Kainos didmiesčiuose kyla toliau

„Ober-Haus“ duomenimis, 2026 metų kovo mėnesį bendras butų kainų lygis penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose augo 0,4%, o per metus – 12,5%. Tai rodo, kad kainų augimo tempas stabilizavosi ir išlieka toks pats kaip vasarį.

Didžiausiuose šalies miestuose fiksuojamas nuoseklus augimas. Vilniuje butų kainos per mėnesį padidėjo 0,3% ir pasiekė vidutiniškai 2.995 Eur/m², Kaune – 0,5% iki 2.137 Eur/m², Klaipėdoje – 0,3% iki 1.944 Eur/m². Sparčiausias mėnesio augimas stebėtas Šiauliuose ir Panevėžyje, kur kainos kilo atitinkamai 1,0% ir 1,7%, o kvadratinio metro kaina siekė 1.317 ir 1.290 eurų.

Metinis kainų augimas taip pat išlieka reikšmingas visur: Vilniuje – 11,7%, Kaune – net 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3%, Panevėžyje – 12,2%.

Rinkos aktyvumas ima slopti

Nepaisant kainų augimo, rinkos aktyvumas rodo pirmuosius silpnėjimo ženklus. Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų nei prieš metus, o kovą šis kritimas dar labiau išaugo – iki 7,5%.

Tai signalizuoja, kad po maždaug pusantrų metų trukusio augimo būsto rinka pasiekė aukščiausią tašką. 2025 metais fiksuotas daugiau nei penktadaliu išaugęs aktyvumas buvo vienas didžiausių istorijoje, todėl dabartinis sulėtėjimas laikomas natūralia korekcija.

Įperkamumas negerėja, pirkėjai keičia prioritetus

Augančios būsto kainos ir lėtėjantis darbo užmokesčio augimas daro tiesioginę įtaką gyventojų galimybėms įsigyti būstą. Nors rinka išlieka aktyvi, įperkamumas pastaruoju metu iš esmės nesikeičia.

Dėl šios priežasties pirkėjai vis dažniau renkasi paprastesnius, mažesnius ar ekonomiškesnius būstus. Tuo pačiu rinkoje juntamas didesnis atsargumas, kurį lemia ir išoriniai ekonominiai veiksniai.

Geopolitika ir palūkanos daro spaudimą rinkai

Papildomą įtampą rinkai kelia tarptautinė situacija. Naujausi įvykiai Artimuosiuose Rytuose prisidėjo prie infliacijos ir tarpbankinių palūkanų normų augimo, o tai tiesiogiai mažina gyventojų perkamąją galią.

Be to, blogėja ir vartotojų nuotaikos – 2026 metų kovą vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Gyventojai atsargiau vertina ekonomikos perspektyvas, o tai gali turėti įtakos būsto pirkimo sprendimams.

Rinka išliks aktyvi, bet be spartaus augimo

„Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Anot jo, nors iššūkių netrūksta, artimiausiu laikotarpiu būsto rinka turėtų išlikti pakankamai aktyvi. Tam įtakos gali turėti ir papildomos lėšos rinkoje – dalis gyventojų, pasitraukusių iš antrosios pensijų pakopos, jau susigrąžino sukauptas lėšas, kurios gali būti nukreiptos į nekilnojamojo turto įsigijimą.

Vis dėlto spartaus kainų augimo etapo pabaiga, tikėtina, jau pasiekta, o rinka pereina į labiau subalansuotą, tačiau jautresnę ekonominiams veiksniams fazę.