, ekspertė pabrėžia, kad DI turi savų ribų. Nors technologija gali atrodyti objektyvi, jos pateikiamos išvados priklauso nuo to, kokiais duomenimis ji buvo apmokyta ir kokius šaltinius analizuoja.

„DI modeliai remiasi turimais duomenimis. Jei jie neišsamūs ar šališki – pavyzdžiui, apima tik dalį rinkos pasiūlymų – rekomendacijos bus klaidinančios. Kitaip tariant, tai, kas atrodo kaip objektyvi kaina, neatspindės realybės“, – teigia L. Žukovė.

Dar viena problema – konteksto neatpažinimas. Dirbtiniam intelektui sudėtinga įvertinti tokius niuansus kaip kaimynystės atmosfera, triukšmo lygis, planuojamos statybos šalia ar specifiniai teisiniai aspektai.

„Būsto vertę dažnai lemia ne tik kvadratiniai metrai ar aukštas, bet ir dalykai, kurių algoritmas nemato. Pavyzdžiui, ar šalia planuojamas naujas kelias, ar namo bendrija turi skolų, ar pastate numatyti renovacijos darbai. Tokius niuansus įvertinti gali tik gyvas žmogus“, – pažymi „Luminor“ banko ekspertė.

Be to, klaida perkant būstą gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, o DI sistemos neprisiima už tai jokios atsakomybės.

„Didžiausia rizika kyla tada, kai žmogus DI atsakymą priima kaip galutinę tiesą. Sistema turėtų būti tik orientyras, o ne priimti sprendimą už jus“, – akcentuoja ekspertė.

Verčiau DI naudokite kaip asistentą

Mašininės sistemos neprisiima jokios atsakomybės už vartotojo finansinius sprendimus, o klaida perkant būstą gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Todėl, pasak L. Žukovės, dirbtinį intelektą vertėtų pasitelkti kaip asistentą, o ne sprendimų priėmėją.

„Jis gali padėti sumodeliuoti kelis variantus – pavyzdžiui, kaip keistųsi mėnesio įmoka pakilus palūkanoms, kokie galimi derybų argumentai ar kokius klausimus verta užduoti pardavėjui. Tačiau galutinį sprendimą pirkti ar nepirkti būstą reikėtų priimti tik įvertinus oficialius duomenis ir pasikonsultavus su specialistais“, – sako ji.

Ekspertė rekomenduoja DI patarimus visada patikrinti remiantis registrų centro, savivaldybių informacija, banko vertintojų išvadomis. Jei reikia, pasikonsultuoti su nepriklausomo nekilnojamojo turto brokeriu, teisininku ar banko specialistu.

„Vietoje klausimo „ar pirkti šį būstą?“ siūlyčiau DI klausti „kokius klausimus turėčiau užduoti bankui, brokeriui ar teisininkui perkant tokį būstą?“ Tokiu būdu DI padeda sustruktūruoti pasirengimą ir išplėsti matymą, bet nepriima sprendimo už jus“, – apibendrina ekspertė.