2023 spalio 4 d. trečiadienis, 9:00
Reklama  |  facebook

Kiek kainuoja „pigi darbo jėga“ ir vengimas spręsti depopuliacijos problemas

2023-03-30 11:05
Tik gyvybingas verslas gali įvykdyti didelio masto užsakymus, kurie ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu yra retesni, todėl dėl jų labiau kovojama. Net ir dabartiniu įtemptu laikotarpiu – menkstant pramonės lūkesčiams ir lėtėjant ekonomikai – darbuotojų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių verslui. Pasigendama ne tik aukštos kvalifikacijos išskirtinių talentų – stinga ir „darbininkiškų“ profesijų specialistų.
nuotrauka
Vidmantas JANULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Užimtumo tarnyba,
Kai pramonės įmonės siekia prisiimti didelius užsakymus, jos negali pasakyti „palaukite, po 6-9 mėn. turėsime perkvalifikuotų specialistų“; arba „luktelkit, po 3 mėn. potencialūs darbuotojai galės užsirašyti į eilę Lietuvos ambasadoje ir dar po mėnesio galėsime patvirtinti, ar turėsime žmogiškųjų išteklių užsakymui įgyvendinti“.

Šioje vietoje galiu lengvai nuspėti priekaištingą raginimą: „pirmiausiai įdarbinkite lietuvius!“. Tarsi patiems darbdaviams, kuriems įprastai įdarbinti lietuvius yra ir greičiau, ir paprasčiau, ir ekonomiškai efektyviau, tai nebūtų atėję į galvą...

Realybė tokia, kad Užimtumo tarnybos skelbiamais paskutiniais duomenimis, š. m. vasario mėn. šalyje buvo apie 160 tūkst. bedarbių. Tarp jų yra įskaičiuoti ir dalyvaujantys persikvalifikavimo programose, trečius metus vaikus auginantys tėvai ir pan. Anot Užimtumo tarnybos, realiai šiai dienai ieškančių darbo ir pasiruošusių įsidarbinti yra tik 35-40 proc. visų registruotų bedarbių. Vadinasi, visoje Lietuvoje norinčių ir galinčių įsidarbinti šiandien yra 50-60 tūkst. Šį skaičių išdalinus regionams ir miestams, įvertinus tų žmonių kvalifikacijas suprantame, kad darbo rinkoje laisvos darbo jėgos praktiškai nėra.

Žvelkime dar ir į platesnį demografinį kontekstą – nuo 3 mln. gyventojų 2012 m., iki 2,8 mln. gyventojų 2022 m. matome, kad per dešimt metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik 7 proc. Itin gąsdina būtent darbingo amžiaus asmenų grupės traukimosi mastas.

Šiandien kitos galimybės tiesiog nėra – darbo rinkos potencialui papildyti reikalingi darbuotojai iš trečiųjų šalių. Prošvaisčių jau yra – po sutelkto ir produktyvaus darbo matome verslui reikalingus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus. Visgi, dėl trečiųjų šalių darbuotojų intensyviai konkuruojame su kitomis ES šalimis, todėl būtina toliau tobulinti savo trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras, ieškoti galimybių trumpinti leidimų laikinai gyventi išdavimo terminus.

Turime suprasti, kad nesudarius galimybės atvykti darbuotojui, likus neužpildytai darbo vietai ir neatlikus planuotų užsakymų, nukenčia ne tik verslas, bet ir valstybė. Įmonės praradimai atsiliepia valstybės biudžetui nesurinkta gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir pelno mokesčio dalimi.

Žinau, kad vos prakalbus apie darbuotojus iš trečiųjų šalių, ataidi kaltinimai vaikantis „pigios darbo jėgos“. Tokiais atvejais raginu atsikratyti mito paskaičiavus šios, sakyčiau, visgi „brangios darbo jėgos“ papildomus kaštus.

Visų pirma, užsieniečio darbo vietos kaina yra tokia pati, kaip ir Lietuvos piliečio – tai įtvirtina Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Be to, darbdavys patiria daug papildomų kaštų dar iki užsieniečio įdarbinimo: tenka vykti į užsienį, kur atsirenkami darbuotojai, darbdaviai padengia dokumentų tvarkymo kaštus. Jeigu samdomas ne vienas užsienietis – dokumentų tvarkymo išlaidos gali siekti tūkstančius.

Galiausiai darbdavys, dažnu atveju, papildomus kaštus patiria rūpindamasis ir jau įdarbintu darbuotoju. Pavyzdžiui, apmoka apgyvendinimą iki kol užsienietis susiranda būstą. O kur dar po ilgo atrankos ir įdarbinimo proceso sekantis integracijos etapas, taip pat reikalaujantis ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų resursų.

Jei jau dabar kalbame apie poreikį prisitraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių, tai dar aršesnė konkurencija dėl darbuotojų su kaimyninėmis valstybėmis laukia, tikėtina, po poros metų, kai ekonomika stabilizuosis ir grįšim į ekonominio ciklo kilimo fazę. Konkuruoti galėsime tik sukūrę konkurencingą struktūrą: patrauklias, greitas, aiškias migracijos procedūras, racionaliai sutrumpinę prašymų nagrinėjimo terminus, patvirtinę integracines programas. Turime atsisakyti išimčių, atskirų tvarkų, papildomų išimtinių atvejų ir paprastinti sistemą: padaryti ją aiškesnę, skaidresnę ir efektyvesnę.

Demografinė situacija visoje Europoje sparčiai keičiasi mums nepalankia linkme. Lietuvoje šią situaciją vertina ir demografijos bei migracijos politiką formuoja atskiros institucijos iš savo požiūrio kampų. Lietuvoje neturime vienos atsakingos institucijos, kuri į demografiją ir migraciją pažiūrėtų kaip į vieną vientisą iššūkį – analizuotų ir teiktų kompleksinius pasiūlymus.

Kaip žinia, kai nėra vieno atsakingo, tai ir atsakomybės nėra. Neseniai Neformalaus liberalių diskusijų klubo, Lietuvos verslo tarybos (asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos), Seimo Ateities komiteto, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotame forume „Kaip stabdysime depopuliaciją?“ buvo priimta rezoliucija raginanti sutarti, kas yra atsakingas, suformuoti užduotį – spręsti migracijos ir demografijos klausimus, ir bendradarbiaujant siekti rezultatų.

