Netyla diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų deginamos atliekos, statybų Kaune ir Vilniuje. Tai ilgalaikiai projektai, kurie kainuotų daugiau kaip 500 mln. eurų. Ateityje, plėtojant žiedinės ekonomikos modelį, dalį degiųjų atliekų arba kietojo atgautojo kuro (KAK) būsime priversti keisti kitos rūšies kuru. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar verta statyti abi jėgaines?

Seimo Energetikos komisijai pateiktoje Kauno technologijos universiteto mokslininkų studijoje teigiama, kad pastačius dvi naujas jėgaines Vilniuje ir Kaune, 2030 m. jų efektyviai veiklai trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.

Skelbiama, kad Vilniaus kogeracinėje jėgainėje planuojama apdoroti iki 160 tūkstančių tonų atliekų per metus iš Vilniaus ir Utenos regionų, o Kauno - apie 200 tūkstančių tonų.

Be to,  AB „Akmenės cemento“ gamykla žada kasmet sudeginti 100–120 tūkst. tonų sertifikuoto kietojo atgautojo kuro.

Kadangi draudžiama importuoti atliekas, galime teigti, kad užtektų vienos kogeneracinės jėgainės. 

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą iki 140 mln. Eurų. Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola yra 120 mln. eurų.

Šiems sumanymams labai priešinasi abiejų miestų gyventojai, nors ir atliekų vežimas į kitą miestą smarkiai padidintų mokesčius už šiukšlių išvežimą. Todėl reikėtų svarstyti trečią variantą, kodėl elektrinė negalėtų atsirastitarp Vilniaus ir Kauno?

Aš manau, yra penkios svarios priežastys:

• Mokestis už atliekų tvarkymą abiejų miestų gyventojams pabrangtų vienodai. 2017 m. iš Kauno į Klaipėdos deginimo gamyklą buvo pervežta daugiau kaip 36 tūkst. tonų atliekų. Vienos tonos pervežimas kainavo 12 eurų be PVM, todėl, už atliekų transportavimą pernai buvo sumokėta daugiau kaip 435 tūkst. eurų be PVM.
• Tarp Kauno ir Vilniaus yra dvigubai mažesnis atstumas nei tarp Kauno ir Klaipėdos, todėl transportavimo suma siektų apie 210 tūkst. eurų be PVM per metus, to pasekoje išlaidų suma sumažėtų.
• Vienas iš Kauno kogeneracinės elektrinės statymo tikslų buvo priimti pramonines, statybines atliekas, kurių negalima deginti Vilniaus jėgainėje. Pastačius kogeneracinę elektrinę tarp Vilniaus ir Kauno, vilniečiams šiukšles vežti būtų arčiau ir pigiau.
• Kauno miesto gyventojai, baiminasi, kad kogeneracinė jėgainė gali būti pastatyta, nesilaikant visų saugos reikalavimų ir žymiai padidėtų sunkiojo transporto srautai Ramučiuose (aplinkiniame rajone). Jau dabar spėjama, kad, pritrūkus atliekų, Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje vietoje šiukšlių reikės pilti biokurą, dėl to mokesčiai gyventojams padidės.
• Vien tik Vilniaus kogeneracinėje elktrinėje planuojama įdarbinti 100 darbuotojų, todėl būtų sukurta apie 100 naujų darbo vietų.

Kogeneracinė jėgainė galėtų būti nutolusi mažiausiai apie 30-50 km nuo Vilniaus ir Kauno. Puikiai suvokiu, kad yra baudos, kurias reikėtų mokėti už sutarčių nutraukimą. Bet šiame gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei pinigai. Tai mūsų Lietuvos žmonių gerovė.Kogeneracinė jėgainė tik iš dalies sprendžia problemą, kuri savo esme didesnė. Tai mūsų, gyventojų mažas dėmesys atliekų rūšiavimui.

Taip pat skaitykite: Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių