Arbitražo privalumai: kokias naudas verslui gali atnešti sprendimas ginčo nagrinėjimą perduoti šiam teismui
2022-04-13 14:22
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetencijos ginčų sprendėjus – arbitrus. Todėl vis daugiau komercinių ginčų perduodama spręsti arbitražui, ypač kai kalbama apie didžiules sumas siekiančias bylas. Sprendimų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose arbitražo teismuose kasmet laukia ir daugybė Lietuvos įmonių.

Ieva RIMAVIČIENĖ, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė
Minimos įmonės
Sorainen, advokatų kontora,
Turbūt vienas pagrindinių skirtumų, lyginant ginčo sprendimą arbitraže su ginčo sprendimu teisme, yra tai, kad pastarajame bylą sprendžia ne teisėjas ar teisėjų kolegija, o vienas ar keli arbitrai. Juos, skirtingai nei teisėjus, renkasi pačios ginčo šalys, atsižvelgdamos į atitinkamą ginčo specifiką ir specialiųjų kompetencijų poreikį. Kai teisėjais teismuose gali būti tik teisininkai, arbitrais galima paskirti ir kitų sričių specialistus. Pavyzdžiui, nagrinėjant ginčą dėl statybos darbų kokybės, arbitru gali būti profesionalus inžinierius, neturintis teisininko kvalifikacijos. Arbitražo institucijos yra parengusios rekomenduojamų arbitrų sąrašus, kuriuose konkrečiai identifikuota, kokioje specifinėje srityje jie specializuojasi (draudimo ginčuose, energetikos, rangos ir pan.).
Taip pat šalys turi teisę susitarti dėl ginčo nagrinėjimo taisyklių, pavyzdžiui, terminų, proceso kalbos, proceso vietos ir panašiai.
Svarbu, jog norint kreiptis į arbitražą, visų pirma būtinas bendras šalių susitarimas, kuris gali būti įtvirtintas tiek iš anksto tarp šalių sudarytoje sutartyje dar prieš iškylant ginčui, tiek ir atskirame rašytiniame susitarime jau jam kilus.
Nagrinėja tik komercinius ginčus
Arbitraže nagrinėjami komerciniai ginčai – dažniausiai šalių nesutarimai dėl sutartinių santykių, susijusių su sutarčių vykdymu. Jie gali atsirasti įvairiausiose srityse: prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, faktoringo, nuomos, rangos, konsultavimo, inžinerinių paslaugų, finansavimo, bankinės veiklos, draudimo ir panašiai.
Remiantis naujausiais viešai skelbiamais duomenimis, Vilniaus komercinio arbitražo teisme, didžiausią dalį ginčų sudaro su prekybos santykiais, nekilnojamuoju turtu ir nuoma bei transportu susijusios bylos. Tuo tarpu, Londono tarptautinio arbitražo teisme (LCIA)dažniausiai nagrinėjamos su energija ir resursais susijusios bylos (26 proc.), su transportu ir prekėmis susijusios bylos (22 proc.) ir su bankine veikla bei finansais susijusios bylos (20 proc.).
Arbitraže gali būti nagrinėjami iš esmės visi komerciniai ginčai, išskyrus kelias išimtis: administracine tvarka nagrinėjami ginčai; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai priskiriami ginčai; iš šeimos teisinių santykių kylantys ginčai; ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti iš darbo ir vartojimo sutarčių kylantys ginčai, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui.
Saugo įmonės reputaciją ir leidžia sutaupyti
Į arbitražą gali būti kreipiamasi tiek dėl kelių tūkstančių eurų, tiek ir dėl šimtų milijonų eurų vertės ginčų. Spręsti ginčus arbitraže ryžtamasi dėl kelių esminių priežasčių. Visų pirma, kilus tarptautiniams ginčams tarp skirtingose valstybėse veikiančių įmonių, užtikrinamas arbitražo neutralumas – dažnai arbitražas būna kitoje valstybėje, nei veikia šios įmonės. Tai užtikrinamas šalių pasitikinėjimą arbitražu. Esant galimybei laisvai pasirinkti arbitražą, jo sudėtį ir nagrinėjimo procedūrą, užtikrinama proceso kontrolė ir lankstumas, šalys gali geriau prognozuoti viso proceso trukmę.
