Nepakanka žodinio susitarimo

„Tiek Darbo kodeksas, tiek kiti teisės aktai nedraudžia pagerinti darbuotojų sąlygas. Todėl darbdavys ir darbuotojas visuomet gali susitarti dėl papildomų atostogų, kurios viršytų įstatymu garantuojamą minimalų atostogų dienų skaičių“, – sako J. Valatkaitė.

Nors darbdavys gali savo nuožiūra skirti papildomą atostogų dienų skaičių, anot advokatų kontoros asocijuotos partnerės, nereikėtų kliautis vien tik žodiniu sutarimu.

„Toks susitarimas įmanomas, tačiau nerekomenduojamas. Jei darbdavys nusprendžia suteikti papildomų atostogų, reikėtų tai įforminti raštu ir aptarti papildomų atostogų suteikimo tvarką, sąlygas, jų apmokėjimo aspektus“, – pataria J.Valatkaitė.

Numatyti esmines sąlygas

Yra klausimų, kuriuos, prieš skiriant papildomas atostogų dienas, būtina išsiaiškinti ir patvirtinti raštu. Mat antraip gali likti pernelyg daug vietos abiejų pusių interpretacijoms, atkreipia dėmesį COBALT asocijuota partnerė:

„Pirmiausia reiktų aiškiai apsibrėžti, kiek, kada ir kodėl skiriamos papildomos atostogų dienos. Kone populiariausia priežastis – darbuotojų lojalumas įmonei. Tai yra, papildomas atostogų dienas darbdaviai skaičiuoja atsižvelgdami į darbo įmonėje trukmę. Pavyzdžiui, galima nurodyti, kad tokios atostogos bus suteiktos darbuotojams, kurie išdirbo įmonėje 2 ar 3 metus, arba už kiekvienus išdirbtus metus pridedama viena ar dvi papildomos atostogų dienos.“

Skatinimas atostogų dienomis už gerus rezultatus nėra labai įprastas, tačiau taip pat įmanomas, teigia J. Valatkaitė. Visgi tokiu atveju reikėtų patvirtinti aiškią tvarką ir joje nustatyti, kokių rezultatų turėtų siekti darbuotojas, kaip jie bus pamatuojami. Be to, jei papildomas skatinimas atostogomis numatytas vienam ar keliems darbuotojams, tai turėtų būti siūloma ir kitiems. Priešingu atveju, kyla rizika, jog darbuotojai laikys, kad jiems taikomos diskriminacinės sąlygos, sako advokatė.

„Galiausiai, labai svarbu nuspręsti, ar tokias papildomas atostogas darbuotojai galės kaupti ir perkelti į kitus metus – lygiai taip pat, kaip kaupiamos kasmetinės atostogos. Kadangi darbdavys suteiktų atostogas papildomai, jis taip pat gali numatyti ir sąlygas. Pavyzdžiui, darbdavys gali nuspręsti, kad atostogos negali būti kaupiamos ir jas būtų privalu išnaudoti tais pačiais metais, kuriais jos įgytos arba naudoti tik tuomet, kai išnaudotos kasmetinės atostogos“, – sako J.Valatkaitė.