Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas. Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui dvidešimčiai metų nuo pelno mokesčio atleisti investicinių projektų vykdytojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų.
Inga RUGINIENĖ, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė
Pirmasis faktas rodo, jog šiai vyriausybei švietimo, mokslo ir kultūros darbuotojai svarbūs lygiai tiek, kiek ir nekvalifikuota darbo jėga, o antrasis – jog ateity bus dar blogiau.
Neapsigaukite, prie antrojo fakto nurodytos sąlygos (kiek milijonų investuoti ir kiek darbo vietų reikia sukurti) yra tik figos lapelis pridengti gėdai. Vyriausybės reveransas stambiam kapitalui – akivaizdus ir ciniškas, nes šios inovacijos atsiperkamumą ekonomikos „tobulinimo“ ministerija skaičiuoja darbuotojų sąskaita. Prognozuojamus net 1,2 mln. eurų per metus į biudžetą suneš būtent darbuotojai – per jų mokamus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Nors pastarieji net nėra mokesčiai, o draudimo įmokos, kurios keliauja į atskirus biudžetus.
Prognozuojamus net 1,2 mln. eurų per metus į biudžetą suneš būtent darbuotojai – per jų mokamus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius. Nors pastarieji net nėra mokesčiai, o draudimo įmokos, kurios keliauja į atskirus biudžetus.
Tų aukščiau minėtų sąlygų įmonės turės laikytis 5 metus, tuo tarpu pelno mokesčio galės nemokėti visus 20. Kodėl 20, ne 200 arba tuos pačius 5, niekas nepasakė. Kalbant apie darbo vietas vėlgi mūsų inovatyvioms galvoms terūpi tik kiek tų vietų (galimai!) atsiras. O jų kokybė – antraeilis dalykas. Kas kad dauguma pramonės darbuotojų jau dabar dirba nežmoniškais krūviais už vos didesnį nei MMA atlyginimą, dažnai net neišmokamą laiku. Kas kad darbdaviai už darbuotojų išnaudojimą (tikrąja to žodžio prasme) gauna juokingas baudas, nors už tai juos reiktų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mums vis tiek reikia daugiau tokių darbų!
Ai, tiesa, darbuotojų juk trūksta. Nors turime 150 tūkst. bedarbių, tačiau galima atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie labiau apsimoka: jais lengva manipuliuoti, nes jie nežino savo teisių, o ir mokėti jiems galima mažiau. Nesakome, jog Lietuvos piliečiai yra pranašesni už užsieniečius, problema tame, kad verslas, radęs, ką galima labiau išnaudoti, taip lengvai nepasiduos.
Štai tokį turime rezultatą, kai visos valdžios teikia prioritetą išskirtinai kapitalui, o žmonės, užuot reikalavę, kad teigiami ekonominiai pokyčiai turėtų didesnės teigiamos įtakos ir socialinei gerovei, mieliau pasirenka emigraciją. Arba nusivylimą, kuris veda į alkoholizmą, depresijas, net savižudybes.
Ekonomikos augimas pernai buvo didesnis nei prognozuota. Ar nuo to bus geriau mums visiems? Deja, ne. Nes svarbu ne tik sukuriamo nacionalinio produkto dydis, bet ir tai, kaip jis yra paskirstomas visuomenės nariams. Minėtas vyriausybės žingsnis teigia viena – špyga jums taukuota! Mokslininkai toliau lai dirba už valytojų (su visa pagarba jų svarbiam darbui) algas, o kultūros darbuotojai – ir dar už mažiau.
Jeigu Seimas pritars vyriausybės inicijuotam projektui, beliks galutiniai įsitikti, kokių pažiūrų iš tiesų yra prezidentas.
Perkant įprastą būstą dažniausiai kalbama apie kainą, kvadratinius metrus, vietą, paskolą ir būsto būklę. Prabangaus nekilnojamojo turto sandoriuose šio sąrašo nepakanka. Čia daug daugiau lemia pasitikėjimas, diskretiškumas, derybų kultūra, profesionalų reputacija ir gebėjimas suderinti daugybę skir...
Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir b...
Susirgęs darbuotojas neprivalo dirbti net nuotoliniu būdu, o dėl ligos praleistų darbo valandų nereikia kompensuoti papildomu darbu. Vis dėlto ne visos teisės galioja automatiškai: pavyzdžiui, susirgus per atostogas jos savaime nepratęsiamos, o mamadienio ar tėvadienio perkėlimui reikia kreiptis į d...
Lietuvos būsto rinkoje ryškėja paradoksas: dauguma gyventojų dabartines būsto kainas laiko nepagrįstai aukštomis, tačiau tik nedaugelis tikisi, kad jos mažės. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 79 proc. gyventojų prognozuoja tolesnį būsto brangimą, o kainų kritimo laukia vos 3 p...
Lietuva išlieka tarp mokesčių konkurencingumo lyderių, nors pelno mokesčio tarifas padidėjo. Verslui palankesnes sąlygas investuoti sudarė įteisintas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, o pagal įmonių apmokestinimą Lietuvą lenkia Estija ir Latvija. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ...
