Iš pradžių būtinybe, kaip viena iš koronaviruso plitimą stabdančių priemonių, laikytas darbas namuose daugeliui Lietuvos gyventojų atvėrė galimybes dirbti ten, kur norisi. Antroje 2020 m. pusėję NT pirkėjų akys nukrypo į pajūrį – sparčiausiai gyventojų skaičius pernai augo Klaipėdos r., Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse. „Realco“ duomenimis, praėjusiais metais pajūrio regione buvo parduota 411 naujos statybos butų. Susidomėjimas NT pajūryje neslūgsta ir šiemet: per penkis mėnesius parduoti 107 būstai.

Kryptis – poilsį derinti su darbu

Pasak „Realco“ generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio, susidomėjimas būstu Lietuvos pajūryje ėmė sparčiai augti dar pernai vasarą, o gyventojai į būstą prie jūros pradėjo žvelgti ne kaip į trumpalaikio atokvėpio vietą, bet į komfortišką erdvę tiek darbui, tiek ilgesniam gyvenimui. Žmonės sako, jog savo apartamentuose pajūryje jie leidžia ne tik savaitgalius, bet vieši ir darbo dienomis, neretai derina darbą ir poilsį.

„Realco“ iliustr. 

„Buvo įprasta, kad antram – atostogų – būstui pirkėjai yra labiau linkę rinktis mažesnės kvadratūros apartamentus, tačiau pastebime, kad auga ne tik būstų pajūryje pardavimai, bet ir gana populiarūs tampa didesnės kvadratūros, prabangesni būstai. Viena pagrindinių tokio pokyčio priežasčių – pirkėjai ieško būsto, kuriame tilptų tiek poilsiui ir ilgesniam visos šeimos komfortiškam gyvenimui skirtos erdvės, tiek patogi darbo vieta“, – cituojamas J. Dovidonis.

Itin palankiai pirkėjai vertina apartamentus, išsidėsčiusius per du aukštus – atskyrus darbo ir poilsio erdves būste lengviau derinti darbą su šeimos poreikiais, pavyzdžiui, kai vienas iš suaugusiųjų dirba, kitas gali pramogauti su vaikais.

„Taip pat matome tendenciją, kad auga būstų su pilna apdaila populiarumas. Ši tendencija itin ryški pajūrio NT rinkoje, kur žmonės aktyviai perka antrą būstą. Žmonės vis dažniau nori būsto įrengimo rūpesčius patikėti profesionalams ir įsigyti būstą su pilna apdaila, kad gavus raktus beliktų tik pasirinkti baldus, papildomas interjero detales ir atsivežti asmeninius daiktus. Galbūt šią tendenciją skatina ir pats nuotolinis darbas – kuo daugiau laiko skiriame pagrindinei savo veiklai, tuo mažiau norime apsikrauti papildomais darbais“, – sako J. Dovidonis.

Nuotolinio darbo režimas tampa norma

„Eurostat“ duomenimis, 2020 m. dažnai namuose dirbančiųjų skaičius Lietuvoje augo du kartus – praėjusiais metais namus darbui rinkosi 5,4 proc. šalies darbuotojų, kai 2019 m. tokių darbuotojų buvo vos 2,4 proc. Kartais namuose dirbančiųjų skaičius augo kiek mažiau – nuo 2,1 proc. 2019 m. iki 2,9 proc. 2020 m.

Personalo specialistų akimis, pandemija keičia darbdavio ir darbuotojo santykį: darbdaviai pratinasi labiau pasitikėti, suteikti daugiau laisvės, o darbuotojai – tą laisvę atsakingai priimti. Pasak „Smart HR“ personalo atrankų partnerės Deimantės Buinovskienės, nuotolinis darbas tampa vis priimtinesnis didžiajai daliai darbdavių tiek dėl augančios darbuotojų motyvacijos, tiek dėl efektyvesnio darbo. Tuo pačiu nuotolinis darbas darbdaviams praplečia potencialių darbuotojų paieškos lauką – kai darbo vieta nebėra svarbi, drąsiau dairomasi specialistų kituose miestuose.

„Lanksčiausią požiūrį į nuotolinį darbą turi tos įmonės, kurios iki pandemijos bent iš dalies jį praktikavo. Dažniausiai tai – IT sektoriaus įmonės, startuoliai, „fintech“ ir tarptautinės įmonės. Griežtesnį požiūrį į nuotolinį darbą turi lietuviško kapitalo įmonės, taip pat tos, kurioms šis darbo režimas netinka dėl veiklos specifikos – tai klientų aptarnavimas, gamyba“, – teigia D. Buinovskienė.

Dar iki pandemijos buvo akivaizdus nuotolinio darbo poreikis IT sektoriaus specialistams – neretai atrankoje dalyvaujantiems kandidatams tai būdavo vienas iš kertinių kriterijų svarstant naujus darbo pasiūlymus, kai kurie net turėdavo konkrečius pageidavimus dirbti nuotoliniu būdu 60–80 proc. savo darbo laiko.