Ginčo sprendėjus ir nagrinėjimo tvarką pasirenka patys

Turbūt vienas pagrindinių skirtumų, lyginant ginčo sprendimą arbitraže su ginčo sprendimu teisme, yra tai, kad pastarajame bylą sprendžia ne teisėjas ar teisėjų kolegija, o vienas ar keli arbitrai. Juos, skirtingai nei teisėjus, renkasi pačios ginčo šalys, atsižvelgdamos į atitinkamą ginčo specifiką ir specialiųjų kompetencijų poreikį. Kai teisėjais teismuose gali būti tik teisininkai, arbitrais galima paskirti ir kitų sričių specialistus. Pavyzdžiui, nagrinėjant ginčą dėl statybos darbų kokybės, arbitru gali būti profesionalus inžinierius, neturintis teisininko kvalifikacijos. Arbitražo institucijos yra parengusios rekomenduojamų arbitrų sąrašus, kuriuose konkrečiai identifikuota, kokioje specifinėje srityje jie specializuojasi (draudimo ginčuose, energetikos, rangos ir pan.).

Taip pat šalys turi teisę susitarti dėl ginčo nagrinėjimo taisyklių, pavyzdžiui, terminų, proceso kalbos, proceso vietos ir panašiai.

Svarbu, jog norint kreiptis į arbitražą, visų pirma būtinas bendras šalių susitarimas, kuris gali būti įtvirtintas tiek iš anksto tarp šalių sudarytoje sutartyje dar prieš iškylant ginčui, tiek ir atskirame rašytiniame susitarime jau jam kilus.

Nagrinėja tik komercinius ginčus

Arbitraže nagrinėjami komerciniai ginčai – dažniausiai šalių nesutarimai dėl sutartinių santykių, susijusių su sutarčių vykdymu. Jie gali atsirasti įvairiausiose srityse: prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, faktoringo, nuomos, rangos, konsultavimo, inžinerinių paslaugų, finansavimo, bankinės veiklos, draudimo ir panašiai.

Remiantis naujausiais viešai skelbiamais duomenimis, Vilniaus komercinio arbitražo teisme, didžiausią dalį ginčų sudaro su prekybos santykiais, nekilnojamuoju turtu ir nuoma bei transportu susijusios bylos. Tuo tarpu, Londono tarptautinio arbitražo teisme (LCIA)dažniausiai nagrinėjamos su energija ir resursais susijusios bylos (26 proc.), su transportu ir prekėmis susijusios bylos (22 proc.) ir su bankine veikla bei finansais susijusios bylos (20 proc.).

Arbitraže gali būti nagrinėjami iš esmės visi komerciniai ginčai, išskyrus kelias išimtis: administracine tvarka nagrinėjami ginčai; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai priskiriami ginčai; iš šeimos teisinių santykių kylantys ginčai; ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti iš darbo ir vartojimo sutarčių kylantys ginčai, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui.

Saugo įmonės reputaciją ir leidžia sutaupyti

Į arbitražą gali būti kreipiamasi tiek dėl kelių tūkstančių eurų, tiek ir dėl šimtų milijonų eurų vertės ginčų. Spręsti ginčus arbitraže ryžtamasi dėl kelių esminių priežasčių. Visų pirma, kilus tarptautiniams ginčams tarp skirtingose valstybėse veikiančių įmonių, užtikrinamas arbitražo neutralumas – dažnai arbitražas būna kitoje valstybėje, nei veikia šios įmonės. Tai užtikrinamas šalių pasitikinėjimą arbitražu. Esant galimybei laisvai pasirinkti arbitražą, jo sudėtį ir nagrinėjimo procedūrą, užtikrinama proceso kontrolė ir lankstumas, šalys gali geriau prognozuoti viso proceso trukmę.

