Pirmiausia, kokia kaina laikoma neįprastai maža?

Teisinis reglamentavimas numato, kad tiekėjo pasiūlyme prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, užfiksuotų perkančiosios organizacijos dokumentuose prieš pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Kaip apskaičiuoti, ar pasiūlyta kaina iš tikrųjų neįprastai maža?

Pagal minėtą neįprastai mažos kainos apibrėžimą, aritmetinį vidurkio apskaičiavimą galima iliustruoti pavyzdžiu:

Tarkime, jog perkančioji organizacija tam tikram viešajam pirkimui suplanavo skirti iki 1.000.000 EUR lėšų sumą. Viešajame pirkime sudalyvavo keturi tiekėjai, kurie pasiūlė tokias kainas: a) tiekėjas – 500 000 EUR, b) tiekėjas – 850 000 EUR, c) tiekėjas – 900 000 EUR, d) tiekėjas – 1 100 000 EUR. Šiuo atveju d) tiekėjo pasiūlymas iškart atmetamas, nes jo pasiūlyta kaina viršija viešajam pirkimui suplanuotą biudžetą. Aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas sudedant trijų tiekėjų: a), b) ir c), kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytas kainas a), b) ir c), kurių pasiūlymai neatmesti, pasiūlytas kainas ir gautą sumą padalinant iš trijų: (500 000 + 850 000 + 900 000) / 3 = 750 000 EUR. Akivaizdu, kad a) tiekėjo pasiūlyta kaina (500 000 EUR) laikytina neįprastai maža, nes yra 33,33 procentų mažesnė už apskaičiuotą aritmetinį vidurkį (750 000 EUR).

Taip pat svarbu paminėti, kad ne tik nurodytu atveju perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją prašydama pagrįsti neįprastai mažą kainą. Perkančioji organizacija gali ir turi kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos ar įkainio pagrindimo ir visais kitais atvejais, kai jai kyla pagrįstų abejonių dėl tiekėjo pasiūlytos kainos ir/ar įkainio dydžio.

Kodėl neįprastai maža kaina yra tikrinama?

Neįprastai maža kaina gali sukelti įtarimų, ar tiekėjas, vykdydamas sutartį, nesusidurs su pinigų srauto trūkumu; ar tieks prekes (teiks paslaugas ar atliks darbus) laiku ir reikalaujamos kokybės, kiekių; ar laikysis darbo teisės įpareigojimų, darbų saugos, aplinkosaugos reikalavimų ir kt.

Dėl to, neįprastai mažos kainos instituto tikslas – įsitikinti tiekėjo pajėgumu ir tokiu būdu apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo galimos rizikos, nes pasiūlyta neįprastai maža kaina gali sukelti abejonių dėl tiekėjo galimybės kokybiškai ir, ar laiku įvykdyti pirkimo sutartį, laikantis visų pirkimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Freepik nuotr.

Ar tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina reiškia viešojo pirkimo laimėjimą?

Jeigu tiekėjo pasiūlyta kaina nustatyta neįprastai maža, vadinasi ji yra ekonomiškiausia (arba viena iš tokių) konkurse. Tačiau, ar tiekėjas jau gali džiaugtis konkurso laimėjimu? Atsakymas: ne, kol kas negali. Prieš tai, pasiūlytą neįprastai mažą kainą tiekėjas turi pagrįsti perkančiajai organizacijai, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jam yra realu tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Jeigu tiekėjas, kurio prašoma pagrįsti neįprastai mažą kainą to nepadarys – arba padarys netinkamai (neįtikins perkančiosios organizacijos, nepateiks savo teiginius bei argumentus patvirtinančių dokumentų) – tiekėjo pasiūlymas dėl to gali būti atmestas.

Kaip paprastai vyksta neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra?

Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą būtų galima suskirstyti į keturis etapus:

Pirmas – neįprastai mažos kainos nustatymas: perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyta prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina / sąnaudos nelaikytina neįprastai maža. Neįprastai mažos kainos tikrinimas ir vertinimas gali būti netaikomas mažos vertės pirkimuose.

Antras – perkančiosios organizacijos prašymas: nustačiusi neįprastai mažą kainą, perkančioji organizacija raštu kreipiasi į tiekėją su prašymu pagrįsti kainą ir, ar sąnaudas. Prašyme kaip įmanoma konkrečiau turėtų būti nurodoma, kuriuos kainos aspektus tiekėjas turėtų pagrįsti.

Trečias – tiekėjo atsakymas-pagrindimas: gavęs prašymą, tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą turėtų pateikti kuo išsamesnius paaiškinimus raštu bei dokumentus, patvirtinančius pasiūlytos kainos pagrįstumą, realumą.

Ketvirtas – pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimas ir sprendimo priėmimas: perkančioji organizacija įvertina iš tiekėjo gautą atsakymą-pagrindimą ir savo nuožiūra priima sprendimą – ar tiekėjas pagrindė kainą, ar ne. Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu, gali sprendimą apskųsti. Nedraudžiama kelis kartus kreiptis į tiekėją, jei perkančiosios organizacijos manymu kainos pagrindimui yra reikalinga gauti iš tiekėjo papildomus duomenis.

Kaip tiekėjui grįsti neįprastai mažą kainą?

Tiekėjui rekomenduojama pasiūlytos kainos ir, ar sąnaudų dydį grįsti išsamiu rašytiniu paaiškinimu ir paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (dokumentais ar kt., kurie turėtų būti pridedami prie pačio paaiškinimo).

Kiekviena neįprastai mažos kainos situacija yra individuali. Tiekėjas geriausiai žino – kodėl pasiūlė vienokį ar kitokį kainos dydį. Nuo to priklauso, kaip tiekėjas jį grįs (kuriuo aspektu, kokiais įrodymais).

Tam tikrais atvejais gali padėti:

1. Pasiūlytos kainos / įkainių detalizavimas. Tiekėjui detalizuojant, kas sudaro pasiūlytą sumą, t. y. kas į ja įeina, kokio dydžio sąnaudos, pelnas, kt.
2. Prekių, paslaugų, darbų originalumas, taikomi tam tikri techniniai metodai / sprendiniai, jeigu dėl to tiekėjas patiria mažesnius kaštus, kt.
3. Išskirtinai palankių sąlygų turėjimas. Jeigu tiekėjas turi susitarimus su kitais subjektais, iš kurių už žemą kainą gali įsigyti tam tikras žaliavas ar pan.
4. Tiekėjas nėra PVM mokėtojas. Nepatiriama šio mokesčio mokėjimo prievolė.
5. Turima tam tikra įranga, patalpos, kt. Nepatiriamos išlaidos jų įsigijimui, nuomai, kt.
6. Ilgametė veiklos patirtis, pelningumas, kitų užsakovų atsiliepimai, informacija apie tiekėjo veiklos patirtį ir finansinius rodiklius, kt.
7. ir kt.

Taigi, ar tiekėjas gali pagrįsti neįprastai mažą kainą, net jei pasiūlyme nurodytas įkainis sudaro tik kelis centus – 0,01 EUR?

Atsakymas yra toks: pagrįsti ir 0,01 Eur įkainį yra įmanoma ir galima (tam tikrais atvejais). Tiekėjui svarbu pateikti tinkamą pagrindimą perkančiajai organizacijai, pateikti nurodytus argumentus patvirtinančius dokumentus bei objektyvų, logišką bei ekonomine logika paremtą paaiškinimą, kad toks įkainis buvo atsakingai apskaičiuotas, sąmoningai pasirinktas ir tiekėjas turi visas galimybes už tokį įkainį tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (kokybiškai ir laiku suteikti paslaugas, tiekti prekes ar atlikti darbus).

Taigi, esminė žinutė ir rekomendacija tiekėjams: neįprastai mažą kainą pagrįsti galima ir tam tikrais atvejais įmanoma tai padaryti, net jeigu nurodėte 0,01 Eur įkainį. Jeigu skaitant bendrą konsultaciją kyla papildomi klausimai ar norite pasitarti viešųjų pirkimų teisiniais klausimais, susisiekime:

APB STRATEGUM, Lijana Mekionė, lijana@strategum.lt arba +370 616 48868.  

Parengė APB STRATEGUM

viešųjų pirkimų specialistė
Lijana Mekionė