Tikrai negalime žinoti, kokia bus žiema. Vyriausybė, pristačiusi 2023 m. biudžeto projektą, pateikė nemažą paketą pagalbos priemonių verslui, tačiau jau dabar girdime, kad jos per daug universalios, nepritaikytos prie sektorių specifikos, matome ir valdančiųjų nesutarimus, kurie kelia riziką, kad biudžetas toks, koks pasiūlytas, nebus priimtas. Į ką atkreipti dėmesį ir kaip būtų galima veikti efektyviau?

Energijos kainos – vis dar sunkiai prognozuojamos?

Energijos kainos kiek stabilizavosi, tačiau jas prognozuoti ir toliau sunku. Svarbu tai, kad jau galime matyti 2023 m. biudžeto projektą ir vaizdą, kaip Vyriausybė yra nusiteikusi padėti verslui. 2022 m. IV ketvirtį verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, 2023 m. I ketvirtį riba kils iki 28 centų. Biudžeto projekte taip pat numatytos subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimas ir paskolos verslui, neišvengiama buvo ir tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Dauguma verslininkų atstovų teigiamai įvertino pasiūlytas priemones. Žinoma, visada norisi daugiau, tačiau ir dabartinis paketas tikrai gali padėti. Svarbiausia nepamiršti, kad jokios pagalbos priemonės ir lengvatos negali trukti amžinai, jau dabar reikia galvoti apie tai, kaip ateityje suvaldyti energijos kainų šokus, o tam turbūt neišvengiama tiekimo grandinių diversifikacija ir investicijos į atsinaujinančiąją energetiką.

Darbo rinka – ar pastebime pokyčius?

Iki šių metų vasaros, kai žaibiškai pradėjo kilti energijos kaina, dauguma sutiktų įmonių atstovų kaip didžiausią problemą įvardydavo darbuotojų trūkumą. Nepatyrę, neturintys reikiamų įgūdžių, neatsakingai žiūrintys į darbą, bet reikalaujantys didelių atlyginimų – toks buvo daugelio įmonių piešiamas darbo rinkos siūlomų darbuotojų paveikslas. Vienas iš akivaizdaus darbuotojų trūkumo įrodymų – darbo skelbimai visur: lauko reklamose, socialiniuose tinkluose, visuomeniniame transporte. Nedarbo lygis Lietuvoje 2022 m. II ketvirtį sumažėjo iki 5,2 proc. (nuo 6,2 proc. I ketvirtį), o tokio Lietuvoje nebuvo jau 14 metų. Ir nors oficialių III ketvirčio duomenų neturime, galime spėti, kad jie neberodys tokios pačios tendencijos.

Daugelis įmonių dėl išaugusių energijos kainų mažina gamybos apimtis, artėjant žiemai galime sulaukti daugiau pabėgėlių iš Ukrainos, o tai reikš, kad sumažėjo darbo vietų pasiūla ir padidėjo paklausa, kas ir didina nedarbo lygį. Taigi, jei planuojate ieškoti darbuotojų, įvertinkite, ar galite luktelėti dar keletą mėnesių. Šis laikas su galbūt papildomomis motyvacijos priemonėmis esamiems darbuotojams gali padėti įmonei vėliau surasti tiek geresnės kvalifikacijos, tiek labiau motyvuotus ir mažesnio atlygio besitikinčius darbuotojus.

Realusis darbo užmokestis – ką mums reiškia tai, kad pasivijome estus?

Estų „Luminor“ suskaičiavo, kad realusis darbo užmokestis Lietuvoje ir Estijoje pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų susilygino. 2022 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Estijoje buvo beveik 1700 eurų, o Lietuvoje faktinis vidutinis darbo užmokestis – beveik 1400 eurų. Dėl skirtingai skaičiuojamų su darbo santykiais susijusių mokesčių palyginimui naudojami šie skaičiai. Taigi skirtumas tarp darbo užmokesčio šalyse išlieka, tačiau faktinis kainų lygis Estijoje yra 22 proc. didesnis nei Lietuvoje, todėl perkamoji galia abiejose šalyse susilygino.

Ar dalis verslų, galbūt šio fakto nežinodami, tačiau jausdami gyventojų perkamosios galios augimą, didino kainas Lietuvoje? Tikėtina, kad taip galėjo nutikti, kas ir sukėlė didesnį nei vidutinį Europos Sąjungoje infliacijos augimą, neparemtą jokiais objektyviais argumentais. Tačiau jei pasitvirtins prognozės dėl nedarbo lygio augimo, tai lems ir perkamosios galios kritimą, taigi verslai, kurie nepagrįstai didino kainas, bus priversti ir vėl jas mažinti. Ar jūsų verslas gali sulaukti šio sumažinimo? O galbūt jau turi ruoštis pats mažinti kainas, nes pasinaudojo pasitaikiusia proga?

Palūkanų normos – kiek jas dar didins Europos centrinis bankas (ECB)?

Rugsėjį ECB padidino euro zonos palūkanų normas 0,75 proc., tą patį pakartojo ir spalį. Tikėtina, kad sulauksime ir dar vieno padidinimo. Toks didinimas turi mažinti augančią infliaciją, grąžinti euro, kurio kursas pirmą kartą istorijoje nukrito žemiau nei JAV doleris, konkurencingumą, tačiau galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek jau įvykę ir dar planuojami palūkanų normų pasikeitimai padidins vidutinę paskolos mokėtojo įmoką. Ir tai yra tos sumos, kurių vidutinis Lietuvos namų ūkis nebeskirs vartojimui, tikėtina, atsisakydamas nebūtinųjų prekių ir paslaugų. Taigi, jeigu jūsų verslas veikia ten, kur klientai gali kažko atsisakyti, reikia galvoti, kaip su tuo teks gyventi (o gal išgyventi), nes panašu, kad šis pokytis gali trukti ne tik šią vieną žiemą.

Į ką reikėtų kreipti dėmesį konkrečiai įmonei?

Išsirinkite sau skaudžiausias temas. Vieniems tai bus energetika, kitiems darbuotojų trūkumas, tretiems investicijų į Lietuvą mažėjimas. Priklausomai nuo „skaudulio“ galima rasti tikrai nemažai būdų jį įveikti, svarbu, kad skirtumėte laiko domėtis, ką ir kaip šioje srityje daro kiti. Ir kiti – ne tik čia šalia, Lietuvoje, bet ir Europoje ar net visame pasaulyje – juk visada lengviau dviratį tik nukopijuoti, o ne jį išrasti iš naujo.