Šiuo metu jai didelę įtaką daro darbo paklausos svyravimai ir ekonominiai bei geopolitiniai veiksniai. Žiemą darbuotojų paklausa tradiciškai būna mažesnė statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose; dalis įmonių plėtros planus įšaldžiusios dėl augusių energijos sąnaudų, infliacijos, įtemptos geopolitinės situacijos, didėjusių skolinimosi kaštų.

2023 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas siekė 8,9 proc. Palyginti su situacija prieš metus jis buvo mažesnis 1,3 proc. punkto. Per metus nedarbas mažėjo visose šalies savivaldybėse. Labiausiai – Lazdijų r. (-11,6 proc. punkto).

Pernai įvykę grupės darbuotojų atleidimai esminio poveikio šalies ar atskirų regionų ekonominei padėčiai neturėjo. Pirmoje praėjusių metų pusėje pateiktų pranešimų priežastys susijusios su geopolitiniais neramumais, o antroje – energetikos kainos, problemomis tiekimo grandinėse. Per metus gauti 76 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma atleisti 5 536 darbuotojus. Vidutiniškai 37 proc. atleistų ir per pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų sugrįžo į darbo rinką.

Atleidimai buvo fiksuojami skirtingose ekonominės veiklos srityse, o pagrindiniai dideli atleidimai sėkmingai suvaldyti glaudžiai bendradarbiaujant darbdaviui ir Užimtumo tarnybai (LTG grupė – 1950 asmenų, AB „Lietuvos paštas“ – 592).

Geopolitinės įtampos, išaugusios energijos ir žaliavų kainos, padidėję skolinimosi kaštai ir dalies verslų pristabdyti plėtros planai rodo tikimybę, kad pirmąjį ketvirtį registruotas nedarbas ūgtels maždaug 1 proc. punktu. Tačiau kitais ketvirčiais galima tikėtis nedarbo mažėjimo.

Užimtumo tarnyba atliko darbdavių nuomonės tyrimą. Jame į klausimus atsakė 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 115,7 tūkst. darbuotojų. Jo duomenimis, optimistiškai nusiteikusių darbdavių dalis dabar yra mažesnė nei buvo prieš metus. Visgi, optimistiškai nusiteikusių darbdavių dalis išlieka didesnė nei tų, kurie į situaciją žvelgia pesimistiškai.

Daugiausia darbdavių, numatančių veiklos apimčių didėjimą ir darbuotojų skaičiaus augimą – finansinės ir draudimo veiklos, informacijos ir ryšių, statybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Numatančių mažėjimą daugiausia yra apgyvendinimo ir maitinimo bei paslaugų sektoriuose.

Pagrindiniais žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiais šiemet išliks konkurencingas darbo užmokestis, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, darbuotojų motyvavimas, jaunų specialistų pritraukimas ir talentų išlaikymas. Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo darbdavių, prognozuojančių sunkumus dėl konkurencingo darbo užmokesčio ir talentų išlaikymo. Taip pat tų, kurie numano, kad šįmet teks susidurti su emocinės darbuotojų savijautos ir organizacijos klimato vystymo iššūkiais.

Darbuotojų skaičiaus augimą įmonėje (neužimtų etatų užpildymą, naujų darbuotojų priėmimą planuoja daugiau darbdavių nei mažėjimą (atitinkamai 24 proc. ir 7,5 proc. apklaustų darbdavių). Daugiausia darbdavių, planuojančių didėsiantį darbuotojų skaičių yra statybos, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo veiklos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose. Tuo tarpu mažėsiantis poreikis prognozuojamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje.

Sąrašas profesijų, kurių darbuotojų poreikis Lietuvoje didės, išlieka panašus. Darbdaviai planuoja, augsiantį gamybos darbų meistrų ir brigadininkų, gydytojų, slaugos specialistų, mechanikos ir elektros inžinierių, statybos inžinierių, IT specialistų; virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, suvirintojų, statybininkų montuotojų, elektromechanikų ir elektromonterių, dailidžių ir stalių, betonuotojų ir betono apdailininkų, tinkuotojų, kepėjų ir konditerių poreikį.

Darbo rinkai 2023 metais įtakos turės ir kai kurie kiti pernai prasidėję procesai. Vienas jų – svarbūs pokyčiai šalies užimtumo sistemoje.

Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje darbo rinkai besirengiančio asmens statusu registruota 23,1 tūkst. asmenų, t. y. 11,3 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Daugiau kaip pusė darbo rinkai besirengiančių asmenų (56,6 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti. Kas ketvirtas neturi galimybių iš gyvenamosios vietos atvykti į darbo vietą, 11,3 proc. turi prižiūrėti ir (ar) slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, 10,4 proc. Didžiausią mūsų klientų dalį darbo rinkai besirengiantys asmenys sudarė Lazdijų r. sav. (43,7 proc.), mažiausią – Švenčionių r. sav. (1,8 proc.).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. visos savivaldybės, siekdamos Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų tvaraus užimtumo, rengia ir tvirtina užimtumo didinimo programas, skirtas toje savivaldybėje gyvenančioms tikslinėms grupėms.

Svarbi buvo ir kita reforma, skirta įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką. Priėmus teisės aktus jiems buvo sudaryta galimybė įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – gauti reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.

Pernai socialinėms įmonėms suteikta valstybės pagalba sudarė 17,5 mln. Eur., tačiau tokių įmonių skaičius ir jose dirbančių neįgaliųjų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius mažėjo. Tikimasi, kad atvira darbo rinka pasipildys daugiau nei 90 įmonių (buvusių socialinių įmonių) ir daugiau nei 4 tūkst. neįgaliųjų pereis į atvirą darbo rinką. Šiemet planuojama aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms skirti 25,3 mln. Eur.

Dar viena svarbi sritis – tai sėkminga ukrainiečių integracija. Pernai į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 21,5 tūkst. ukrainiečių. Net 2,4 tūkst. įsitraukė į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Dar 3,7 tūkst. bedarbio statusu ukrainiečių registruota Užimtumo tarnyboje.

8 proc. ukrainiečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą: sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais, inžinieriais, IT specialistais, verslo ir administravimo specialistais. Šių žmonių sėkminga integracija prisideda mažinant šalyje darbuotojų trūkumą. Ypač tai juntama apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse.