2024 vasario 25 d. sekmadienis, 13:24
Reklama  |  facebook

Kiek kainuoja „pigi darbo jėga“ ir vengimas spręsti depopuliacijos problemas

2023-03-30 11:05
Tik gyvybingas verslas gali įvykdyti didelio masto užsakymus, kurie ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu yra retesni, todėl dėl jų labiau kovojama. Net ir dabartiniu įtemptu laikotarpiu – menkstant pramonės lūkesčiams ir lėtėjant ekonomikai – darbuotojų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių verslui. Pasigendama ne tik aukštos kvalifikacijos išskirtinių talentų – stinga ir „darbininkiškų“ profesijų specialistų.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Užimtumo tarnyba,
Kai pramonės įmonės siekia prisiimti didelius užsakymus, jos negali pasakyti „palaukite, po 6-9 mėn. turėsime perkvalifikuotų specialistų“; arba „luktelkit, po 3 mėn. potencialūs darbuotojai galės užsirašyti į eilę Lietuvos ambasadoje ir dar po mėnesio galėsime patvirtinti, ar turėsime žmogiškųjų išteklių užsakymui įgyvendinti“.

Šioje vietoje galiu lengvai nuspėti priekaištingą raginimą: „pirmiausiai įdarbinkite lietuvius!“. Tarsi patiems darbdaviams, kuriems įprastai įdarbinti lietuvius yra ir greičiau, ir paprasčiau, ir ekonomiškai efektyviau, tai nebūtų atėję į galvą...

Realybė tokia, kad Užimtumo tarnybos skelbiamais paskutiniais duomenimis, š. m. vasario mėn. šalyje buvo apie 160 tūkst. bedarbių. Tarp jų yra įskaičiuoti ir dalyvaujantys persikvalifikavimo programose, trečius metus vaikus auginantys tėvai ir pan. Anot Užimtumo tarnybos, realiai šiai dienai ieškančių darbo ir pasiruošusių įsidarbinti yra tik 35-40 proc. visų registruotų bedarbių. Vadinasi, visoje Lietuvoje norinčių ir galinčių įsidarbinti šiandien yra 50-60 tūkst. Šį skaičių išdalinus regionams ir miestams, įvertinus tų žmonių kvalifikacijas suprantame, kad darbo rinkoje laisvos darbo jėgos praktiškai nėra.

Žvelkime dar ir į platesnį demografinį kontekstą – nuo 3 mln. gyventojų 2012 m., iki 2,8 mln. gyventojų 2022 m. matome, kad per dešimt metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 7 proc. Itin gąsdina būtent darbingo amžiaus asmenų grupės traukimosi mastas.

Šiandien kitos galimybės tiesiog nėra – darbo rinkos potencialui papildyti reikalingi darbuotojai iš trečiųjų šalių. Prošvaisčių jau yra – po sutelkto ir produktyvaus darbo matome verslui reikalingus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus. Visgi, dėl trečiųjų šalių darbuotojų intensyviai konkuruojame su kitomis ES šalimis, todėl būtina toliau tobulinti savo trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras, ieškoti galimybių trumpinti leidimų laikinai gyventi išdavimo terminus.

Turime suprasti, kad nesudarius galimybės atvykti darbuotojui, likus neužpildytai darbo vietai ir neatlikus planuotų užsakymų, nukenčia ne tik verslas, bet ir valstybė. Įmonės praradimai atsiliepia valstybės biudžetui nesurinkta gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir pelno mokesčio dalimi.

Žinau, kad vos prakalbus apie darbuotojus iš trečiųjų šalių, ataidi kaltinimai vaikantis „pigios darbo jėgos“. Tokiais atvejais raginu atsikratyti mito paskaičiavus šios, sakyčiau, visgi „brangios darbo jėgos“ papildomus kaštus.

Visų pirma, užsieniečio darbo vietos kaina yra tokia pati, kaip ir Lietuvos piliečio – tai įtvirtina Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Be to, darbdavys patiria daug papildomų kaštų dar iki užsieniečio įdarbinimo: tenka vykti į užsienį, kur atsirenkami darbuotojai, darbdaviai padengia dokumentų tvarkymo kaštus. Jeigu samdomas ne vienas užsienietis – dokumentų tvarkymo išlaidos gali siekti tūkstančius.

Galiausiai darbdavys, dažnu atveju, papildomus kaštus patiria rūpindamasis ir jau įdarbintu darbuotoju. Pavyzdžiui, apmoka apgyvendinimą iki kol užsienietis susiranda būstą. O kur dar po ilgo atrankos ir įdarbinimo proceso sekantis integracijos etapas, taip pat reikalaujantis ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų resursų.

Jei jau dabar kalbame apie poreikį prisitraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai dar aršesnė konkurencija dėl darbuotojų su kaimyninėmis valstybėmis laukia, tikėtina, po poros metų, kai ekonomika stabilizuosis ir grįšim į ekonominio ciklo kilimo fazę. Konkuruoti galėsime tik sukūrę konkurencingą struktūrą: patrauklias, greitas, aiškias migracijos procedūras, racionaliai sutrumpinę prašymų nagrinėjimo terminus, patvirtinę integracines programas. Turime atsisakyti išimčių, atskirų tvarkų, papildomų išimtinių atvejų ir paprastinti sistemą: padaryti ją aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę.

Demografinė situacija visoje Europoje sparčiai keičiasi mums nepalankia linkme. Lietuvoje šią situaciją vertina ir demografijos bei migracijos politiką formuoja atskiros institucijos iš savo požiūrio kampų. Lietuvoje neturime vienos atsakingos institucijos, kuri į demografiją ir migraciją pažiūrėtų kaip į vieną vientisą iššūkį – analizuotų ir teiktų kompleksinius pasiūlymus.

Kaip žinia, kai nėra vieno atsakingo, tai ir atsakomybės nėra. Neseniai Neformalaus liberalių diskusijų klubo, Lietuvos verslo tarybos (asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos), Seimo Ateities komiteto, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotame forume „Kaip stabdysime depopuliaciją?“ buvo priimta rezoliucija raginanti sutarti, kas yra atsakingas, suformuoti užduotį – spręsti migracijos ir demografijos klausimus, ir bendradarbiaujant siekti rezultatų.

Verso taryba, dirbdama su institucijomis dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo, jau parodė, kad galima kryptingai ir efektyviai veikiant drauge rasti sprendimus. Dabar turime eiti į kitą lygi – kartu sukurti ilgalaikę strategiją, kuri padėtų šiai valstybei išlikti, sustiprėti, ilgajame laikotarpyje pritraukti talentus. Bet šiam dialogui reikalingas aiškus, kompetentingas partneris – atsakinga institucija, kuriai deleguota kuruoti demografijos ir migracijos klausimus. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...
nuotrauka
2023-12-15 09:48
Nuo sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija – Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiam...

Statybunaujienos.lt » Komentaras