Nurodytu atveju šalys sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo užsakymą ir rangovo pasiūlymą, suderintas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti plieninių laikančiųjų konstrukcijų dažymo darbus – nudažyti jas priešgaisriniais dažais. Užsakovas rangovo atliktus darbus priėmė ir už darbus sumokėjo. Rangovas gaminiams ir darbams suteikė 5 metų garantiją. Garantinio termino laikotarpiu nuo metalinių konstrukcijų atsilupo ir atšoko priešgaisriniai dažai, to šalys byloje neginčijo, tačiau nesutarė dėl to, kuri iš šalių yra atsakinga dėl nustatytų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad rangovas netinkamai atliko užsakovo užsakytus plieninių laikančiųjų konstrukcijų dažymo darbus, todėl sumažino sutarties kainą iki 0 Eur – priteisė užsakovui iš rangovo užsakovo sumokėtus už dažymo darbus pinigus ir patirtų nuostolių, šalinant netinkamai atliktų dažymo darbų rezultatą, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai, t. y. kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių rangovo netinkamai atliktus dažymo darbus, konstatavo paties užsakovo atsakomybę nukrypus nuo patalpų laikymo sąlygų rangovui atlikus dažymo darbus. LAT šiame ginče teko sudėlioti galutinius taškus.

Pirma, LAT konstatavo, kad užsakovui reiškiant reikalavimą sumažinti darbų kainą (nagrinėjamu atveju iki 0 Eur) tenka pareiga įrodyti tik defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad jie atsirado dėl netinkamo objekto naudojimo. LAT vertinimu, nagrinėjamu atveju rangovas tokių aplinkybių neįrodė, todėl užsakovas įgijo teisę atgauti visus už atliktus darbus sumokėtus pinigus.

Antra, analizuojamu atveju taip pat buvo pareikštas užsakovo reikalavimas dėl nuostolių (defektų šalinimo išlaidų) atlyginimo. Verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tik tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju LAT konstatavo, kad rangovas nesilaikė dažymo darbų atlikimo technologijos ir tai turėjo įtakos plieninių konstrukcijų priešgaisrinių dažų dangos kokybei, darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal normalią paskirtį, todėl užsakovas turi teisę taikyti rangovui sutartinę atsakomybę dėl netinkamai atliktų dažymo darbų ir reikalauti iš rangovo atlyginti defektų šalinimo išlaidas.

Galima pamanyti, kad viskas pasakyta ir šalių ginčas turėtų baigtis, tačiau čia tik prasideda įdomioji ginčo dalis.

LAT, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, jog užsakovo samdytas statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs, kad rangovas dažymo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, turėjo informuoti apie tai užsakovą bei rangovą ir matydamas, kad pastarasis toliau vykdo dažymo darbus, turėjo juos sustabdyti, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Tačiau statybos techninis prižiūrėtojas nurodytų pareigų neatliko. Atsižvelgdamas į tai LAT priėjo prie išvados, kad statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas yra vertinamas kaip atliktas paties užsakovo. Tai reiškia, kad užsakovas netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangovu, o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovo dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.

Kasacinio teismo praktikoje yra taikomas užsakovui priteistinų nuostolių mažinimas remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek rangovo, tiek ir užsakovo (jo statybos techninio prižiūrėtojo) netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų vykdymą (neveikimą), nurodė, kad netinkamas statinio statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo darbų defektų atsiradimo priežastis. Defektų atsiradimo priežastis buvo ta, kad dažymo darbai buvo atlikti nesilaikant dažymo darbų atlikimo technologijų. Dažymo darbų defektai buvo ne statinio statybos techninio prižiūrėtojo netinkamo veikimo rezultatas, bet rangovo netinkamai atliktų darbų tiesioginių veiksmų pasekmė. Bylos įrodymai patvirtino, jog netinkamas statybos techninės priežiūros kontrolės vykdymas buvo šalutinė priežastis, dėl kurios rangovo netinkamai atlikti darbai buvo perduoti užsakovui. Teisės aktuose ir rangos sutartyje nustatytos užsakovo pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės jo nuostoliams, kuriuos byloje jis prašė atlyginti, todėl, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę susidarant užsakovo nuostoliams, užsakovo prašomų priteisti iš rangovo nuostolių atlyginimo dydis LAT buvo sumažintas 25 proc.

LAT dar kartą pabrėžė, kad sprendžiant dėl užsakovo reikalavimo priteisti sumokėtą darbų kainą (ją sumažinti iki 0 Eur), nuostatos dėl rangovo atleidimo nuo atsakomybės nėra taikytinos, kadangi rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės (ją sumažinti), turėjo įrodyti, kad defektai atsirado dėl netinkamo objekto naudojimo.

Nors analizuojamoje nutartyje konstatuota, kad statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas yra vertinamas kaip atliktas paties užsakovo, tačiau tų 25 proc. nuostolių dalies, kurie užsakovui taip ir liko neatlyginti, manytina, užsakovas galėtų reikalauti iš statybos techninę priežiūrą netinkamai atlikusių asmenų. LAT šiais metais kiek anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje yra išaiškinęs, kad statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui.

Aptarta kasacinio teismo praktika statybos sektoriaus dalyviams, o ypač užsakovams ir jų samdomiems statybos techninės priežiūros specialistams, dar kartą primena, kodėl sutarties vykdymo metu yra svarbu laikytis statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos. Atsiradus nuostolių ir teismui nustačius netinkamą šios pareigos vykdymą aptariama aplinkybė gali turėti esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl jų atlyginimo.