Justinas Šeibokas – vienas ryškiausių savo laikmečio Lietuvos architektų, o jo suprojektuotas Ryšių ministerijos kompleksas – puikus modernizmo pavyzdys, įtrauktas į šalies kultūros vertybių registrą.

„Įdomu tai, kad architektas šį pastatų kompleksą kūrė net 8 metus – neįsivaizduojamai ilgai, lyginant su šiuolaikiniais terminais. Kompleksą sudaro trys pastatai, kurių pozicionavimas taip pat ne atsitiktinis: architektas atsižvelgė į tai, kas toje vietoje vyko anksčiau – o čia būta turgaus aikštės. Taigi pastatai apgalvotai išdėstyti taip, kad būtų išlaikytas vidinis kiemas – tarsi užuomina apie istoriją ir kažkada čia virusį miesto gyvenimą“, – pranešime cituojama architektė I. Folk.

Brutalizmui kaip architektūros krypčiai išgyvenant neabejotiną renesansą, naujo aktualumo įgyja ir šis Ryšių ministerijos kompleksas – vienas ryškesnių iš betoninių elementų suformuotų beton brutestetikos pastatų Lietuvoje.

Pirmasis architektės tikslas, ėmusis interjero Ryšių ministerijos pastate įsikursiančiam tarptautiniam bendradarbystės tinklui „Talent Garden Vilnius“, buvo prikelti architektūros pastatą moderniam gyvenimui – kartu kiek įmanoma daugiau įsileidžiant J. Šeiboko estetikos ir savitumo. Iš viso – daugiau kaip 2 tūkst. kv. m. erdvių, skirtų darbui, poilsiui, mokymui, renginiams, edukacijoms ir viskam, kas telpa žodyje „bendradarbystė“.

Istorija, kurią galima pajusti pirštais

Kad J. Šeiboko būta ir stipraus interjerų kūrėjo, galima įsitikinti galima žvelgiant į architekto darbus kituose garsiuose jo projektuotuose pastatuose, pavyzdžiui, Gedimino pr. esančioje Kooperatyvų sąjungos administracijoje.

„Tarkime, vienas brutalistinės architektūros bruožų – pomėgis naudoti fasadinę medžiagą interjere, ją tarsi „įsileisti“ į pastato vidų. Tokius sprendimus panaudojau ir kuriamame „Talent Garden Vilnius“: moderniomis medžiagomis atkurtus fasado elementus perkėliau į naująjį bendradarbystės erdvės interjerą. Vos įžengus į vidų, laiptus įrėmina siena, kuria visiškai atkartojamas fasado ritmas ir net pojūtis – kad lipdamas laiptais ir, nori nenori, liesdamasis prie sienos, žmogus kartu prisiliestų, taktiliškai pajustų pastato istoriją, jo savitumą ir pačią Šeiboko architektūros dvasią“, – pasakoja architektė.

Erdvė kūrėjams

Pasak Ievos Folk, ko labiausiai nesinorėjo kuriant bendradarbystės erdvę – tai vienodumo ir monotonijos.

„Kurdama interjerą stengiausi išlaikyti užkabinančio nuotykio dvasią – kad einant tave vis kažkas patrauktų, sudomintų, kad nebūtų betikslės perspektyvos. Todėl šiame interjere nėra nei vieno koridoriaus, kurio gale nebūtų lango, veidrodžio ar šviesos elemento“, – apie sumanymus, skirtus kūrybines industrijas suvienysiančiai erdvei, pasakoja kūrėja, architektė Ieva Folk.

Vis dėlto, jos tvirtinimu, pirmuoju įkvėpimu tapo didžiulė meilė šiam pastatui ir tikėjimas, kad čia galima sukurti kažką nepaprasto, išlaikant pagarbą autentiškai estetikai – šią mintį viso projekto metu palaikė ir pastato valdytoja, bendrovė „INVL Asset Management“, pasirašiusi franšizės sutartį dėl atstovavimo vienam didžiausių bendradarbystės tinklų Europoje „Talent Garden“, kuris Vilniuje duris atvers jau gruodžio viduryje.

Atviras Vilniui ir sujungiantis

Užsukti į „TAG Vilnius“ bus daugiau priežasčių nei darbas, susitikimai ar mokymai. Bendradarbystės erdvės kūrėjai pabrėžia, kad vienas jos tikslų – atsiverti miestui ir tapti lankytojų traukos vieta.

„Tokį požiūrį ir kryptį diktuoja ne tik pastato unikalumas, jo vieta Vilniaus centre, bet ir paties TAG bendradarbystės tinklo filosofija, paremta šūkiu Work. Learn. Connect. (Dirbti. Mokytis. Sujungti.) Tad mums svarbi ne tik moderni darbui sukurta infrastruktūra, bet ir čia gimstantis turinys: sujungiančiu dėmeniu tampa renginiai, projektai bei iniciatyvos, leidžiančios suburti tuos, kurie niekur kitur įprastai nesusitiktų. Taip pat – ir tarptautinio tinklo privalumai: galimybė keliauti ir dirbti bet kuriame TAG’e Europoje,“ – sako idėjos bendraautorius, „Talent Garden Kaunas“ vadovas Artūras Bulota.

Praverti „Talent Garden Vilnius“ duris lankytojus vilios ir kartu su „Go Vilnius“ įkurtas unikalus ir vienintelis toks Lietuvoje Startuolių muziejus, kurio šlovės sienoje svarbiausi Lietuvos startuoliai bus parodyti ne per eurų, darbuotojų ar gražaus biuro prizmę, bet per tų kompanijų vertybes ir išskirtinumą – taip kartu pabrėžiant ir Vilniaus, kaip technologijų, skaitmeninių inovacijų miesto veidą.