Tokias tendencijas parodė visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį atlikta apklausa, kurią užsakė Šiaulių bankas.

Beveik pusė (49 proc.) iš planuojančių naujus namus gyventojų svarsto apie didesnį būstą. Atsižvelgti į būsto erdvių dydį dažniau ketina 26-35 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes pajamas. 25 proc. gyventojų esamus namus keistų į naujesnės statybos būstą, 15 proc. norėtų keltis į mažesnį būstą, o dar 11 proc. planuotų pirkti būstą kitame mieste ar rajone.

„Apklausos rezultatai tik pagrindžia tendenciją, kad per karantiną susiformavus nauja darbo ir laisvalaikio rutina. Žmonėms pradėjus daugiau leisti laiko namie, stipriai pasikeitė gyventojų požiūris į būstą – didelė žmonių dalis suvokė, kad norėtų didesnių, patogesnių namų. Jau ir dabar iš būstui planuojančių skolintis klientų užklausų matome, kad nemažai klientų ketina keisti esamus namus į didesnį butą ar nuosavą namą“, – teigė Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė Dovilė Kalvaitienė.

Kelia kokybės kartelę

Pasak D. Kalvaitienės, namuose daugiau laiko leidžiantys gyventojai šiandien kelia kur kas aukštesnius reikalavimus būsto komfortui. Apklausa rodo, kad tik 31 proc. Lietuvos gyventojų yra visiškai patenkinti būsto komfortu, 54 proc. greičiau patenkinti nei ne ir 15 proc. nepatenkinti.

„Pirmiausia daug žmonių norėtų erdvesnių ir funkcionaliau išplanuotų namų – tai ypač aktualu jaunoms ir vaikus auginančioms šeimoms. Kiti svarbūs faktoriai – esamų namų kokybė, jų energetinis efektyvumas, patogus susisiekimas, šalia namų išplėtota infrastruktūra, poilsio ir žaliosios zonos“, - pabrėžė Šiaulių banko atstovė.

Gyventojų planai – signalas NT rinkai

Naujausiais Registrų centro duomenimis, šiemet per 4 mėnesius, palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, butų pardavimai Lietuvoje išaugo 20 proc. o gyvenamųjų namų – net 39,5 proc. Pasak D. Kalvaitienės, tai kad net trečdalis gyventojų per ateinančius kelerius metu ketina įsigyti naują būstą, yra stiprus signalas nekilnojamojo turto (NT) rinkai.

„Daugiausiai būsto paskolų suteikiame didmiesčiuose – du trečdaliai Šiaulių banko būsto paskolų buvo sudaryta 4 didžiausiuose šalies miestuose. Tačiau matome vis didesnį susidomėjimą įsigyti būstą ir regionuose, o ypač kurortiniuose miestuose, pavyzdžiui, Birštone ir Druskininkuose. Šią tendenciją lemia populiarėjantis nuotolinis darbas, o taip pat šiuose miestuose išplėtota poilsio ir socialinė infrastruktūra“, - pažymėjo D. Kalvaitienė.

Tiesa, kaip plėtosis NT rinka prognozuoti sudėtinga, nes gyventojų planus pakoreguoti galėtų ir spartus būsto kainų augimas, ir Lietuvos ekonomikos perspektyvos popandeminiu laikotarpiu. Be to, svarbus faktorius yra naujo būsto pasiūla – pastaruoju metu NT plėtros bendrovės nuogąstauja dėl mažėjančios sklypų būstui pasiūlos, taip pat brangstančių statybų – kyla statybinių medžiagų kainos, statybų sektoriuje sumažėjo darbo jėgos iš trečiųjų šalių.