Lietuva pirmauja Baltijos šalyse

Estijoje apie pusė (47%) apklaustų įmonių savo veikloje jau taiko aplinkosaugos, socialinius bei atsakingos vadybos principus, dar trečdalis (33%) juos planuoja diegti per artimiausius kelis metus.

Latvijoje kol kas tvarumo principus savo veikloje teigia taikančios kiek daugiau nei trečdalis (38%) apklaustų įmonių, kiek mažiau nei pusė (40%) yra nusimačiusios tai daryti artimiausiais metais.

„Lietuvos įmonės – akivaizdūs tvarumo lyderiai Baltijos šalyse. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų žino apie tvarumo principus ir patvirtina, kad jų įmonėse yra dirbama šiuo klausimu. Įmonės supranta, kad turi pradėti dirbti kitaip, tad artimiausiais metais matysime dar daugiau investicijų į tvarius sprendimus“, – „OP Corporate Bank“ pranešime cituojama Leda Iržikevičienė, Lietuvos filialo vadovė.

Pasak L. Iržikevičienės, daugėja įmonių užklausų dėl žaliųjų projektų finansavimo, vienas naujausių – bankas suteiks 13 mln. Eur vertės finansavimą vėjo jėgainių parko statyboms Lietuvoje.

Pirmojo pusmečio pabaigoje viso „OP Corporate Bank“ tvaraus finansavimo įsipareigojimų portfelis pasiekė 6,0 mlrd. EUR. Šis portfelis apima verslo projektus Baltijos šalyse ir Suomijoje, kuriems paskolos suteikiamos pagal banko žaliąją finansavimo programą.

Suomija – keliais žingsniais priekyje

Tyrimo duomenys rodo, kad vos 2% apklaustų įmonių Lietuvoje ir 3% Estijoje neketina tvarumo principų diegti savo veikloje, nors apie juos ir žino. Latvijoje taip atsakė 12% apklausoje dalyvavusių įmonių.

Estijoje (13%) daugiau nei Lietuvoje (7%) ir Latvijoje (7%) buvo atsakiusiųjų, kad apie tvarumo principus nežino.

Pasak L. Iržikevičienės, Baltijos šalių verslas vis dar atsilieka nuo Suomijos, kur tvarumo principai įgyvendinami didžiojoje dalyje didžiausių šalies įmonių.

„OP Corporate Bank“ Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, net 86% didžiųjų įmonių teigia, kad jų strategijose labiau nei anksčiau akcentuojama socialinė atsakomybė – poveikis žmonėms ir visuomenei. Daugelį metų iki tol įmonės pagrindinį dėmesį skyrė aplinkos išsaugojimui.

„Žaliasis perėjimas jau yra daugumos didelių Suomijos įmonių strategijose, todėl natūralu, kad popandeminiu laikotarpiu ir karinės grėsmės kontekste jos didesnį dėmesį pradeda teikti darbuotojams ir bendruomenėms, jų gerovei, atitinkamai skatindamos socialiai atsakingą veiklą ir įmonių valdyseną“, – sako L. Iržikevičienė.

Tyrimo duomenimis, įmonės Suomijoje šiemet planuoja investuoti 4,4% daugiau į tvarią veiklą. Ir tai daroma siekiant pirmiausia patenkinti augančius klientų lūkesčius, taip pat siekiant skatinti verslo augimą ir atitikti nustatytas reguliavimo reikalavimus.

Tvarumas pritraukia investicijas

Suomija iki 2035 m. yra nusimačiusi tapti klimatui neutralia valstybe ir pasiekti nulinę CO₂ emisiją. Svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo teks šalies įmonėms. Dauguma (56%) didžiųjų šalies įmonių teigia, kad tai iš jų pareikalaus didelių investicijų. Du trečdaliai (65%) šių įmonių mano, kad valstybė turėtų remti žaliąjį perėjimą ir įvesti skatinimo programas.

Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, klimatui neutralia planuoja tapti iki 2050 metų. Vis dėlto perėjimas prie tvarumo didina šalies ir verslo konkurencingumą. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl ambicingų tvarumo tikslų šalis tapo patrauklesne rinka plėstis ir investuoti – tai patvirtino daugiau nei trečdalis (36%) apklausoje dalyvavusių respondentų.

„Jau dabar Suomija visą reikalingą elektros energiją pasigamina neišskirdama šiltnamio dujų, o tai pritraukia investuotojų dėmesį. Ir tai puikus pavyzdys tiek Lietuvai, tiek visoms Baltijos šalims, kad tvarumo siekiai teikia naudą pačioms įmonėms, valstybei ir aplinkai“, – pažymi L. Iržikevičienė.

Iš viso „Kantar“ atliktame tyrime dalyvavo 129 įmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Daugiausia tai didelės ir savo srityje pirmaujančios vidutinės įmonės, jų atstovai buvo apklausti telefonu. Tvarumo principų įgyvendinimui įvertinti buvo naudojamas ASV (angl. ESG) standartas. Jį sudaro aplinkos, socialiniai ir valdysenos kriterijai, kurie apima įmonių aplinkos saugojimą, santykius su klientais, darbuotojais ir bendruomenėmis bei sąžiningą ir tvarų verslo valdymą.