„Šiemet tarp populiariausių profesijų, kurias rinkosi stojantieji, buvo suvirintojo, santechniko, apdailininko, pastatų restauratoriaus ir statybos verslo paslaugų tiekėjo specialybės. Deja, kiek mažiau nei ankstesniais metais stojantieji rinkosi paklausią mūrininko specialybę“, – apie naujausias profesinių studijų pasirinkimo tendencijas kalbėjo centro vadovas Ričardas Šeštokas.

Nuotraukoje – centro vadovas Ričardas Šeštokas

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre šiuo metu vyksta itin svarbūs pokyčiai – pereinama prie modulinio mokymo. „Dirbame su aštuoniomis modulinio mokymo programomis. Peržiūrėjome siūlytas programas, jas atnaujinome ir pritaikome moduliniam mokymui“, – aiškino pašnekovas, sakydamas, kad modulinio mokymo taikymas suteikia daug daugiau galimybių ir leidžia lanksčiau planuoti mokymo procesą.

Darbdavių nuomonė svarbi

R. Šeštoko teigimu, net ir jau turintys patirties darbo rinkoje darbuotojai vis dažniau sugrįžta į mokymo centrą pasisemti profesinių žinių. „Tie žmonės, kurie senokai įsigijo aukštojo mokslo diplomą, supranta, kad vien, pavyzdžiui, sunkiai apibrėžiamos vadybininko kvalifikacijos neužtenka, o specialybę reikia turėti“, – dalijasi patirtimi jis. Centro vadovas neslepia, kad mūsų šalyje paruošti specialistai lengvai randa darbą užsienio šalyse.

Į klausimą, ar prie kvalifikuotų darbuotojų rengimo prisideda ir darbdaviai, pašnekovas atsakė, kad, rengiant naujas profesinio mokymo programas, visuomet stengiamasi įsiklausyti į darbdavių poreikius. „Domimės, kokių kompetencijų darbuotojų reikia šių dienų darbo rinkai ir į išsakytą nuomonę stengiamės atsižvelgti sudarydami mokymo programą. Užsienyje įmonės labai aktyviai prisideda prie profesinio mokymo programų kūrimo, Lietuvoje deja, tai nėra populiaru, matyt, dar teks palaukti“, – svarstė pašnekovas.

Kalbėdamas apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti, R. Šeštokas atkreipė dėmesį, kad kiekviena įmonė stengiasi pačiais įvairiausiais būdais apsirūpinti kvalifikuotais darbuotojais, o nemažai savotiškos sumaišties įneša ir vis populiarėjanti personalo paieškos paslauga ir darbuotojų nuoma. Tai trukdo megztis tiesioginiams kontaktams tarp profesinio rengimo įstaigų ir konkrečia veikla užsiimančių įmonių.

„Jei patys darbdaviai kreiptųsi bent kiek anksčiau ir kalbėtų su mumis apie savo būsimus poreikius, galėtume rekomenduoti ir pasiūlyti itin pažangių ir motyvuotų profesiškai tobulėti darbuotojų“, – kalbėjo centro vadovas ir pridūrė, kad, žinodamos darbdavių lūkesčius, profesinio rengimo įstaigos galėtų su jais tikslingai bendradarbiauti.

Dėmesys naujoms technologijoms

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras siekia koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis ir jas integruoti į įvairius mokymo proceso lygius ir sritis.

„Siekiame į mokymo procesą kaip galima aktyviau integruoti informacines technologijas. Norime, kad ateityje mūsų darbuotojai vaikštinėtų po statybų aikštelę ne su popieriaus lapu ar brėžiniu, o visą reikiamą informaciją turėtų planšetiniame kompiuteryje. Šiuo metu sparčiai populiarėja skaitmeninė statyba, tai ir mūsų siekis yra neatsilikti nuo šių procesų ir sėkmingai į juos įsilieti. Mūsų tikslas – ruošti specialistus, kurie būtų laukiami darbo rinkoje“, – kalbėjo R. Šeštokas.

Centro vadovas džiaugėsi, kad jau anksčiau pavyko užmegzti glaudžius ryšius su užsienyje veikiančiais profesinio mokymo centrais. Šiemet Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro mokiniai ir mokytojai lankėsi vienoje iš Italijos įmonių, kur domėjosi dažų pramonės technologinėmis naujovėmis. 

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro nuotr.