Nors tai yra beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai visose Europos valstybėse (9,1 tūkst. eurų), tačiau daugiau nei kaimyninėse Latvijoje (4,6 tūkst. eurų) ir Lenkijoje (4,5 tūkst. eurų). Kiekviena Estijos įmonė dėl vėluojančių mokėjimų kasmet vidutiniškai praranda po 6 tūkst. eurų.

Atlikus apklausą išsiaiškinta, kad Lietuvos verslai skolų valdymui per savaitę vidutiniškai sugaišta 8,2 val. Per metus tai sudaro 59 dienas. Palyginimui, Europos vidurkis yra 10,4 val. Latvijoje tam skiriama 9,1 val., o Estijoje – 10,5 val. Pagal šį rodiklį Europoje „pirmauja“ Suomija – šios šalies įmonės skolų administravimui kiekvieną savaitę vidutiniškai sugaišta po 11,6 val. Efektyviausiai su skolomis tvarkosi Airijos įmonės, kurios per savaitę tam vidutiniškai skiria 7,1 val.

„Pavėluoti mokėjimai visada buvo iššūkiu įmonėms, tačiau tai, kas kažkada kėlė nepatogumų, dabar tampa svarbiausiu įmonės valdymo prioritetu. Europos įmonėms pradelstų mokėjimų surinkimo išlaidos siekia beveik 275 mlrd. eurų. Tai finansiniai ištekliai, kuriuos kitu atveju būtų galima investuoti į augimą, procesų skaitmenizavimą ar inovacijas, tačiau trumpuoju laikotarpiu tai tiesiog neįmanoma. Pradelsti mokėjimai yra ne tik brangus bei daug laiko „sudeginantis“ veiklos aspektas, tačiau ir rizikos veiksnys, keliantis grėsmę tvariems įmonių finansams bei likvidumui. Daugelio Europos šalių ekonomikoms pereinant į recesijos fazę tinkamo finansinių srautų suvaldymo svarba tik didėja. Nuo to reikšmingai priklauso verslų ir visos ekonomikos atsparumas nepalankiems veiksniams“, – sako bendrovės „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Anot I. Valeikos, įmonėms svarbu optimizuoti savo skolų valdymo procesus ir siekti sumažinti jiems tenkančias laiko ir pinigines sąnaudas. Ekspertės teigimu, ypač blogai, kai dėl resursų trūkumo skolų valdymo sritį įmonės apskritai apleidžia, o vėluojančius mokėjimus normalizuoja. Kol makroekonominė aplinka yra palanki, tai gali nesukelti didelių problemų, tačiau situacijai pasikeistus dėl skolų toleravimo neretai kyla rimtų iššūkių.

Duomenys pagrįsti „Intrum“ apklausos rezultatais, ekstrapoliuoti remiantis „EBPO“ pateikta informacija apie darbo valandas ir vidutinį darbo užmokestį kiekvienoje Europos šalyse. Šios konkrečios šalies išlaidos apskaičiuojamos imant vidutinį savaitės laiką, kurį įmonės kiekvienoje šalyje skiria pavėluotiems mokėjimams administruoti, ir padauginant iš vidutinio valandinio darbo užmokesčio ir konkrečioje šalyje registruotų ekonomiškai aktyvių įmonių.

2023 m. Europos mokėjimų ataskaita - tai priemonė, padedanti susipažinti su iššūkiais ir galimybėmis, su kuriomis susiduria įmonės visoje Europoje. Ataskaita parengta remiantis išorine apklausa, kurią 29 Europos šalyse atliko bendrovė „FT Longitude“. Iš viso tyrime dalyvavo 10 556 mažos, vidutinės ir didelės įmonės, kurios buvo parinktos iš 15 pramonės sektorių. Respondentai buvo finansų direktoriai arba kiti asmenys, turintys finansinių žinių apie įmonę, kurioje jie dirba, o įmonės buvo atrinktos atsitiktine tvarka iš B2B duomenų bazės. Tyrimai buvo atliekami nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. kovo 4 d.