Tačiau kone svarbiausia priežastis, kuri skatina įmones kreiptis į arbitražą – ginčo nagrinėjimo ir paties arbitražo sprendimo konfidencialumas. Nagrinėjant ginčą valstybiniame teisme tiek procesas (tai yra, ginčo šalys, ginčo esmė ir kt.), tiek teismo sprendimas yra vieši. Arbitražo atveju yra priešingai – visuomenei nėra atskleidžiamas ginčo kilimo faktas, dalyvaujančios šalys ir esmė, posėdžiai yra uždari, o sprendimas nėra skelbiamas viešai, nebent abi šalys sutinka su sprendimo paviešinimu. Visa tai leidžia apsaugoti besibylinėjančių šalių reputaciją, išsaugoti įmonės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Nė vienai įmonei nėra paranku, kai informacija apie ginčus (ypač tuomet, jei jų ne vienas) pasirodo viešumoje. Tai gali lemti ir kitų partnerių neigiamą požiūrį į įmonę, nepasitikėjimą ja, ilgalaikėje perspektyvoje turėti itin neigiamų pasekmių jos veiklai. Dar daugiau, įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės kaupia informaciją apie įmonės dalyvavimą teisminiuose procesuose ir ja remiasi atlikdamos kreditingumo vertinimą ar nustatydamos įmonės reitingą. Visa tai nepriklauso nuo ginčo baigties. Kitaip tariant, vien įmonės dalyvavimas teisminiame ginče, net jei ji ginčą ir laimėjo, gali turėti neigiamos įtakos įmonės kreditingumui bei reitingui.

Verslui svarbu ir tai, kad yra labai ribotos arbitražo sprendimų panaikinimo galimybės. Tokia procedūra nėra laikoma apeliaciniu procesu, tad teismas, kuriam apskųstas arbitražo teismo sprendimas, neturi teisės vertinti teismo sprendimo teisėtumo, peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo iš esmės ir spręsti dėl teisės ir fakto klausimų vertinimo. Taigi, bendruoju atveju arbitražo sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo ir gali būti panaikinti tik esant Komercinio arbitražo įstatyme numatytiems sprendimo panaikinimo pagrindams (pavyzdžiui, arbitražinio susitarimo negaliojimas, šalių pagrindinių procesinių teisių pažeidimas).

Nesant kelių ginčo nagrinėjimo instancijų, ginčas paprastai išnagrinėjamas per trumpesnį laikotarpį nei valstybiniame teisme, taip sutaupant ne tik laiko, bet ir bylinėjimosi kaštų. Pavyzdžiui, vidutinio ginčo nagrinėjimo trukmė teisme pirmojoje instancijoje trunka 11-12 mėnesių, apeliacijoje 5-8 mėnesius, kasacijoje dar apie 7-8 mėnesius. Taigi iš viso bylinėjimosi trukmė teisme gali siekti 2-2,5 metų. Tuo tarpu panašios apimties ginčų nagrinėjimas arbitraže gali sutrumpinti bylos nagrinėjimo laiką bent jau per pusę. Pavyzdžiui, pagal naujausius viešai skelbiamus duomenis, bylų nagrinėjimas Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2021 m. vidutiniškai truko 6,2 mėnesius.

Visos šios priežastys kasmet į arbitražą savo ginčus spręsti atveda daugybę įmonių. 2020 m. Vilniaus komerciniame arbitražo teisme buvo gautos 27 naujos bylos, LCIA registravo 444 naujas bylas, o Singapūro tarptautinis arbitražo centras – net 1080 naujas bylas, kurių bendra suma sudarė 8,49 milijardus JAV dolerių (apie 7,64 mlrd. eurų). Tačiau turbūt daugiausiai bylų minėtu laikotarpiu sulaukė Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas – jis užpernai nagrinėjo net 1 833 ginčus, kurių vidutinė suma siekė 145 mln. JAV dolerių (apie 130,46 mlrd. eurų). Toks proceso populiarumas ir įspūdingos sumos rodo, kad arbitražas yra įgijęs didžiųjų įmonių pasitikėjimą ir tapęs vienu pagrindinių alternatyvių ginčų sprendimo būdu visame pasaulyje.