Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis (toliau – VDI), per:

• 2024 m. (iki liepos 1 d.) buvo gauti 54 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai ir 8 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (neįtraukiant eismo įvykių darbe),
• 2023 m. buvo gauta 106 pranešimai dėl sunkių sužalojimų ir 17 pranešimų dėl mirtinų įvykių, 
• Atitinkamai, 2022 m. buvo gauti 130 pranešimų apie sunkius sužalojimus ir 21 apie mirtinus įvykius.

VDI duomenys rodo, kad statybų sektoriuje dauguma mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl:

• nepakankamos saugos ir sveikatos kontrolės įmonėse (19 %)
• bei netinkamo profesinės rizikos vertinimo, prasto darbų organizavimo ar naudojamų darbo priemonių, neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų (23,8 %).

Nors nelaimingų atsitikimų darbe statistika nuosekliai mažėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe buvimas apskritai rodo, kad į darbų saugos reikalavimus vis dar žiūrima nepakankamai atsakingai.

Ką privalo užtikrinti darbdavys?

1. Saugios darbo vietos užtikrinimas: darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta būtų saugi ir atitiktų įstatymų nustatytus reikalavimus, ypač statybvietėse. Tai apima pavojingų veiksnių pašalinimą arba sumažinimą iki minimumo, darbo priemonių ir įrenginių saugumo užtikrinimą, tinkamą darbo vietų įrengimą bei pavojingų zonų ženklinimą.
2. Profesinės rizikos vertinimas ir prevencinės priemonės: darbdavys turi organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir įgyvendinti prevencines priemones, skirtas išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (tokių kaip tikrinimas dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kitų medžiagų ar kt.). Tai apima darbų technologijos projektavimą, statybvietės saugumo užtikrinimą ir darbuotojų apsaugos priemonių parinkimą.
3. Darbuotojų mokymas: darbdavys privalo organizuoti darbuotojų mokymus apie saugų darbą, supažindinti juos su profesine rizika, asmeninėmis apsaugos priemonėmis bei kitomis saugos ir sveikatos taisyklėmis. Darbuotojai privalo būti supažindinti su visomis naudojamos įrangos, saugos priemonių, statybvietės elgesio ir kitomis taisyklėmis pasirašytinai.
4. Saugos ir sveikatos kontrolė: darbdavys turi paskirti saugos ir sveikatos specialistus arba samdyti atitinkamas tarnybas, kurios rūpinasi darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimu bei kontrole.
5. Įrangos ir darbo priemonių techninė būklė: naudojama darbo įranga turi būti techniškai tvarkinga, atitinkanti saugos reikalavimus. Darbdavys privalo užtikrinti, kad įranga būtų reguliariai tikrinama ir prižiūrima, tikrinimo faktas fiksuojamas raštu.
6. Naujovės: 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 str. pakeitimai, kurie, kai statybvietėje dalyvauja ne vienas rangovas, įpareigoja statytojus (užsakovus) arba statinio projektavimo valdytojus ar statinio statybos valdytojus (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 str. 1 d. atvejais, t. y. kai toks įgaliojimas perduotas jiems pavedimo sutartimi), paskirti saugos ir sveikatos koordinatorius bei užtikrinti, kad būtų vykdomi Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose jiems nustatyti reikalavimai.

Kas rekomenduojama darbdaviui praktiškai įgyvendinant darbų saugos reikalavimus?

Pirma, tinkamai parinktų asmeninių apsaugos priemonių naudojimas ir tinkamas kolektyvinių saugos priemonių įdiegimas:

Kolektyvinės apsaugos priemonės, pvz.:

1. Apsauginiai turėklai;
2. Tinklai ir apsauginės plokštės;
3. Laiptinės ir praėjimai;
4. Ventiliacijos sistemos;
5. Apsauginiai užtvarai.

Asmeninės apsaugos priemonės, pvz.:

1. Apsauginiai šalmai;
2. Apsauginiai akiniai;
3. Darbo pirštinės;
4. Apsauginė avalynė;
5. Apsauginiai diržai ir lynai;
6. Kvėpavimo takų apsaugos priemonės.

