Akivaizdu, kad senieji talentų paieškos būdai nebeveikia. Universitetai, turėdami ilgametę bendradarbiavimo su verslo organizacijomis patirtį, noriai dalinasi rekomendacijomis, kokie bendradarbiavimo metodai veikia efektyviai.

„Tvirtai tikiu, kad greitu metu didžiąją dalį studijų programų, dėstomų universitetuose, globos arba pilnai finansuos didžiosios verslo kompanijos arba tie, kurie greičiau susipras, kokį pranašumą šios investicijos atneš jau labai greitai“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė dr. Milena Seržantė.

Novatorė atkreipia dėmesį, kad kalbama ne tik apie pinigines investicijas, bet ir apie žmogiškųjų išteklių, jų kompetencijų ir laiko investicijas į verslus dominančias studijų programas. Svarbu paminėti ir tai, kad ši bendradarbystė bus nieko verta, jeigu universitetai svariu indėliu neprisidės ir iš savo pusės – užtikrindami visapusišką bendradarbiavimą ir suteikdami verslams galimybes maksimaliai įsitraukti į studijų programų valdymą. Pavyzdžiui, reikiamų žinių, programinės įrangos, mentorystės programų, dėstytojų praktinių žinių tobulinimą bei apsikeitimą su verslu.

Dr. Milena Seržantė pabrėžia, kad talentų medžioklę galima išskirstyti į keturių pakopų partnerystės lygius. Kuo aukštesnėje pakopoje yra verslas, tuo didesnį pranašumą jis turi prieš kitas organizacijas.

„Pirmoji pakopa – must have. Norint nors minimaliai integruotis į universiteto gyvenimą, pabendrauti su studentais tiesiogiai, visada siūlau pradėti nuo verslo atstovų paskaitų universitete, kvietimo į ekskursijas po įmonę. Taip pat – dalyvauti baigiamųjų darbų gynimuose, siūlyti jų temas. Tai geras būdas pasižvalgyti ir pakalbinti studentus tiesiogiai. Rekomenduoju atvykus į universitetą pakviesti ir žmogiškųjų išteklių atstovą, kuris stebėtų eigą ir po renginio galėtų pakalbinti talentingiausius studentus“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH novatorė.

Antroji pakopa, anot jos – aktyvi integracija. Gana efektyviai veikia stipendijų skyrimas geriausiems studentams. Rekomenduotina pradėti tai daryti kartu su stojimo kampanijos į universitetus pradžia, tęsti ją visus metus, lygiagrečiai organizuojant renginius, susitikimus bei užtikrinant nuolatinę komunikaciją su studentais. Tai efektyvus, daug įmonei nekainuojantis būdas, kuriuo naudojantis galima pasiekti geriausius studentus. Tokiu būdu ne tik užtikrinama nuolatinė komunikacija su pačia talentingiausia tiksline grupe, bet ir didinamas studijų programos, rengiančios reikalingus specialistus, populiarumas.

„Trečiąją pakopą įvardyčiau, kaip pažengusį medžiotoją. Šią pakopa vykdo partnerystėje pažengusios įmonės, kurios ne tik steigia stipendijas geriausiems studentams, bet ir universitete įrengia savo vardo laboratorijas, įvairias mokymosi auditorijas ir kitas erdves. Mano subjektyvia nuomone, šios laboratorijos bus visiškai bevertės, jeigu bus kalbama apie patalpų remontą, programinės įrangos supirkimą bei logotipo pakabinimą. Tai turi būti erdvė, kurioje įmonė X nuolatos vykdo veiklas universitete, o universitetas, savo ruožtu, užtikrina, kad šioje laboratorijoje būtų ugdomos būtent tos kompetencijos, kurių reikia įmonės specialistams parengti. Tai turi būti erdvė, skirta nuolatiniams mokymams – tiek studentų, tiek dėstytojų“, – teigia VILNIUS TECH novatorė.

Strateginės partnerystės centro direktorė įvardija ir ketvirtąją pakopą – strateginį planavimą. Pasak jos, pažengę užsienio universitetai steigia aljansus arba konsorciumus su verslo partneriais, kurių pagrindinis susitarimas – ilgalaikės, mažiausiai 5 m. investicijos į tam tikras studijų programas ir jų vystymą. Dr. M. Seržantė pabrėžia, kad šios investicijos nėra vien tik finansinės. Jos apima ilgalaikį strateginį planavimą, kuris įtraukia visas tris anksčiau paminėtas pakopas bei numato ilgalaikį ir detalų studijų programos įgyvendinimo planavimą, vykdymą ir kokybės užtikrinimą viso studijų ciklo metu. Viso to rezultatas – alumnų ugdymas ir perengimas tolimesnei verslo-universiteto partnerystei. 

Alekso Jauniaus nuotr.