Baltijos šalys įsilieja į vieningą ES energetikos rinką
2018-12-03 10:27

NILSAS VON HINTEN-REEDAS, energetikos ekspertas, Belgijos konsultacijų kompanijos „CEG Europe“ vykdomasis direktorius
Baltijos šalys vis dar lieka Europos Sąjungos (ES) „energetinėmis salomis“, tačiau statomos dujotiekių jungtys su Lenkija ir Suomija suteikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai perspektyvą dar labiau diversifikuoti tiekimą ir dujas pirkti konkurencingomis kainomis. Pirmasis žingsnis sukuriant dujų tiekimo alternatyvą Lietuvoje buvo žengtas pastačius Klaipėdos SGD terminalą.
ES siekia integruoti visas šalis į bendrą ir vieningą Europos energetikos rinką. 2015 metais ES pradėjo įgyvendinti Energetikos Sąjungos strategiją, kurioje, be kitų tikslų, numatytas ir laisvas energijos tekėjimas per valstybių sienas.
Anot Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER), gerai veikianti, konkurencinga bendroji didmeninė dujų rinka kartu su vieninga Europos energetine rinka iš esmės pagerintų dujų tiekimo saugumą ir paskatintų konkurenciją tarp tiekėjų. Dėl to didmeninės dujų kainos ir jų skirtumai tarp šalių sumažėtų.Vis dėlto vieninga Europos dujų rinka dar tik kuriama. Jei ji jau būtų veikianti, nebekalbėtume apie Rusijos dujų dominavimą. Iki sėkmingo vieningos Europos energetikos rinkos sukūrimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, bus girdimas susirūpinimas, kad reikalingos patikimos alternatyvos vienam teikėjui, dažniausiai – rusiškoms dujoms.
Laukia dar daug darbo
Baltijos šalys turimą dujų infrastruktūrą paveldėjo iš Sovietų Sąjungos, o joms tapus nepriklausomomis, jų dujų tinklai nebuvo arba buvo tik iš dalies sujungti su likusia Europa.
Per pastaruosius 6 metus Vidurio ir Rytų Europos šalys įgyvendino įvairius projektus, kurie transformuoja regiono dujų rinką. Jais siekiama sukurti dujų tiekimo įvairovę ir pagerinti saugumą, didinant dujų srautų regione lankstumą ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Vis dėlto dar daug reikia nuveikti Vidurio ir Rytų Europos rinkas integruojant į Europos dujų rinkas. Baltijos šalims ypač svarbus dviejų projektų – jungties tarp Suomijos ir Estijos bei jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos – užbaigimas, kuriuos planuojama baigti atitinkamai 2019 m. ir 2021 m. Jungtys su ES valstybėmis leis Baltijos šalims prieiti prie dujų iš skirtingų šaltinių.
Konkurencija padeda sumažinti kainas
Pirkėjui priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kalbant apie bet kurį produktą ar paslaugą, beveik visada yra nepageidautina. Dujų atveju, vartotojams svarbus tiekimo saugumas, taip pat jie nori pirkti dujas konkurencingomis kainomis. Vienintelis tiekėjas gali padidinti dujų kainą, atskirais atvejais, netgi nutraukti jų tiekimą. Ar tai įvyks, priklausytų nuo daugelio ekonominių ir politinių veiksnių.
Galimybė gauti energiją iš skirtingų šaltinių, jei jie yra patikimi, gerina pirkėjo derybines pozicijas. Daugumai Vidurio ir Rytų Europos šalių alternatyvos Rusijos dujoms yra arba SGD terminalas, arba iš kitų ES šalių per jungtis vamzdynais tiekiamos dujos. Jei dujos iš šių šaltinių būtų tiekiamos mažesne kaina, tai skatintų jais pakeisti pagrindinį tiekėją, sumažinti didmenines kainas, o šią naudą galiausiai pajustų ir galutiniai vartotojai.
Vis dėlto, alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai automatiškai nereiškia mažesnių kainų. Jei SGD kaina didesnė nei vamzdynu tiekiamų dujų, atrodytų, kad nėra tiesioginės ekonominės paskatos pakeisti dujų tiekėją. Tokiu atveju sprendimas priklauso nuo kitų, su kainomis nesusijusių, veiksnių. Svarbu nepamiršti, jog saugumas ir tiekimo diversifikavimas gali turėti savo kainą.
Tad šalys, kurios stipriai priklauso nuo Rusijos dujų, kaip kad priklausė ir Lietuva, turėtų įvertinti du veiksnius, priimdamos sprendimą, ar statyti dujų importo infrastruktūrą, didinančią saugumą ir diversifikuojančią tiekimą, pavyzdžiui, SGD terminalą. Pirma, tai tiesioginis ekonominis projekto įvertinimas. Ir antra, netiesioginio ekonominio sverto nauda, kurią galima sukurti derybose su pagrindiniu tiekėju. Šis atsakymas gali padėti įsivertinti tiekimo išskaidymo ir saugumo priedą, kurį šalis yra pasirengusi mokėti.
Ekonominę naudą kuria šaltinių diversifikavimas
Europos pirkėjams SGD paprastai kainuoja brangiau nei vamzdynais tiekiamos dujos, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Europos SGD terminalai šiuo metu nepilnai išnaudojami, kaip teigia Tarptautinės dujų sąjungos(International Gas Union) statistika.
Vis dėlto ten, kur vamzdynais perduodamų dujų tiekėjas yra monopolininkas, SGD terminalo statymas gali būti ekonomiškai pagrįstas, siekiant sukurti tiekimo alternatyvą.
Klaipėdos SGD terminalas akivaizdžiai padidino Lietuvos galimybę pasirinkti alternatyvius dujų tiekėjus. Šio projekto ekonominė nauda priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar Lietuva moka mažesnę kainą už dujas, nei mokėtų jas pirkdama vien iš „Gazprom“?
Taip pat svarbu pažymėti, kad SGD terminalo ekonominė nauda turėtų išaugti, baigus statyti dujotiekio jungtis su kitomis Europos šalimis, nes per SGD terminalą bus galima tiekti dujas ir trečiųjų šalių rinkoms.
Dujos papildo atsinaujinančius šaltinius
Nors atsinaujinančių energijos šaltinių svarba Europoje auga, tačiau perėjimas prie jų užtruks. Ypač tai pasakytina apie Vidurio ir Rytų Europą – čia vis dar yra šalių, kurios elektros energijai gaminti naudoja anglį.
Kai yra sukurta veikianti infrastruktūra, palyginti nesudėtinga ir ekonomiškai efektyvu pereiti prie dujų, iš kurių gaminant elektros energiją į aplinką išmetama perpus mažiau CO2nei naudojant anglį. Tuo labiau, kad atskiri regionai toliau plėtoja dujų tiekimo infrastruktūrą ir didina dujų prieinamumą.
Gamtinės dujos taip pat puikiai papildo atsinaujinančius energijos šaltinius – jomis varomos jėgainės gali būti naudojamos tuomet, kai vėjo jėgainės ar saulės moduliai energijos pagaminti negali.
Dėl to gamtinių dujų paklausa Europoje artimiausiais dešimtmečiais išliks, o iki 2030–2035 metų netgi šiek tiek išaugs.
Žymės Energetika
Komentaras
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...
2025-05-19 11:36
Lietuva šiandien stovi ties fiskalinio pasirinkimo riba: NT mokesčio reforma gali tapti ilgalaikės biudžetinės disciplinos pagrindu – arba dar viena neišbaigta reforma, kurios esmė – ne sprendimas, o atsakomybės išvengimas.
2025-05-19 11:30
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo b...
2025-05-19 11:25
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų nutartyje civilinėje byloje suformavo naują praktiką, kuri gali turėti reikšmingų pasekmių tūkstančiams aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbdavių. Teismas pateikė išaiškinimus dėl interesų konflikto sampratos, jos santykio su nekonkuravimo princ...
2025-05-16 13:40
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius valdžios institucijos, politikai, asociacijos bei kitos grupės diskutuoja, ginčijasi ir net kelia mitingus dėl atskirų siūlomos mokesčių reformos dalių. Vyriausybei pritarus paskutinėmis minutėmis taisytam jos variantui, siūlomi pakeitimai artimiausiu metu turėtų bū...
2025-05-15 16:30
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės...
2025-05-13 13:23
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga, kaip pažymi advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupė...
2025-05-08 14:56
Siekdami įsigyti naują būstą žmonės įprastai pradeda nuo klausimo, kaip susitaupyti pradiniam įnašui. Dažnu atveju ši suma atrodo nemenka ir tampa pagrindine kliūtimi įsigyti būstą, tačiau tikslą pasiekti padeda aiškus planas, įpročių peržiūra ir keli praktiški sprendimai. Kokie jie, pasakoja „Lumin...
2025-04-30 09:40
Įsivaizduokite – samdėte rangovą, tikėdamiesi kokybiško rezultato, tačiau galiausiai patys likote su brokuotu darbu, papildomomis išlaidomis ir neišspręsta problema. Rangovas trūkumų nešalina, o jums nelieka nieko kito, kaip tik gelbėtis savo jėgomis. Ar galima tokioje situacijoje atgauti pinigus – ...