„Beveik pusę milijardo siekiančios Modernizavimo fondo investicijos į pastatų energinį efektyvumą, pramonės dekarbonizaciją, atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir pajėgumų didinimą skatins spartesnę žaliąją šalies ekonomikos transformaciją, leis pasiekti ambicingus klimato kaitos mažinimo tikslus", – sako pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Daugiausiai lėšų planuojama skirti daugiabučiams namams atnaujinti – 165 mln. eurų ir elektros energijos saugojimo pajėgumų sukūrimui – 150 mln. eurų. Pramonės dekarbonizacijai numatyta 42 mln. eurų, savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų modernizavimui – 35 mln. eurų, o centrinei valdžiai priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti – 30 mln. eurų. Žaliojo vandenilio gamybai skatinti suplanuota 30 mln. eurų. Dar 6 mln. eurų numatyta investuoti į projektą, kuris leis sumažinti suskystintų gamtinių dujų terminalo į aplinką išmetamo CO₂ kiekį. 1 mln. eurų teks kompensacijoms gyventojams, įsigijusiems dviračius ir motorinius dviračius.

Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos investicijų pasiūlymus pagal patvirtintas nacionalines finansavimo kryptis teiks Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai. Jiems teigiamai įvertinus pasiūlytas nacionalines finansavimo kryptis, bus skirta parama Lietuvai šiais ir kitais metais.

Gavus finansavimą už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas pagal minėtas finansavimo kryptis.

Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai planuojama paramos suma iki 2030 m. gali siekti daugiau kaip 1,35 mlrd. eurų. Nuo 2021 m. iki 2025 m. nacionalinėms finansavimo kryptims jau skirta 747 mln. eurų.

ES Modernizavimo fondą sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos. Be Lietuvos šiuo metu fondo lėšomis gali naudotis dar dvylika ES valstybių narių, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms – modernizuoti energetikos sistemas ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Bulgarija.