Verso taryba, dirbdama su institucijomis dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo, jau parodė, kad galima kryptingai ir efektyviai veikiant drauge rasti sprendimus. Dabar turime eiti į kitą lygi – kartu sukurti ilgalaikę strategiją, kuri padėtų šiai valstybei išlikti, sustiprėti, ilgajame laikotarpyje pritraukti talentus. Bet šiam dialogui reikalingas aiškus, kompetentingas partneris – atsakinga institucija, kuriai deleguota kuruoti demografijos ir migracijos klausimus. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2023-10-03 12:38
Išankstiniais „Citus" analitikų duomenimis, trečią ketvirtį trijų didžiausių Lietuvos miestų pirminės būsto rinkos užbaigė su pavyzdiniu stabilumu. Vilniuje ir Kaune rugsėjo rezultatas apie 5 proc. nukrypo nuo metinio vidurkio, o Klaipėdoje – nuo ankstesnio mėnesio; tiesa, metinį vidurkį pralenkė be...
nuotrauka
2023-09-26 11:58
Lietuvoje išduodamų paskolų kiekis būstui, vartojimui ir kitiems tikslams toliau pamažu auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Visgi skaičiuojama, kad didėjant paskolų poreikiui daugėja ir įsiskolinusių lietuvių. Anot „Vivus Finance" vyr. teisininkės Aurelijos Meiliūnaitės, šiemet pirmąją paskolos įmok...
nuotrauka
2023-09-19 14:23
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, k...
nuotrauka
2023-09-01 09:41
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, rugpjūtį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 218 būstų ir fiksuoti 28 sutarčių nutraukimai. Rugpjūtį būstų parduota 31 proc. daugiau, palyginti su liepa, kuomet parduoti 166 būstai, ir 74 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, ka...
nuotrauka
2023-08-31 13:17
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra gyventojų įvardijama kaip viena patraukliausių, be to, yra nesudėtingai valdoma. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su būstu. Praėjusiais metais buvo atlyginta daugiau nei 22 mln. eurų būsto nuostoliams padengti, rodo „Lietuvos draudimo“ duom...
nuotrauka
2023-08-30 09:42
Kai iš darbo vienu metu atleidžiami keli darbuotojai, neretai iškyla klausimas, ar tai neturi būti traktuojama kaip grupės darbuotojų atleidimas. Darbo teisės ekspertai sako, kad keleto darbuotojų atleidimas grupiniu atleidimu tampa, kai atitinka tris kriterijus: darbo sutartys nutraukiamos remianti...
nuotrauka
2023-08-29 10:26
Tikriausiai kiekvienas esame matę produktų pakuočių, ant kurių puikuojasi specialūs ekologiškumą ir tvarumą patvirtinantys ženklai. Visgi, Europos komisija skelbia, kad net 53 proc. ant Europos sąjungos šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su...
nuotrauka
2023-08-28 09:56
Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. Tokie klausimai dominavo ...
nuotrauka
2023-08-23 08:53
Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Apie tai plačiau pas...
nuotrauka
2023-08-23 07:11
Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmo...
nuotrauka
2023-08-22 10:04
Užuot statę nuosavą namą ar pirkę naują nekilnojamąjį turtą, dažnai žmonės susidomi galimybe atnaujinti senesnį nekilnojamąjį turtą, kuris vieniems tampa antruoju būstu atostogoms, kitiems – nuolatiniais namais. Neretai būsimiems tokių namų savininkams iššūkių kelia renovacijos suplanavimas, kurio g...
nuotrauka
2023-08-16 13:20
Šią vasarą Europos Komisija (EK) priėmė Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS), skirtus visoms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Šie nauji standartai apima visus aplinkos, socialinius ir valdymo klausimus – įskaitant klimato kaitą, biol...
nuotrauka
2023-08-16 09:08
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė ...
nuotrauka
2023-08-11 06:51
Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (E...
nuotrauka
2023-08-09 09:33
Ką tik naujai susiremontavote butą. Būtų labai nesmagu, jei dabar kaimynai iš viršaus užpiltų naujai nudažytas lubas ir sienas. Vis dėlto, nuo tokių situacijų nelabai apsisaugosite. Teismai užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis – kiauri radiatoriai butuos...
nuotrauka
2023-08-08 09:59
Didėjančios palūkanos ir neapibrėžtumas ekonomikoje pristabdė Lietuvos būsto rinką, tačiau naujų butų ir namų įsigijimo apimčių mažėjimas primena švelnų sklendimą, o ne skaudų kritimą. „Luminor“ banko klientai per pirmąjį pusmetį paėmė beveik tiek pat būsto paskolų, kaip ir pernai per tą patį laikot...
nuotrauka
2023-08-07 09:56
Štai ir pajudėjo garsioji mokesčių reforma. Prasidėjo pirmieji svarstymai ir klausymai komitetuose. Ir jie daug ką pasakė apie šios reformos rengėjus ir stūmėjus.
nuotrauka
2023-08-01 07:29
Architektų ir statybininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Egzistuoja klasikinė istorinė taisyklė, kad bet kurį projektą laiko trys banginiai: statytojas (užsakovas) – architektas (projektuotojas) – statybininkas (rangovas). Jeigu šis optimaliai dirbantis trikampis nesusiformuoja, gero rezultat...
nuotrauka
2023-07-31 07:51
Architektūrinei idėjai įgyvendinti architekto ir statybininkų sąveika itin svarbi. Ji ryškiausiai tampa matoma realizuotame projekte. Jei iš pradžių architektas savo kūrinį derina su visuomene, savivaldybėmis, klientu, kitomis institucijomis, tai realizuojant – lieka klientas, architektas ir statybi...
nuotrauka
2023-07-28 07:53
Įgyvendinant statybos darbus, dažnai statybos rangovo sėkmė priklauso nuo architekto ir projektuotojų padarytų sprendimų bei tiksliai, kokybiškai paruoštų darbo brėžinių. Turbūt reikia išskirti kaip atskiras veiklas: architektūrinę veiklą ir projektavimo-konstravimo veiklą.

Statybunaujienos.lt » Komentaras