2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 16:04
Reklama  |  facebook

Kada (ar) Lietuva turės tvirtą poziciją ofšorinių bendrovių klausimu?

Vaidas GAIDELYS, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius      2019-02-14 16:02
nuotrauka
prof. Vaidas GAIDELYS, KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Niekam ne paslaptis, kad ofšorinės įmonės, vadinamieji „mokesčių rojai“, dažniausiai naudojami mokesčiams sumažinti arba kapitalo kilmei paslėpti. Būtent dėl to ofšorinės bendrovės viešojoje erdvėje siejamos su neigiamais reiškiniais – korupcija ar mokesčių slėpimu, nors įstatymai ofšorinių įmonių veiklos ir nedraudžia. Tačiau visada išlieka klausimas – kur patenka lėšos iš ofšorinių bendrovių valdomų sąskaitų? Mokesčių administratoriai paprastai negali gauti duomenų apie pinigų judėjimą tokiose sąskaitose bei sužinoti apie ofšorinėms bendrovėms priklausančių sąskaitų tikrąją priklausomybę.

Apie tai, kokie yra pagrindiniai ofšorinių bendrovių veikimo principai ir pasauliniu mastu kuriamos problemos, koks yra tarptautinės bendruomenės atsakas į jų egzistavimą, kokie iššūkiai kyla kovojant su šiuo reiškiniu ir apie tai, ar turime nuoseklią vidaus politikos strategiją bei ar pakankamai apie šią problemą kalbame Lietuvoje, bandyta atsakyti Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vykusioje diskusijoje „Ar šilta mokesčių rojuose?“. Diskusija siekta atkreipti dėmesį į tarptautinę mokesčių slėpimo užjūrio kompanijose problemą bei kritiškai ją apžvelgti. 

Bendrovės, dirbančios tarptautiniame versle pačios sprendžia, kokį verslo modelį pasirinkti. Neliečiant socialinio teisingumo bei tarptautinio verslo aspektų buvo nagrinėtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo nuomos per ofšorines bendroves atvejis bei šios situacijos socialinės atsakomybės klausimas.

Kai kilusio triukšmo dėl „Panama Papers“ akivaizdoje valstybė savo strateginį projektą vykdo per tas pačias ofšorines bendroves, verslui transliuojama žinutė, kad ofšorines bendroves naudoti tarptautiniame versle tarsi skatintina.

Turtinga ofšorinių bendrovių istorija

Dar 2001 m. po apskaitos duomenų klastojimo bankrutavo viena didžiausių JAV energetikos bendrovių „Enron“. 2001 m. lapkričio viduryje ši kompanija patyrė 618 mln. JAV dolerių nuostolių.

Po to buvo atskleista daug neaiškių buhalterinių procedūrų (kurias galima vadinti sukčiavimu), atliktų 1990 m. įmonėje „Enron“ ir jos partnerėje, apskaitos įmonėje „Arthur Andersen“ (vėliau ši kompanija taip pat žlugo ir turėjo sumokėti 40 mln. JAV dolerių nukentėjusiesiems). 

Minėtoje „Enron“ korporacijos žlugimo schemoje dalyvavo ir ofšoriniuose centruose („Grand Cayman“ ir „Turks and Caicos“) registruotos bendrovės. Iš viso veikė apie 880 ofšorinių bendrovių, o tokiu būdu buvo padaryta 7,1 mlrd. JAV dolerių žalos.

Šios procedūros privedė prie tuo metu didžiausio bankroto JAV istorijoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, tokiose globaliose schemose dalyvauja stambiausios pasaulio korporacijos bei įžymiausios verslo konsultacinės bendrovės.

Jeigu iki šiol Lietuvos specialiosios tarnybos kovodavo su korupciniais ir finansiniais nusikaltimais šalies viduje (nes dažniausiai bylos būdavo nutraukiamos negavus atsakymo iš užsienio), tai per pastaruosius 10 metų Lietuva sparčiai įžengė į globalaus verslo vandenis, kuriuose ofšorinės bendrovės nėra retenybė. 

Tai parodo ir paviešinta Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimų biuro informacija apie „Alstom“ kompanijos Švedijos padalinio veiklą, mokant galimai neteisėtus atlygius Lietuvos energetikos sektoriaus pareigūnams.

Ofšorinės bendrovės daro akivaizdžią žalą valstybių biudžetų pajamoms, tokiu būdu prisidėdamos prie socialinio neteisingumo. Taigi, kokia valstybės pozicija ofšorinių bendrovių atžvilgiu? Ar verslas, dirbantis tarptautinėje rinkoje, gali nepersekiojamas naudotis ofšorinių bendrovių teikiamais privalumais?

Visgi teisūs ir tie, kurie sako, kad ofšorinės bendrovės yra legalios, nes jos veikia pagal tos šalies ar teritorijos, kur jos registruotos, įstatymus. Todėl laikyti abejotinais, pvz., JAV Delavero valstijoje ar Jungtinės Karalystės Meno saloje galiojančius teisės aktus, būtų naivu. Tačiau lieka neaišku, iš kur pinigai pervedami į ofšorinių bendrovių sąskaitas, kur tos lėšos patenka iš šių ofšorinių bendrovių sąskaitų.