Tačiau kone svarbiausia priežastis, kuri skatina įmones kreiptis į arbitražą – ginčo nagrinėjimo ir paties arbitražo sprendimo konfidencialumas. Nagrinėjant ginčą valstybiniame teisme tiek procesas (tai yra, ginčo šalys, ginčo esmė ir kt.), tiek teismo sprendimas yra vieši. Arbitražo atveju yra priešingai – visuomenei nėra atskleidžiamas ginčo kilimo faktas, dalyvaujančios šalys ir esmė, posėdžiai yra uždari, o sprendimas nėra skelbiamas viešai, nebent abi šalys sutinka su sprendimo paviešinimu. Visa tai leidžia apsaugoti besibylinėjančių šalių reputaciją, išsaugoti įmonės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Nė vienai įmonei nėra paranku, kai informacija apie ginčus (ypač tuomet, jei jų ne vienas) pasirodo viešumoje. Tai gali lemti ir kitų partnerių neigiamą požiūrį į įmonę, nepasitikėjimą ja, ilgalaikėje perspektyvoje turėti itin neigiamų pasekmių jos veiklai. Dar daugiau, įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės kaupia informaciją apie įmonės dalyvavimą teisminiuose procesuose ir ja remiasi atlikdamos kreditingumo vertinimą ar nustatydamos įmonės reitingą. Visa tai nepriklauso nuo ginčo baigties. Kitaip tariant, vien įmonės dalyvavimas teisminiame ginče, net jei ji ginčą ir laimėjo, gali turėti neigiamos įtakos įmonės kreditingumui bei reitingui.
Verslui svarbu ir tai, kad yra labai ribotos arbitražo sprendimų panaikinimo galimybės. Tokia procedūra nėra laikoma apeliaciniu procesu, tad teismas, kuriam apskųstas arbitražo teismo sprendimas, neturi teisės vertinti teismo sprendimo teisėtumo, peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo iš esmės ir spręsti dėl teisės ir fakto klausimų vertinimo. Taigi, bendruoju atveju arbitražo sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo ir gali būti panaikinti tik esant Komercinio arbitražo įstatyme numatytiems sprendimo panaikinimo pagrindams (pavyzdžiui, arbitražinio susitarimo negaliojimas, šalių pagrindinių procesinių teisių pažeidimas).
Nesant kelių ginčo nagrinėjimo instancijų, ginčas paprastai išnagrinėjamas per trumpesnį laikotarpį nei valstybiniame teisme, taip sutaupant ne tik laiko, bet ir bylinėjimosi kaštų. Pavyzdžiui, vidutinio ginčo nagrinėjimo trukmė teisme pirmojoje instancijoje trunka 11-12 mėnesių, apeliacijoje 5-8 mėnesius, kasacijoje dar apie 7-8 mėnesius. Taigi iš viso bylinėjimosi trukmė teisme gali siekti 2-2,5 metų. Tuo tarpu panašios apimties ginčų nagrinėjimas arbitraže gali sutrumpinti bylos nagrinėjimo laiką bent jau per pusę. Pavyzdžiui, pagal naujausius viešai skelbiamus duomenis, bylų nagrinėjimas Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2021 m. vidutiniškai truko 6,2 mėnesius.
Visos šios priežastys kasmet į arbitražą savo ginčus spręsti atveda daugybę įmonių. 2020 m. Vilniaus komerciniame arbitražo teisme buvo gautos 27 naujos bylos, LCIA registravo 444 naujas bylas, o Singapūro tarptautinis arbitražo centras – net 1080 naujas bylas, kurių bendra suma sudarė 8,49 milijardus JAV dolerių (apie 7,64 mlrd. eurų). Tačiau turbūt daugiausiai bylų minėtu laikotarpiu sulaukė Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas – jis užpernai nagrinėjo net 1 833 ginčus, kurių vidutinė suma siekė 145 mln. JAV dolerių (apie 130,46 mlrd. eurų). Toks proceso populiarumas ir įspūdingos sumos rodo, kad arbitražas yra įgijęs didžiųjų įmonių pasitikėjimą ir tapęs vienu pagrindinių alternatyvių ginčų sprendimo būdu visame pasaulyje.
Komentaras
2023-06-01 05:48
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
2023-05-31 11:18
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
2023-05-30 11:00
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
2023-05-29 13:00
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
2023-05-26 10:07
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
2023-05-24 11:34
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
2023-05-22 13:18
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
2023-05-18 07:02
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
2023-05-12 10:24
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
2023-05-11 14:38
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
2023-05-09 11:26
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
2023-05-05 10:38
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
2023-05-04 11:27
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
2023-05-02 10:31
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
2023-05-02 09:16
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
2023-04-19 11:20
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
2023-04-19 08:55
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
2023-04-17 10:20
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
2023-04-17 07:02
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
2023-04-14 13:34
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...