Seime lygiagrečiai yra svarstomi Architektūros įstatymo ir Architektų rūmų įstatymo pakeitimai. Jais yra norima įvesti daugiau tvarkos, kad architektų atsakomybės būtų aiškios, o jų veiklą kontroliuotų viena atsakinga institucija – Architektų rūmai.

Visoje Europoje architektas yra atestuotas asmuo, kuris už savo sprendimus atsako panašiai, kaip notaras ar anstolis. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje veikia perteklinė biurokratinė sistema. Projektus kažkodėl derina, savo nuomones išsako krūva savivaldybės valdininkų, kurie už nieką neatsako, o teisiškai atsako tik projekto vadovas. Tuo tarpu normali padėtis būtų, jeigu vienas žmogus – architektas – savo parašu galėtų užtikrinti, kad jo projektas nepažeidė jokių teisės aktų, atitinka visas normas.

Architekto kvalifikacijai gauti yra būtinas magistro išsilavinimas, ne mažiau dvejų metų darbo patirtis realiame projektavime ir išlaikytas kvalifikacinis egzaminas. Tuomet gaunamas atestatas vykdyti šią veiklą, už kurią atsakai. Rūmai šį procesą prižiūri, atsako už jį. Tačiau Rūmams savanoriškai priklauso tik mažoji dalis iš tiesų veikiančių architektų.

Dabar Lietuvoje architektu gali būti bet kas, kas netingi. Tokia padėtis labai ydinga, nes atsakomybės ribos išsitrina. Taigi siekyje, kad visi architektai priklausytų Rūmams, nėra jokio sąmokslo, o elementarios tvarkos poreikis: priklausymas Rūmams rodytų, jog architektas turi reikiamą kvalifikaciją, pilną teisę verstis šia veikla ir už savo darbą atsako. Tuomet visiems būtų aišku, kas yra architektas – tai žmogus su atsakomybe, o visi kiti yra žmonės be atsakomybės arba su ribota atsakomybe.