Ar mažesni valstybės mokesčiai mažintų „ofšorų“ paklausą?

Ofšorinės bendrovės dažniausiai naudojamos mokesčių (dažniausiai pelno mokesčio) naštai mažinti bei kapitalo kilmei paslėpti. Jos taip pat aktyviai gali dalyvauti ir pinigų plovime bei korupciniuose nusikaltimuose.

Mokesčių slėpimas ar vengimas iškreipia tikrąjį jų poveikio verslui vaizdą, dėl to gali būti nepagrįstai bei žalingai keliami mokesčiai, skatinamas kapitalo pasitraukimas iš rinkos. Todėl, siekiant nustatyti tikrąjį mokesčių dydžių poveikį valstybės biudžeto pajamoms, naudojama informacija iškreipia Lafero kreivės duomenis.

Ką atskiros valstybės galėtų padaryti, kad paskatintų tarptautinį verslą mažiau naudotis arba visai atsisakyti ofšorinių bendrovių paslaugų? Vienas iš sprendimų – mokesčių mažinimas.

Būtent taip padarė Airijos Vyriausybė. Norėdama pritraukti tarptautinių korporacijų investicijas, ji sudarė išskirtines sąlygas „Apple“ korporacijai, t. y. sumažino pelno mokestį nuo 12,5 proc. iki 1 proc. 2007 m. ir 0,0005 proc. 2014 m. Specialios sąlygos buvo sudarytos ir „Google“ korporacijai.

Tačiau šiuo atveju atsiranda pavojingas precedentas, verčiantis valstybes konkuruoti mokesčiais, o pastarieji – priemonė socialiniam teisingumui įgyvendinti. 

Skaidrumas lėtai, bet didėja

Vis tik diskusijos „Ar šilta mokesčių rojuose?“ dalyviai akcentavo, kad vis daugiau valstybių atveria savo įmonių registrų duomenis visuomenei. Nors tai nėra esminis žingsnis ofšorinių bendrovių veikime, visgi teigiamas postūmis skaidrumo didėjimo link.

Ribotas Registrų centro duomenų atidarymo ofšorinėms bendrovėms poveikis yra todėl, kad jos dažnai naudojasi pareikštinėmis akcijomis, leidžiančiomis pamatyti ne tikruosius, o nominaliuosius akcininkus.

Kartu su kolege doc. dr. Jone Kalendiene (Vytauto Didžiojo universitetas) bei skaidrumo eksperte Rugile Trumpyte („Transparency International Lietuva“) diskusijoje taip pat aptarėme verslo skaidrumo ir socialinės atsakomybės klausimus bei prognozes ateičiai. 

 Justinos Šuminaitės nuotr. 




Komentaras

nuotrauka
2024-03-27 13:19
Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų.
nuotrauka
2024-03-25 15:59
Parduotų būstų skaičius žiemą toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Kitaip nei pardavimų skaičius, baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo arti istorinių aukštumų. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai ...
nuotrauka
2024-03-22 14:40
Nors nustebino ekonomikos augimas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai nebūtinai gera žinia nekilnojamojo turto (NT) rinkoms, nes spartesnis augimas paankstino palūkanų normų mažinimo lūkesčius, teigia „Swedbank" grupės vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. NT rinkos tendencijos, ga...
nuotrauka
2024-03-20 11:15
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų. Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo...
nuotrauka
2024-03-19 12:05
Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais iššūkiais tikisi susidurti 2024 metais? Kokie 2024 metais yra prognozuojami Lietuvos mastu? Reikėtų sunerimti ar galime šiek tiek atsipūsti? 2024 metų Lietuvos paveikslą apžvelkime iš...
nuotrauka
2024-03-18 13:44
Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis – tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ar...
nuotrauka
2024-03-18 13:28
Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „L...
nuotrauka
2024-03-14 14:15
Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. 2023 m. pabaiga atnešė džiugių pokyčių – Lietuvos vyriausiasis adminis...
nuotrauka
2024-03-07 20:20
Lietuvos architektų rūmų (LAR) Taryba, aptarusi profesinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl š. m. vasario 12 dieną vienasmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės mero pasirašyto potvarkio, kuriuo patvirtintos Papildomų medžių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijos, nutarė kreiptis į Seimo kont...
nuotrauka
2024-03-06 16:52
Pastatai prisideda prie 39 % viso pasaulio CO2 emisijų ir yra įvardinami kaip didžiausi išteklių vartotojai ir teršėjai. Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje (PEFA) minima, kad šiuo metu, kiekvieną savaitę, pastatoma tiek pastatų, kad prilygtų Paryžiaus miestui ir mažiau nei 1% iš jų atliekamas CO...
nuotrauka
2024-03-05 09:38
Būsto paskolos pasiėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis žmogaus gyvenime, tačiau žengiant jį pirmą kartą rizikuojama padaryti nemalonių klaidų. Ko reikėtų vengti kreipiantis dėl būsto paskolos, pasakoja Edvinas Jurevičius, „Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovas.
nuotrauka
2024-03-01 15:51
Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. Euribor 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 p...
nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...

Statybunaujienos.lt » Komentaras