Vilnietė bankroto administravimo bendrovės direktorė R. T. apkaltinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teisme išgirdo šiemet, balandžio 15 dieną. Teismas ją pripažino kalta dėl kyšininkavimo, kai kyšio vertė didesnė nei 250 MGL.

Pareikalavo 14 tūkst. eurų kyšio

Tyrimo metu, kaip rašoma STT ir prokuratūros pranešime, buvo nustatyta, kad vykdydama bankrutuojančios Marijampolėje įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto procedūras, 2017 metų rudenį R. T. pareikalavo kyšio iš minėtos bendrovės vadovo V. Ž.

Reikalaudama duoti 14 tūkst. eurų dydžio kyšį bankroto administravimą vykdančios bendrovės direktorė žadėjo, kaip rašoma pranešime, kad dalį gautų pinigų esant reikalui panaudos darydama poveikį teisėjams bankroto byloje, taip pat nuslėps nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto dydį ir kiekį, duos neteisėtus patarimus dėl fiktyvių civilinių sandorių bankroto proceso metu ir paspartins bankroto užbaigimą. Bankrutuojančios bendrovės vadovas perdavė R. T. 10 tūkst. eurų, nes iškart viso kyšio sumokėti neturėjo galimybės. Likusius 4 tūkst. eurų bankroto administratorė reikalavo duoti iki bankroto bylos išsprendimo.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas bankroto administratorės naudojamuose bankų seifuose buvo rasta 530 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 JAV dolerių, 17 tūkst. 960 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bei mažesnės sumos kita valiuta. 

Pateikė suklastotus turto kilmės dokumetus 

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bankroto administratorė pateikė tam tikrus dokumentus, bandydama pagrįsti savo turimo turto kilmę. Prokurorui kilus įtarimų, kad dokumentai gali būti suklastoti, buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas R. T. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų lapkričio 11 dieną pripažino vilnietę kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė 4 tūkst. eurų baudą.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl kyšininkavimo, šių metų balandžio 15 dieną Vilniaus apygardos teismas R. T. pripažino kalta ir skyrė jai 34 tūkst. 800 eurų baudą bei taikė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 3 metus vykdyti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą.

Nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo paprašė R. T. nubausti griežčiau – skirti jai 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą. Prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismo skirta piniginė bauda yra per švelni.

Apeliaciniame skunde prokuroras pabrėžė, kad yra visos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą – R. T. pripažinta kalta dėl sunkaus nusikaltimo – kyšininkavimo, iš kurio turėjo turtinės naudos, nuteistoji uždraustos veiklos padarymo metu ir po jos turi turto, kurio vertė neatitinka jos teisėtų pajamų (ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą) bei nepagrindė šio turto įsigijimo teisėtumo.

Teismas pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 29 dieną, jį iš dalies patenkino. Antros instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į R. T. amžių ir kitas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmė jai netaikytina.

Teismas paliko nuteistajai skirtą 34 tūkst. 800 eurų dydžio baudą, draudimą 3 metus verstis su nemokumo proceso administravimu siejama veikla bei pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą. Iš R. T. bus konfiskuota 520 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 dolerių bei 17 tūkst. 690 svarų sterlingų.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.