Darbuotojai reikalauja vis daugiau

Augančių reikalavimų skaičius rodo, kad bylos tampa sudėtingesnės. „Pavyzdžiui, jeigu anksčiau darbuotojas, negavęs darbo užmokesčio, apsiribodavo reikalavimu priteisti darbo užmokestį, dabar jį papildo reikalavimais priteisti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, pavyzdžiui, delspinigius, netesybas, dienpinigius, priedus ir pan., kelia teisingo darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimus, ginčijasi dėl įvykdytų darbo rodiklių ir nuo jų priklausančių premijų", – pažymi advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė. Ji taip pat pastebi, kad ginčai tampa kompleksiškesni ir dėl to gali ilgėti jų nagrinėjimo trukmė.

Kas dažniausiai kreipiasi į darbo ginčų komisijas

Darbuotojai išlieka aktyviausia besikreipiančiųjų į darbo ginčų komisijas grupė. Iš viso pernai darbo ginčų komisijos sulaukė 8586 skundų iš darbuotojų. Darbdaviai į darbo ginčų komisijas kreipėsi 313 kartų. Apie 74 proc. ginčų keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo.

Šiuose ginčuose vėl vyrauja transporto ir saugojimo sektoriaus įmonės (apie 22 procentai visų ginčų). Teisininkė pastebi, kad tikėtis, kad ši tendencija keisis artimiausiu laiku, pagrindo nėra, kadangi darbo apmokėjimas transporto sektoriuje yra specifinis, didelę reikšmę jame turi dienpinigiai bei jų mažinimo kriterijai. Nepasikeitus teisiniam reguliavimui, rinkos tendencijoms ir neatsiradus vieningos teisminės praktikos, nesusipratimų dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių neišmokėjimo tarp transporto įmonių ir vairuotojų greičiausiai nemažės.

Naujos tendencijos: ginčai dėl psichologinio klimato ir darbo laiko

Nors didžioji dalis darbo ginčų vis dar keliama dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, pastebimai auga ginčų dėl atleidimo teisėtumo, darbo sutarties sąlygų. Vis tik labiausiai daugėjo ginčų dėl darbo ir poilsio laiko (net 108 proc. daugiau) bei psichologinio smurto (89 proc. daugiau).

Pasak A. Stoškutės–Bendorienės, akivaizdu, kad darbuotojai aktyviai gina savo interesus bei reikalauja ne tik teisingo apmokėjimo, bet ir geresnių darbo sąlygų, sąžiningo darbdavio elgesio ir psichologiškai saugios darbo aplinkos.

Atleisdami darbuotojus darbdaviai vis dar klysta

Dažniausiai darbuotojai ginčija atleidimą iš darbo, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės. Antroje vietoje – atleidimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, o trečioje – atleidimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

„Prieš priimant sprendimą dėl darbuotojo atleidimo nurodytais pagrindais, reikia įsitikinti, pirmu atveju – kad darbuotojas tikrai padarė pažeidimus, dėl kurių norima jį atleisti; antru atveju – kad darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį susiformavo laisvai, be nesąžiningos kitų asmenų įtakos, o trečiu atveju – kad darbdavys galės įrodyti įspėjime nurodytų priežasčių realumą", – perspėja darbdavius A. Stoškutė–Bendorienė.

Teisininkė pataria darbdaviams, norintiems išvengti ginčų su darbuotojais dėl darbo sutarties nutraukimo, dažniau rinktis sutarties nutraukimą šalių susitarimu arba brangų, bet retai ginčijamą darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia.

Advokatų kontoros WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė–Bendorienė pažymi, kad visais atvejais norint išvengti ginčų ar bent sumažinti jų tikimybę, darbo santykių šalys turėtų nepamiršti bendrųjų pareigų – įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.