Būsto kainų augimas lenkia pajamas

2013–2024 m. laikotarpiu ES būsto kainos vidutiniškai padidėjo daugiau nei 60 proc. ir augo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį Bendrijoje kasmet gali trūkti iki 650 tūkst. būstų, o investicijų poreikis sieks apie 150 mlrd. eurų per metus. Tai rodo ilgalaikį struktūrinį pasiūlos ir paklausos neatitikimą.

Lietuvoje situacija dar aštresnė. Nuo 2015 m. būsto kainos išaugo daugiau nei du kartus, o nuomos kainos padidėjo apie 65 proc. – tai spartesnis augimas nei ES vidurkis. Šalyje šiuo metu trūksta apie 10,6 tūkst. socialinių būstų, o kai kuriose savivaldybėse jų tenka laukti iki trejų metų – beveik maksimalų numatytą terminą.

2024 m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose beveik dešimtadalis gyventojų būstui skyrė daugiau nei 40 proc. savo pajamų, o kaimo vietovėse ši dalis dar didesnė. Išlieka ir aukštas perpildyto būsto rodiklis – didmiesčiuose jis viršija 30 proc., kai ES vidurkis yra gerokai mažesnis. Tai signalizuoja ne tik apie finansinį prieinamumą, bet ir apie gyvenimo kokybės iššūkius.

Keturi EK plano ramsčiai: nuo pasiūlos didinimo iki socialinės apsaugos

EK parengtame plane būsto krizė įvardijama kaip struktūrinė problema, todėl siūlomi kompleksiniai sprendimai. Pirmasis ramstis orientuotas į pasiūlos didinimą. Siūloma didinti statybų sektoriaus našumą ir inovacijų diegimą, mažinti administracinę naštą, supaprastinti leidimų išdavimo procedūras bei modernizuoti statybos reglamentavimą. Taip pat akcentuojama pastatų renovacijos svarba ir galimybė keisti pastatų paskirtį vietoje jų griovimo, siekiant efektyviau išnaudoti esamą fondą ir mažinti poveikį aplinkai.

Antrasis ramstis skirtas investicijoms. Numatyta telkti viešąjį ir privatų kapitalą socialinio bei įperkamo būsto plėtrai, supaprastinti valstybės pagalbos taisykles ir kurti bendrą Europos investavimo platformą. Tai turėtų padėti valstybėms narėms lengviau struktūruoti finansinius instrumentus ir pritraukti ilgalaikį kapitalą būsto projektams.

Trečioji plano dalis apima trumpalaikės nuomos, spekuliacijos ir struktūrinių reformų klausimus. Pripažįstama, kad šie veiksniai kai kuriose rinkose mažina ilgalaikės nuomos pasiūlą ir daro spaudimą kainoms. Valstybėms paliekama teisė pačioms vertinti šių reiškinių mastą ir taikyti reguliacines priemones pagal nacionalinį kontekstą.

Ketvirtasis ramstis orientuotas į jaunimą ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Siūloma plėtoti tikslines paramos programas, skatinti studentų būsto projektus ir stiprinti finansinę pagalbą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.

Lietuva rengia nacionalinę būsto prieinamumo strategiją

Nors EK plane nustatyti pagrindiniai politikos formavimo instrumentai, konkretūs sprendimai bus įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu. Kaip pažymi Aplinkos ministerijos Būsto prieinamumo politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė, Lietuva siekia sistemiškų, duomenimis grįstų sprendimų, o ne pavienių intervencijų. Šiuo metu jau spartinamos statybų leidimų išdavimo procedūros ir mažinama biurokratinė našta.

Vasaros pradžioje planuojama paskelbti būsto prieinamumo gerinimo galimybių vertinimo studijos rezultatus. Joje bus išsamiai įvertinta esama situacija Lietuvoje, identifikuotos ilgalaikės tendencijos ir pasiūlytos konkrečios priemonės. Remiantis šiais duomenimis bus rengiama Nacionalinė būsto prieinamumo strategija, kurios tikslas – sukurti tvarią, ilgalaikę ir socialiai subalansuotą būsto politiką.