Praktika rodo, kad tik kai kuriuose didesniuose statybos objektuose paprastai yra paisoma darbų saugos reikalavimų, o mažesniuose darbuotojai dirba praktiškai visai nenaudodami apsauginių priemonių, išskyrus tas, kurios būtinos techniškai pačiam statybos darbui atlikti (pvz., pastoliai). Atitinkamai daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta tuose objektuose, kuriuose nebuvo laikomasi darbų saugos reikalavimų.

Papildomai taip pat svarbu paminėti, kad analizuojant gerąją praktiką pastebėta, jog strategija sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių (atitinkamai ir darbuotojų bei darbdavių dėl to patiriamą žalą) laimi, kai tai siejama ir su vidine įmonės kultūra. Todėl verta pagalvoti apie laiko ir finansų investicijas į vidinės kultūros tobulinimą, nuo kurios ir prasideda statybos dalyvių sąmoningumas suvokiant realią darbų saugos reikalavimų laikymosi svarbą statybos procese.

Antra, visi darbuotojai, dirbantys konkretaus pobūdžio (pareigybės) darbą, taip pat dirbantys su konkrečia įranga, turi būti (įskaitant, bet neapsiribojant) ne tik pasirašytinai supažindinti, bet ir faktiškai instruktuoti dėl savo atliekamų pareiginių funkcijų ir jas atleikant naudojamos įrangos naudojimo tvarkos, dėl darbų saugos ir sveikatos reikalavimų bei dėl konkrečios statybvietės taisyklių laikymosi.

Pastebima, kad dažai tokio pobūdžio dokumentai rengiami šabloniškai, neįsigilinant į realią praktinę situaciją (t. y. į įmonės veiklos, naudojamos įrangos ar konkrečios statybvietės ypatumus), kas darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo atveju vertinama darbdavio nenaudai, t. y. tokie dokumentai pasirašyti tik formaliai ir dažnai realiai neapsaugo darbdavio interesų, ypač kai darbuotojai patiria ar padaro žalos (visos neaiškios sąlygos vertinamos darbdavio nenaudai). Todėl tinkamas dokumentų parengimas ir darbuotojų instruktavimas itin svarbus veiksnys siekiant protingai suvaldyti rizikas.

Trečia, rekomenduojama sudaryti tinkamas (ne šabloniškas, o individualiai pritaikytas) statybos rangos sutartis su statybos objekte veikiančiais rangovais, galima papildomai prie kiekvienos sutarties pridėti individualiai konkrečiam objektui pritaikytas statybvietės taisykles. Taip pat esant galimybei turėtų būti perduodamas ir konkretus (ne visas objektas) darbų frontas konkrečiam rangovui, kad būtų paprasčiau apibrėžti atsakomybės (erdvėje) ribas. Praktikoje tinkamai pritaikytų dokumentų parengimas ir vykdymas yra lėmęs ne vieną sėkmingai išspręstą ginčo bylą.

Statybvietės taisyklėse prevenciškai aprašomi privalomi reikalavimai rangovams, jų subrangovams (jei jie perduoda dalį darbų vykdymo subrangovams, kurie taip pat turi būti supažindinti su taisyklėmis pasirašytinai), siekiant saugos reikalavimų užtikrinimo statybos objekte viso statybos proceso metu. Papildomai pagrindinėje sutartyje rekomenduotina numatyti atsakomybę už sutarties sąlygų – įskaitant ir statybvietės taisyklių, nesilaikymą. Kalbant apie darbų saugą, ginčo atveju tai padeda nustatyti, kas už konkretų pažeidimą yra atsakingas ir, ar kaip dalinti atsakomybę pažeidimo atveju.

Ketvirta, statybų įmonėms rekomenduojama naudoti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų prevenciją leidžiančias užtikrinti technologijas. Pvz., statybos sektoriuje plačiai naudojamos BIM (Building Information Modeling, Autodesk BIM 360), Dalux (Dalux Filed, Dalux Box, Dalux Viewer, kt.), Procore, Safesite, Raken ir kita, kurios padeda kontroliuoti situaciją objekte realiu laiku ir tokiu būdu:

1. dažnai ne tik užtikrinti sklandų projekto vykdymą,
2. bet ir išvengti darbų saugos ir, ar sveikatos reikalavimų pažeidimų,
3. sukontroliuoti darbų defektų atsiradimo momentą,
4. defektų priežastis
5. bei atsakingus asmenis.

Kam ir kokia atsakomybė taikoma dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo?

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, skirtingai taikoma ir atsakomybė:

1. Administracinė atsakomybė: darbdaviui ar darbuotojui gali būti taikomos administracinės baudos už darbo saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 96 str. nuostatas. Tai gali apimti nepakankamą darbuotojų mokymą, netinkamą darbo vietų įrengimą ar neatitikimą kitoms saugos normoms, kt. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. taip pat atsakomybė pagal minėtą straipsnį ir LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. pakeitimą būtų taikytina ir statybvietės koordinatoriams Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pažeidimų (arba užsakovams, ar statinio projektavimo valdytojams ar statinio statybos valdytojams, jei statybvietės koordinatorius nebuvo paskirtas jį turėjusio paskirti subjekto).
2. Civilinė atsakomybė: darbdavys ar darbuotojas gali būti priverstas atlyginti žalą, jei dėl saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų darbuotojai patirs sveikatos sutrikimų ar bus sužaloti. Tai gali apimti tiek tiesioginę žalą (pvz., gydymo išlaidų kompensavimą), tiek ir neturtinės žalos atlyginimą.
3. Baudžiamoji atsakomybė: esant rimtiems pažeidimams, kurie sukelia sunkias pasekmes, pvz., mirtį ar sunkius sužalojimus, darbdaviui ar darbuotojui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai gali apimti baudą arba laisvės atėmimą, priklausomai nuo žalos masto ir kaltės lygio.
4. Mišri atsakomybė: taikoma, kai tiek darbdavys, tiek darbuotojas yra iš dalies atsakingi už įvykusią nelaimę ar padarytą žalą. Mišrios kaltės principas yra taikomas siekiant teisingai paskirstyti atsakomybę, ypač tais atvejais, kai vienos šalies kaltė nėra vienintelė nelaimės priežastis.

Ši koncepcija leidžia atsižvelgti į visų įvykio dalyvių veiksmus ar neveikimą ir priimti sprendimą dėl atsakomybės paskirstymo pagal tai, kokiu mastu kiekviena šalis prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo.

VDI skelbia, jog pagal statistiką, statybų sektoriuje daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl kritimo iš aukščio ir daugiau nei 1/3 šių atvejų lemia pačių darbuotojų nesilaikymas saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų.

Analizuojant sunkius nelaimingus atsitikimus, yra atvejų, kai įmonė atsakingai laikėsi savo pareigų – darbuotojas buvo tinkamai apmokytas ir aprūpintas apsaugos priemonėmis, tačiau darbuotojas vis vien elgėsi rizikingai.

Todėl vienas svarbiausių darbdavio uždavinių yra įgyvendinti ir prevencines priemones. Viena jų yra vidinės kultūros dėl saugos reikalavimų laikymosi diegimas – netoleravimas, mokymai, bendraatsakingumo, pranešimų skatinimas ir kt. Galbūt net ir finansinis skatinimas, kuris padėtų išvengti didesnės žalos (t. y. savotiškas draudimas: mokama avansu už darbuotojų pranešimus ir darbų saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimų netoleravimą, kad išvengčiau didelės žalos).

Jeigu skaitant bendro pobūdžio konsultaciją kyla papildomų klausimų ar norite pasitarti, galite pateikti užklausą info@strategum.lt arba kreiptis tiesiogiai į informaciją parengusią specialistę: