Abstrakčiai skambanti frazė apima daug ką – ir santykius tarp darbuotojų, ir darbo vietos kokybę, ir valdymo sistemą. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį darbo kultūrą transformuos pokyčiai, su kuriais susidurs ir sprendimų turės ieškoti tiek darbuotojai, tiek ir darbdaviai. Ar šie pokyčiai galimi Lietuvoje? Ką apie juos mano profesionalai?

JAV atliktas tyrimas

Lietuvos specialistų teigimu, žemiau išvardintos tendencijos tikrai pasieks Lietuvą, o kai kas šia linkme sparčiai keičiasi jau dabar. Tokią nuomonę išsakė žmonių išteklių padalinių vadovai iš įvairių organizacijų.

1. Formuosis spalvingos komandos

Gwen Morgan iš JAV teigimu, ateityje darbo komandos taps įvairesnės ir visapusiškesnės. Veikdamos globaliai ir siekdamos susirasti darbui reikalingus specialistus, įmonės kuo toliau, tuo dažniau jų dairysis už savo valstybės sienos ribų. Rasė, lytis, amžius, tautybė, religija, kalba ir netgi atstumas nebesudarys kliūčių dirbti vienoje komandoje, kurios nariai gali darbuotis skirtingose šalyse ir netgi laiko juostose. 

Komentuodamas tokią prognozę, bendrovės „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamento vadovas Nerius Juzumas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje komandų įvairovė bus kiek kitokia, negu multikultūrinėse šalyse. Jis akcentuoja Lietuvai būdingesnes skirtingo amžiaus darbuotojų integravimo problemas.

„Mes jau dabar susiduriame su tarptautinėmis komandomis bei turime integruoti skirtingas kartas į nuolat besikeičiančią darbo rinką“, – teigia jis.

Panašiai svarsto ir personalo departamento direktorė Edita Jakučionytė-Lukšė iš bendrovės „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinklą. „Vykstant pokyčiams, didžiausiu iššūkiu taps užduotis, kaip suderinti skirtingų kartų poreikius ir sujungti visus bendram darbui, – pastebi ji. – Jau dabar auga nauja darbuotojų karta, kuri susiformavo visai kitokioje terpėje ir mato pasaulį kitaip, negu vyresnės kartos darbuotojai. Įmonėms būtina prie to prisitaikyti ir transformuoti savo organizacinę kultūrą.“

2. Dirbti padės naujos technologijos

Užsienio ekspertų teigimu, siekdamos suartinti komandos narius, įmonės imsis diegti naujus techninius sprendimus, palengvinančius darbo kasdienybę. Skaitmeninės darbo priemonės leis lengviau į darbo rinką integruoti darbuotojus su specialiaisiais poreikiais, organizuoti darbą iš skirtingų šalių, o vadovai, naudodamiesi skaitmeniniais įrankiais, galės lengviau nešališkai įvertinti darbuotojų pasiekimus. 

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovas Mindaugas Bulota atkreipia dėmesį, kad skaitmeninių inovacijų poreikis rinkoje didėja, todėl technologijos, palengvinančios kasdienines veiklas, skverbiasi ir toliau skverbsis į darbo aplinką.

„Sparčiai vystosi virtualios ir papildytos realybės sritys, kurios darbuotojams, vykdantiems užduotis, leidžia realiu laiku konsultuotis su kolegomis. Papildoma informacija vizualizuojama naudojant specialius akinius“, – teigia M. Bulota. 

KTU NIVC vadovas konstatuoja – jau dabar tobulinamos dirbtiniu intelektu (DI) paremtos sistemos geba analizuoti situaciją ir pasiūlyti sprendinius, remiantis geriausia praktika: „Tokiu būdu darbuotojai gali pasinaudoti kolektyvine patirtimi, kas mažina klaidų skaičių ir didina darbuotojų efektyvumą“.

3. Komunikuoti nebus lengva

Užsienio ekspertai pastebi, kad ilgainiui taps vis sunkiau surasti vadovą ar darbuotoją, pasižymintį itin puikiais komunikacijos įgūdžiais, o efektyvus komunikavimas taps dar sudėtingesnis. Pasak jų, darbas su ausinėmis žmonių perpildytuose biuruose neskatina tinkamai bendrauti. Atvirkščiai – šiais laikais paprasčiau greta sėdinčiam kolegai brūkštelėti žinutę užuot bendravus akis į akį. Spėjama, kad praėjus dešimtmečiui, komunikacijos įgūdžių atotrūkis greičiausiai dar labiau padidės. 

Anot jų, ateityje bendravimui naudojami balso, teksto ir vaizdo įrašai kartu su VR progresu dar labiau pakeis žmonių susitikimo ar bendravimo įpročius. Efektyviausiai komunikuos tas, kuris gebės naudoti skirtingas medijas. Taps įprasta darbo rutinoje pasitelkti įvairias socialines platformas.

„Jau dabar matome, kad efektyvi tarpusavio komunikacija yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės organizacijos iššūkių, – komentuoja N. Juzumas. – Taip yra todėl, kad informacijos kiekis, su kuriuo susiduria darbuotojai, yra milžiniškas, projektų ir uždavinių yra daug. Šiais laikais ženkliai sumažėjo užduočių, kurias žmogus nuo pradžios iki galo atliktų vienas. O tai reikalauja efektyvaus bendravimo ir komunikacijos. Atrodytų, kad yra milijonas įrankių – tačiau tai vis vien sudėtinga. Manau, kad tai ir toliau bus vienas didžiausių iššūkių“.

4. Klausimų kels kaupiami duomenys

Kadangi dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis (angl. machine learning, ML) paveiks beveik visas darbo sritis, darbdaviai turės prieigą prie dar daugiau duomenų apie darbuotojus, apie jų produktyvumą ir darbo ypatumus. Nors tokie duomenys padės lengviau įveikti tam tikras darbo problemas, ypač ten, kur darbuotojams sunkiau sekasi, tačiau kartu kils aštresnis klausimas dėl privatumo ribų ir pasitikėjimo. Komandos ir jos vadovo santykiams didelę įtaką darys skaidrumas – pasitikėjimą stiprins abipusiai susitarimai, kaip bus saugojama ir kokioms reikmėms naudojama sukaupta informacija. 

„Lyderiai tampa svarbūs ne dėl savo analitinių gebėjimų, o dėl įtakos ir gebėjimų sukurti socialinius ryšius“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ personalo vadovė Baltijos šalims Rasa Rakštelienė, įžvelgdama pokyčių iniciatorių vaidmenį.

Jos manymu, ateityje organizacijų vadovams bus nelengva siekiant ir trumpalaikių neatidėliotinų, ir ilgalaikių pokyčių bei ieškant išeičių, kaip subjektyvią patirtį ir individualų požiūrį priderinti prie verslo tikslų pasiekimo. 

5. Mokymasis niekada nenutrūks

Augančios automatizuotų darbų apimtys kartu augins ir žmonių nerimą, kad jie gali likti darbo rinkos paraštėse. Siekdami žengti kartu su technologiniu progresu, dirbantieji turės nuolatos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Ir tai nebus tik darbuotojų problema – mokymosi visą gyvenimą užtikrinimu įmonėje turės rūpintis ir darbdaviai. Stiprybę užsitikrins tos įmonės, kurios gebės įveikti darbuotojų nepasitikėjimą tobulėjančiomis technologijomis. 

„Organizacijos privalo nuolat keistis, o žmogaus savisaugos instinktai ieško ramybės, saugumo ir patikimumo. Kalbant apie pokytį, dominuoja bendrai priimta nuomonė, kad psichologinis saugumas reikalingas žmonių įsitraukimo didinimui, kai susiduriama su tam tikrais naujais darbo būdais ar metodais ar keičiant sąveiką su kolegomis“, – pasakoja R. Rakštelienė.

Anot jos, nors tokia koncepcija skamba pakankamai logiškai, praktikoje šis procesas sudėtingai valdomas. 

„Surasti dermę, prisitaikyti prie besikeičiančių ir įvairių situacijų, rasti komunikavimo būdus, atpažinti savo reakcijas, jas valdyti – tikrai nemažai iššūkių ateičiai“, – teigia „Gjensidige“ personalo vadovė Baltijos šalims.

N. Juzumo iš „Ignitis grupės“ manymu, šis pokytis yra ir bus vienas sudėtingiausių. „Technologijų progresas atrodo eksponentinis –ta rinka, kuri visiškai transformuodavosi per 20,10 metų, dabar jau transformuojasi turbūt per 5. Tad bene svarbiausias įgūdis, kurį turėtų įgauti jaunas žmogus, yra gebėjimas mokytis ir sisteminti informaciją“, – sako jis.

Pasak N. Juzumo, universitetų vaidmuo čia – be galo svarbus. „Viena savybė, kurią aš visada įvardinu kaip be galo svarbią bet kokiam puikiam darbuotojui – smalsumas. Jeigu ji ne įgimta – tai svarbu ją ugdyti“, – tvirtina pašnekovas.

6. Vilios patogesnė darbo aplinka

Besivystančios technologijos pakeis ir fizinę darbo aplinką. Užsienio ekspertų manymu, nors nuotolinis darbas populiarės, tačiau niekur nedings būtinybė susiburti bendram darbo procesui. Sklando spėlionė, kad siekis dirbti efektyviau gali sugrąžinti tipinius biurus, tinkamus susikaupimo reikalaujančiam darbui. Pažangios kompanijos stengsis investuoti į patrauklias darbo sąlygas. Pavyzdžiui, dirbantiesiems įspūdį darys išmanūs darbo aplinkos įrankiai, padedantys kontroliuoti temperatūrą, triukšmą, apšvietimą. 

„Šiandien jau nieko nebestebina komunikacijos sistemos, kurios leidžia darbuotojams efektyviai bendrauti per atstumą, tai įgalina mobilias darbo vietas ir darbą namuose. Tačiau pastebima, kad tokiu būdu sunkoka sukurti ir išlaikyti komandinę dvasią, bei motyvuoti darbuotojus, todėl fizinių biurų poreikis išliks“, – mano KTU NIVC vadovas M. Bulota.

Pašnekovų manymu, šis pokytis Lietuvą turėtų pasiekti vėliausiai. „Mūsų rinkoje biurų transformacija dar nėra įvykusi tokiu mastu, kad jai reikėtų sparčiai apsisukti. Didelė dauguma mūsų darbuotojų mėgsta tradicinį, tačiau modernų biurą, nuolatinę asmeninę darbo vietą. Galbūt šia tendencija pralenksime vakarų pasaulį“, – svarsto N. Juzumas.

„Lietuva yra pasaulio dalis. Vykstanti globalizacija, naujos technologijos, intensyvi konkurencija ir kintanti vartotojų paklausa skatina įmones atsinaujinti ir keistis taip, kad jos išliktų konkurencingos ir inovatyvios“, – diskusiją apibendrina R.Rakštelienė.

Parengta pagal KTU informaciją