Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nelegalaus užsieniečių įdarbinimo atvejų skaičius auga – 2023 metais užfiksuoti 615 atvejai, kai 2022 metais jų buvo 489. Augantys skaičiai, anot teisininkės, leidžia manyti, kad darbdaviai arba nepakankamai gerai supranta užsieniečių įdarbinimo tvarką, nustatytą įstatymuose, arba aplaidžiai laikosi reikalavimų, manydami, kad jų veiklos nepatikrins Valstybinė darbo inspekcija arba Migracijos departamentas.

Pasiteisinimai nepadeda

Teisininkė pastebi, kad darbdaviams, kompetentingų institucijų patikrinimų metu, dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, neretai tenka aiškintis dėl nepakankamos kontrolės ir tokių darbuotojų turimų dokumentų patikros.

„Dažniausi pasiteisinimai – didelis darbo krūvis, dėl kurio personalo darbuotojai nepajėgia patikrinti visų dokumentų, arba žmogiškos klaidos, kai dėl patirties stokos darbuotojai netiksliai vykdo administracines procedūras", – vardija E. Tamavičiūtė.

Pasak jos, taip pat kaltinami ir buhalteriai, kurie, kaip teigia įmonės, neatidžiai atlieka trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentų peržiūrą, nors pati darbo sutartis būna sudaryta tinkamai, o apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta laiku.

Todėl, prieš sudarant darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu, įmonės atsakingi darbuotojai privalo atidžiai patikrinti turimus trečiosios šalies piliečio dokumentus ir nustatyti, ar reikia atlikti papildomus veiksmus, susijusius su įdarbinimu, teigia teisininkė.

Laikytis tvarkos – privalu

Darbdaviams svarbu iš anksto imtis konkrečių procedūrų, užtikrinančių, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas būtų teisėtas ir atitiktų visus įstatymuose numatytus reikalavimus.

„Kad darbdaviai išvengtų ne tik finansinės atsakomybės, bet ir „gėdos lentos", atsakingi įmonės darbuotojai turi ne tik gerai išmanyti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir instruktuoti ir kontroliuoti pavaldžius darbuotojus, kad šie laikytųsi nustatytų reikalavimų", – pabrėžia E. Tamavičiūtė.

Darbdaviai įdarbindami pilietį iš trečiųjų šalių turi įsitikinti, kad šis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje: „Dar prieš pradedant įdarbinimo procesą derėtų pasitikslinti ar asmuo Lietuvoje yra teisėtai, išsiaiškinti turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindą, o prireikus – pateikti tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui ar kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo atitikties darbo rinkos poreikiams gavimo", – kalba teisininkė.

Kitas esminis aspektas – jei užsienietis turi išduotą leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis gali dirbti tik tam darbdaviui, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir pateikė reikalingus dokumentus Užimtumo tarnybai bei Migracijos departamentui. Tai reiškia, kad prieš įdarbinant tokį darbuotoją, darbdavys visų pirma turi pateikti Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, o savo ruožtu darbuotojas – prašymą dėl darbdavio keitimo. Tik Migracijos departamentui patenkinus darbuotojo prašymą dėl darbdavio keitimo, darbdavys galės sudaryti darbo sutartį.