Darbuotojas neatvyko į darbą, rangos terminai artėja, o vietoj jo tenka skubiai samdyti brangesnį subrangovą. Ar darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų dėl to patirtus nuostolius? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kodėl vien papildomų išlaidų nepakanka ir kokios aplinkyb...
Darbas per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines gali kainuoti darbdaviui gerokai brangiau nei įprastą dieną. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kada darbuotojams priklauso dvigubas atlygis, kada jis turi siekti 2,5 karto įprasto darbo užmokesčio ir kokia naujovė įsigalios nuo lapkričio 1-osios.
Darbdaviai, iki 2026 metų pabaigos neparengę darbo apmokėjimo sistemos arba neperžiūrėję jau galiojančios, rizikuoja neįgyvendinti nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ragina nedelsti: būtina aiškiai apibrėžti pareigybių vertinimo principus, atlygio intervalus ir kriterijus, paga...
Net jei pastato savininkas ar valdytojas laikėsi visų reikalavimų, tai dar negarantuoja, kad jam nereikės atlyginti padarytos žalos. Lietuvos teisėje numatyta griežtoji civilinė atsakomybė, kuri tam tikrais atvejais taikoma ir nenustačius kaltės.
Pusmetis darbuotojo tinkamumui įvertinti gali tapti privalumu darbdaviui, tačiau vien ilgesnio termino nepakaks – sprendimą atleisti reikės pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis. Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Darbo kodekso pataisos suteiks galimybę su tam tikrus atlyginimo kriterijus atitinkančia...
Į Lietuvą atsirita nauja energetinių kainų šuolio banga, tačiau gyventojai viso jos masto dar nejaučia. Kol kas pinigines labiausiai tuština pabrangę degalai, tačiau šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainų augimas visu pajėgumu pasijus tik atėjus žiemai. Jei spustels šaltukas, sąskaitos už energeti...
Spalio viduryje didmeninei dujų kainai Europoje perkopus 88,5 Eur/MWh ir pasiekus šių metų rekordą, Lietuvos gamintojams vėl tenka spręsti, kaip suvaldyti augančias energijos sąnaudas ir išlikti konkurencingiems. Dujos gali pabrangti greičiau, nei įmonė spėja pakeisti gamybos technologiją ar perside...
Prireikė slaugyti artimąjį, pasirūpinti vaiku ar susitvarkyti asmeninius reikalus? Darbdavys ne visais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamas atostogas, tačiau svarbu žinoti, kada tai yra jo pareiga, kiek laiko galima neatvykti į darbą ir kaip toks sprendimas veikia kasmetinių atostogų kaupimą ...
Lietuvos įmonė gali sulaukti milijoninio mokesčio reikalavimo net ir tada, kai pati nedalyvavo galimai mokestiniu piktnaudžiavimu grindžiamuose sandoriuose ir apie juos nežinojo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) spalio 15 d. išaiškino, kad vertinant dividendų neapmokestinimą gali būti svar...
Radote svajonių būstą, sutarėte dėl kainos, tačiau banko užsakytas ar priimtas turto vertinimas gali pakoreguoti jūsų planus. Jei nepriklausomas vertintojas nustatys mažesnę rinkos vertę, nei prašo pardavėjas, gali tekti sukaupti gerokai daugiau nuosavų lėšų. „Luminor“ banko būsto finansavimo sritie...
Lietuvoje per viešuosius pirkimus praėjusiais metais išleista daugiau kaip 10 mlrd. Eurų. Žvelgiant į tokius pirkimų mastus, nenuostabu, kad tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų kyla ginčų, kurie pasiekia Lietuvos teismus ar net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Atleidus darbuotoją ir laiku su juo neatsiskaičius, darbdaviui gali tekti sumokėti gerokai daugiau nei likusi skola. Tačiau 2026 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis rodo, kad net ir priteistos netesybos nėra automatiškai nekintamos – teismas, įvertinęs jų proporcingumą, gali sumažinti s...
SEB būsto kainų lūkesčių indeksas, pasiekęs piką praėjusių metų pabaigoje, po truputį leidžiasi žemyn. Tai nestebina ir tokį pokytį reikėtų vertinti teigiamai, nes šie ženklai rodo galimą būsto rinkos atvėsimą. Žinoma, rinka išlieka labai aktyvi, o metinis būsto kainų šuolis gerokai lenkia pajamų au...
Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviams atsiranda nauja pareiga – „Sodrai“ teikti išsamesnius duomenis apie darbuotojų atlyginimus, darbo laiką ir pareigybių grupes. Pirmuosius duomenis už sausį reikės pateikti 2027 m. vasarį. Pokyčiais siekiama didesnio atlygio skaidrumo ir vienodo darbo užmokesčio už ...
Dėl darbo užmokesčio kylantys ginčai sudaro didžiąją dalį darbo ginčų Lietuvoje. Spalio 7-ąją, Pasaulinę dieną už orų darbą, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbuotojų atlygio, saugumo ir pagarbos problemas.
| www.julija.eu