„Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad jei ekonominė situacija reikšmingai nesuprastės, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka turi galimybę pralaukti šį sunkų laikotarpį ir išvengti didesnės apimties kainų korekcijos.

Visgi, didžiausias išbandymas rinkos kantrybei šiuo metu yra ECB pinigų politika, lemianti pabrangusias paskolas. Jei aukštos palūkanos užsibus ilgiau ar dar didės, kainų korekcija gali būti neišvengiama.

Ž. Mauricas pažymi, kad neseniai Rygoje vykusiame Baltijos šalių NT lyderių forume Lietuvos NT rinka buvo pateikiama kaip išskirtinis pavyzdys šiaip jau gana niūriame nūdienos kontekste.

„Latviai pusiau juokais savo NT rinką vadina „miegančiąja gražuole", Estijos rinka atrodo persisotinusi ir nerandanti savo krypties, tuo tarpu Lietuva tapo lydere, išskiriančia branda, inovacijomis ir šiam sudėtingam laikmečiui nebūdinga dinamika. Be to, ji mažiau priklausoma nuo išorės finansavimo. Taip, nekilnojamojo turto objektų parduodama kiek mažiau, stoja kai kurių segmentų būsto pardavimas, tačiau tai kol kas beveik neturi įtakos bendram kainų lygiui", – sako pranešime cituojamas Ž.Mauricas.

Anot jo, rinkos kantrybę sustiprina vartotojų optimizmas, grindžiamas tolygiai augančiu darbo užmokesčiu ir vartojimu bei faktas, kad NT rinkoje vis dar daug pinigų. „Tai rodo ir minimaliai sumažėjęs investicijai įsigyjamų būstų skaičius. Lietuvos banko duomenimis, šiemet investicijai per mėnesį įsigyjama kiek mažiau būstų nei itin aktyviais 2021 ir 2022 metais, tačiau gerokai daugiau nei priešpandeminiais metais. Maža to, investicijai perkamų būstų dalis bendroje būsto rinkos struktūroje pamažu, bet nuosekliai didėja ir šiuo metu sudaro rekordinius 30 procentų. Tai rodo ne tik rinkos atsparumą, bet ir investuotojų optimizmą", – pažymi ekonomistas.

Ž.Maurico vertinimu, rinkos kantrybės ir optimizmo ribos visgi egzistuoja ir jas brėžia globalios ekonomikos bei politikos procesai. Didžiausia grėsmė – aukštos palūkanų normos, kurias lemia ECB politika, orientuota į infliacijos mažinimą. „Infliacija pažabota, maža to, reali grėsmė, kad 2024 metais Lietuvoje bus fiksuojama defliacija, tačiau ECB kol kas nelinkęs mažinti bazinių palūkanų normų. Panašiai elgiasi ir JAV federalinis rezervų bankas, todėl JAV NT akcijų indeksai leidžiasi žemyn, o biurų valdytojų akcijų vertės nuo 2019 metų nusmuko apie 60 procentų. Į Vokietijos komercinio NT rinką tai pat įsisuko kainų korekcija ir tokiame fone Vakarų pasaulio ūkis turi realias galimybes panirti į recesiją. Lietuva nebūtų išimtis, todėl manyčiau, kad 2024-eiji Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai gali tapti tikrais išbandymų metais", – svarsto Ž.Mauricas.