Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatės Viktorijos Dubovskienės, teisės aktai šiuo klausimu gana griežti – už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas atlyginimas. „Tai reiškia, kad jeigu grafikas pakeistas ne jūsų iniciatyva, darbdavys negali vienašališkai nuspręsti, kad už darbą poilsio metu mokės tik paprastą tarifą", – sako teisininkė. Anot jos, būtent čia prasideda ginčai: kieno valia buvo pakeistas darbo grafikas – darbuotojo ar darbdavio?

Apie pamainų grafikus darbuotojai turi sužinoti prieš savaitę

Teisininkė pažymi, kad Darbo kodekse įtvirtinta, kad, jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo (pamainų) grafikus, laikantis maksimalių darbo laiko reikalavimų. Apie grafikus darbuotojams turi būti pranešta bent prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Juos keisti galima tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo darbdavio valios, ir apie pakeitimą privaloma įspėti prieš 2 darbo dienas.

„Grafikus tvirtina darbdavys, suderinęs tvarką su darbo taryba, profesine sąjunga arba kolektyvine sutartimi. Jie turi būti sudaromi taip, kad darbo laikas per savaitę neviršytų 52 valandų", – atkreipia dėmesį Viktorija Dubovskienė.

Jei per visą apskaitinį laikotarpį darbuotojas išdirba daugiau valandų, nei numatyta norma, tai laikoma viršvalandiniu darbu. Už jį mokama papildomai, arba, darbuotojui pageidaujant, viršytas darbo laikas (padaugintas iš 1,5) gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje pažymėjo, kad nors Darbo kodekso norma, reglamentuojanti apmokėjimą už darbą poilsio dienomis, yra imperatyvi, ją reikia aiškinti atsižvelgiant į jos tikslą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas darbdavio pareigą mokėti dvigubą atlyginimą už darbą grafike nenurodytomis dienomis, siekė apsaugoti darbuotoją nuo netikėtų darbo grafikų pakeitimų darbdavio valia.

Apie nenumatytus grafiko pakeitimus būtina įspėti bent prieš 2 dienas

Kaip numatyta DK 115 straipsnyje, darbdavys privalo sudaryti darbo grafikus, juos patvirtinti ir apie jų įsigaliojimą informuoti darbuotojus ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Be to, grafikai gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo darbdavio valios, ir apie tai darbuotojas turi būti įspėtas bent prieš dvi savo darbo dienas.

Freepik nuotr.

Vis dėlto, pasak advokatės, šios darbdavio pareigos negali būti suprantamos kaip ribojančios paties darbuotojo teisę kreiptis dėl grafiko pakeitimo, jei jam to reikia. Jei tokiu atveju darbuotojui būtų visada mokamas dvigubas atlyginimas, įstatymo tikslas nebūtų pasiektas. Atvirkščiai – tai pakenktų pačiam darbuotojui, nes darbdavys, žinodamas, kad turės mokėti dvigubai, tikėtina, nesutiktų tenkinti darbuotojo prašymo.

Įstatymo tikslas – suteikti galimybę darbuotojams planuoti savo laiką

Apibendrindama teismo nutartį, advokatė V. Dubovskienė sako, kad darbdavio pareiga mokėti dvigubą atlyginimą už darbą poilsio dienomis kyla iš įstatymo leidėjo tikslo apsaugoti darbuotojo galimybę planuoti savo darbo ir poilsio laiką. DK 144 straipsnio 1 dalis aiškintina taip: jeigu darbuotojas dirba poilsio dieną darbdavio nurodymu – jam turi būti mokamas dvigubas atlygis. Tačiau jeigu darbo grafiko keitimą inicijuoja pats darbuotojas dėl savo asmeninių interesų – dvigubo apmokėjimo jis pagrįstai tikėtis negali.

Svarbu ir tai, kas privalo įrodyti grafiko pakeitimo priežastį. Jei nustatyta, kad darbuotojas dirbo ne grafike nurodytomis dienomis, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog toks pakeitimas įvyko darbuotojo prašymu ir jo interesais. Vis dėlto vien tai, kad darbdavys neturi realios galimybės per DK numatytus terminus tinkamai pakeisti darbo grafiko, dar nėra pakankamas įrodymas, jog pakeitimas buvo padarytas jo paties iniciatyva.

„Taigi, Jei dirbate poilsio dienomis ir jūsų darbo grafikas buvo pakeistas ne jūsų prašymu, žinokite – pagal Darbo kodeksą jums turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas atlyginimas. Darbdavys negali vienašališkai keisti grafiko ir tikėtis, kad už darbą poilsio metu sumokės mažiau", – pabrėžia advokatė. Kasacinis teismas konstatavo, kad būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog darbo grafikas buvo keistas darbuotojo iniciatyva. Jei tokio įrodymo nėra – laikoma, kad dirbote darbdavio valia, ir turite teisę į dvigubą apmokėjimą. Tad jei atsidūrėte situacijoje, kai dirbote per savo poilsio dieną – pasitikrinkite, ar atlyginimas buvo paskaičiuotas teisingai.