Šiuo metu Lietuvos betono ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybos srityje, kaip ir kitose pramonės šakose, naudojami Europos standartai, tačiau kai kuriais atvejais galimi ir nacionaliniai. Europos standartuose – dėl žymių gamybos ir kitų sąlygų skirtumų – dažnai nurodoma vadovautis betono gamybos vietoje galiojančiais norminiais dokumentais.

„Betono technologijos srityje Lietuvoje turime nacionalinį standartą, kurio autoriumi galime laikyti KTU docentą Algirdą Gumuliauską. Tai LST 1974, kurio antraštė – LST EN 206 1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas. – Šiame dokumente pateikiamos papildomos betonui taikomos aplinkos poveikio klasės – dėvėjimosi dėl mechaninių poveikių klasės, dažniausiai taikomos betoninėms grindims, ir šarminės betono korozijos poveikio klasės, lemiančios šarminės korozijos prevencijos galimybes. Pateikiami ir reikalavimai didžiausiam šarmų kiekiui betono mišinyje su Lietuvos žvyrynų užpildais, priklausomai nuo betono eksploatacijos sąlygų, o ne didžiausias leidžiamas šarmų kiekis cemente. Minėtas reikalavimas leidžia išvengti defektų atsiradimo betono paviršiuje dėl jų reakcijos su betone esančiais šarmais.“

Nuotraukoje kairėje: prof. dr. Gintautas Skripkiūnas, VGTU Statybinių medžiagų katedros vedėjas

Lietuviškame standarte taip pat pateikiami betono atsparumo šalčiui ir nelaidumo vandeniui reikalavimai – atsparumo šalčiui ir nelaidumo vandeniui markės. Tačiau šių betono savybių bandymo metodai ir keliami reikalavimai, kaip pastebėjo lektorius, šiuo metu aktyviai tyrinėjami ir reikalauja pakeitimų, kurie leistų tiksliai ir operatyviai įvertinti šias betono savybes pagal ultragarso greičio pokyčius, betono bandinių deformacijas ar masės nuostolius nuo betono paviršiaus po tam tikro bandinių užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus. Standarto priede pateikiama ir unikali polimineralinės sudėties betono užpildų užterštumo reaktyviomis priemaišomis įvertinimo bandymų metodika.

Standartus ir kitus norminius dokumentus Lietuvoje ruošia, svarsto ir priima Lietuvos standartizacijos departamento atitinkami technikos komitetai. Betono technologijos srityje veikia TK19 „Betonas ir gelžbetonis“, į kurio veiklos sritį patenka ir užpildai, naudojami betono gamybai. Šis technikos komitetas vienija 30 Lietuvos ir net užsienio gamintojų, bandymo laboratorijų, mokslo įstaigų bei valdžios institucijų. Aktyviai dalyvaujama ir RILEM (tarptautinė statybos medžiagų, sistemų bei konstrukcijų laboratorijų ir ekspertų asociacija) veikloje, susijusioje su betono šarminės korozijos prevencija.

Betono ir gelžbetonio gaminių bei konstrukcijų kokybės vertinimas ir pateikimas rinkai atliekamas pagal Europos reglamentą Nr. 305/2011 bei du jo keitinius. 

„Tačiau šis reglamentas negalioja prekiniam betonui, kurio Europos standartas nėra darnusis. Betono kokybės vertinimas atliekamas pagal lietuviškąjį statybos techninį reglamentą STR, kuriame numatytos analogiškos procedūros, – sakė prof. dr. G. Skripkiūnas. – Dėl didelio pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai betono ir gelžbetoninių konstrukcijų kokybė bei atitiktis standartų reikalavimams vertinama pagal pačią griežčiausią sistemą 1+, kuri numato ir sertifikavimo, t. y. trečiosios šalies patikrinimo procedūrą. Lietuvoje turime dvi akredituotas sertifikavimo įstaigas – Statybos produkcijos sertifikavimo centrą ir Sertifikavimo įstaigą „Inspecta“, – atliekančias statybos produktų atitikties vertinimą. Veikia ir 13 akredituotų bandymo laboratorijų, kurių akreditavimo sritis susijusi su betono ir betono gaminių bei konstrukcijų bandymais.“

Apibendrindamas pateiktus teiginius, prof. dr. G. Skripkiūnas pažymėjo, kad reikalingas nuolatinis Lietuvos standarto LST 1974 detalizavimas, svarstymas ir tobulinimas bei aktyvus Lietuvos atstovų dalyvavimas Europos standartizacijos komiteto CEN technikos komitetų veikloje, pateikiant šaliai aktualius pasiūlymus.

„Turi būti tobulinami betono atsparumo šalčiui ir nelaidumo vandeniui bandymo metodai, tvirtinamos naujos bandymo metodikos ir reikalavimai, atitinkantys gaminių eksploatacijos sąlygas Baltijos klimato regione, svarstomi ir priimami detalūs reikalavimai bei rekomendacijos betono šarminės korozijos prevencijai bei betoninių konstrukcijų paviršiaus kokybės vertinimui, – pažymėjo lektorius. – Labai reikalinga ir betono technologijos srityje dirbančių darbuotojų (technologų) kvalifikacijos kėlimo sistema.“

Taip pat skaitykite:

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie ką statybų pramonė diskutuoja jau 16 metų ir kaip plieno kainą lemia Baltarusija

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie akmens amžių, nuotakyną ir betono paviršių

>>>Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje