Į susitikimo darbotvarkę įtrauktas ir forumas, kurio pranešimų ir panelinės diskusijos virtualiai galėjo klausytis inžinieriai visoje Europoje.

„Kartais įstatymuose ir rekomendacijose, kurios skatina žiedinę ekonomiką ir kitus žalius sprendimus, trūkta konkretumo. Pavyzdžiui, 2024 m. įsigalės principas, kad visuomeninių pastatų statyboje bent 50 proc. sunaudojamų medžiagų turėtų būti organinės. Ką būtent tai reiškia, kas tos organinės medžiagos, ir kaip skaičiuojame? Tonomis, gal pagal tūrį, o gal pagal išskiriamo CO2 kiekį? Chemijos prasme nafta – irgi organinė medžiaga, nors aplinkai toli gražu ne draugiška. Inžinieriai turi susitarti, ką konkrečiai turime omenyje, kai kalbame apie tvarius sprendimus, ir kaip juos įgyvendinti praktiškai“, – susirinkimo ir forumo uždavinius paaiškino Lietuvos statybos inžinierių asociacijos direktorius Robertas Encius.

2018 metų duomenimis, pastatų eksplotacijos ir statybos sektoriuje sunaudota 36 proc. energijos ir išmesta 39 proc. anglies dvideginio emisijų. „Tai didžiulis poveikis aplinkai ir viena iš svarbiausių žmogaus veiklos sričių, kurioje reikalingi didžiuliai pokyčiai. Juos įgyvendinti galėsime tik bendradarbiaudami su statybų sektoriaus atstovais – nesvarbu, ar užsiimsime reglamentavimu, ar finansinių priemonių taikymu, turime kalbėtis su šio segmento profesionalais ir akademine bendruomene, kad mūsų veiksmai būtų gerai informuoti ir efektyvūs“, – priminė inžinierių forume dalyvavusi aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matuzevičė.

Tomas Blažiūnas, UAB INHUS Engineering inovacijų skyriaus vadovas, pristatė, kaip BIM gali tapti naudingu įrankiu sprendžiant su tvarumu susijusias problemas.

Paulius Bulota, UAB Peikko Lietuva direktorius savo pranešime „Pakartotinis surenkamųjų betono gaminių panaudojimas. Praktinė atvejo studija“ analizavo žiedinės ekonomikos principų pritaikymą praktikoje.

Paulius Milčius, UAB “VMGcorp” verslo plėtros vadovas, pristatė praktikoje išbandytų inžinerinių medienos sprendimų pavyzdį.

ECCE prezidentas Andreas Brandner svarbiausiu tvarios statybos faktoriumi įvardijo mokymąsi visą gyvenimą ir inžinierių profesinį tobulėjimą. „Technologiniai pokyčiai statyboje – mižiniški ir vyksta labai greit. Jei studijas baigei prieš daugiau nei dešimtį metų, kaip gali tikėtis, kad tavo kaip inžinieriaus žinios vis dar aktualios, ir kaip susidorosi su visiškai naujais tvarumo uždaviniais? Būtent todėl inžinierių švietimas – esminis faktorius kovoje su klimato kaita. Austrijoje kiekvienam inžinieriui privalomas tam tikras skaičius valandų per metus, kurį turi skirti profesiniam tobulėjimo ir naujų žinių kaupimui. Tam, kad tai įgyvendintų, inžinieriui pakanka nuvažiuoti į vieną ar dvi konferencijas ar išklausyti neilgą kursą, ir mes stengiamės, kad visi turėtų galimybes nemokamai ar nebrangiai tai padaryti. Norėčiau, kad tokia sistema būtų priimta visos Europos mastu“, – komentavo A. Brandner.

Pirmą kartą po pertraukos (negalėjo atvykti dėl karo) prie Europos inžinierių prisijungė ir Ukrainos atstovas, Ukrainos statybos inžinierių tarybos viceprezidentas Ivan Nazarenko.