Skirtumas tarp metinių pajamų ir darbo našumo augimo atspindi ekonomikos konkurencingumo pokytį. Lietuvoje skirtumas tarp šių tendencijų yra 72 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES, rodantis, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų ekonomikos konkurencingumas šiuo aspektu sumažėjo.

Šiuo metu vykstančiose diskusijose apie mokestinius pakeitimus girdime raginimus dėmesį nukreipti į darbo užmokesčio didinimą ir užmokesčio fondo auginimą. LPK nuomone, popandeminiu laikotarpiu prioritetas turėtų būti skiriamas kurti ir išlaikyti darbo vietas, todėl ir paskatos turėtų būti orientuojamos į tai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje metinės pajamos „į rankas“ – maždaug 10550 Eur – per pastarąjį dešimtmetį išaugo 101 proc., o pagal pajamų augimo tempus Lietuva yra antra šalis ES po Rumunijos. Palyginimui, metinės pajamos į rankas euro zonoje vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį išaugo 18 proc.


Šaltinis: LPK skaičiavimai pagal Eurostat duomenis

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, Eurostat statistika rodo, kad Lietuva buvo lyderė pagal darbo užmokesčio augimo tempą.

Pernai darbo užmokestis verslo segmente augo 9,9 proc. ir tai yra sparčiausiai augantis rodiklis euro zonos valstybėse – euro zonos metinis atlygio augimo rodiklis buvo 3,3 proc. Kaimyninėse valstybėse jis augo lėčiau: Latvijoje – 5,9 proc., Lenkijoje - 5,3 proc., Estijoje atlygis augo lėčiausiai iš visų euro zonos valstybių - 1,8 proc.

Lietuva šiuo metu yra pasiekusi vidutinių pajamų išsivystymo lygį, tačiau kyla pagrįstos abejonės, ar per ateinantį dešimtmetį sugebėsime tapti aukštų pajamų lygio šalimi. Tam reikalingos skubios struktūrinės reformos, investicijos į technologinį atsinaujinimą bei paskatos didinti aukštesnės ir aukštos pridėtinės vertės produktų apimtis. Technologinis atsinaujinimas ir perėjimas prie aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo yra glaudžiai susijęs su kvalifikuotos darbo jėgos klausimu, apie kurios trūkumą verslas kalba jau ne vieneri metai. Akivaizdu, kad norint pritraukti, išlaikyti ir suteikti geriausias sąlygas kvalifikuotai darbo jėgai Lietuvoje, turime įvesti realiai veikiančias Sodros lubas. Šiuo metu veikiantis progresinio GPM virš Sodros lubų taikymas visiškai sunaikino paskatas pritraukti į Lietuvą talentus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

„Labai svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną faktą - pernai Lietuva buvo lyderė pagal nominalaus darbo užmokesčio augimo tempą. Ir tai turi būti pirmas nerimo ženklas mums visiems, nes tai rodo labai sparčiai prarandamą konkurencingumą. 2020 m. nominalus darbo užmokestis verslo segmente, lyginant su 2019 m., išaugo beveik vienu euru už valandą. Spartesnis augimas buvo fiksuotas tik Danijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose. Visoje euro zonoje verslo segmente vidutinis augimas buvo tik 0,7 euro už valandą. Akivaizdu, kad mūsų verslas praranda savo konkurencingumą kitų euro zonos valstybių atžvilgiu“, – sako V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, Lietuva jau nuo 2019 m. išlaiko labai spartų atlyginimų augimą, o tai ateityje gali pridaryti bėdų ekonomikoje.

„Pernai Lietuva, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo lyderė pagal nominalų darbo užmokesčio augimo tempą - Latvijoje jis sudarė 0,5 euro už val., Lenkijoje ir Estijoje jis augo 0,2 proc. Lietuvos ekonomika praranda konkurencingumą ypatingai svarbiame etape – atsigavimo po pandemijos laikotarpiu. Ekonomikos stuburą sudaro mūsų įmonių gebėjimas išlaikyt ar didinti eksporto apimtis ir konkuruoti globaliose rinkose savo produktų kaina. Konkurencingumas yra tiesiogiai susijęs su naujais eksporto užsakymais. Šiais metais, atsigaunant ekonomikai ir vyraujant tokioms struktūrinėms problemoms darbo rinkoje, atlyginimai, tikėtina, ir toliau sparčiai augs, o tai gali sukelti konkurencingumo kritimo bangą. Verslas šias problemas galės spręsti tik didindamas investicijas į našumo ir produktyvumo auginimą. Tačiau po dviejų karantino bangų verslas nepajėgs veikti vienas, todėl šių investicijų skatinimas turi atsirasti ir valdžios darbotvarkėje kaip realus prioritetas“, – pabrėžia LPK prezidentas.

Galvodami apie konkurencingumo stiprinimą, turime atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų veiksnį: skirtumą tarp darbo produktyvumo ir vidutinių pajamų. Per pastaruosius dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 proc., o darbo produktyvumas 29,4 proc., taigi, Lietuvos pramonės konkurencingumas matuojamas skirtumu tarp šių pokyčių sumažėjo 71,7 proc. ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES.

Šaltinis: LPK skaičiavimai pagal Eurostat duomenis

Siekiant mažinti šį atotrūkį, yra būtina skatinti privataus sektoriaus plėtrą, investuoti į infrastruktūrą ir regioninę integraciją, didinti aukštųjų technologijų produktų eksportą, stiprinti vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, mažinti darbo rinkos trūkumus, didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas ir užtikrinti intelektualinių teisių apsaugą.

„Lietuvos ekonomikai reikia didesnių investicijų. Dėl ekonomikos neapibrėžtumo 2020 m. investicijų suma krito 19 proc. Be to, istoriškai Lietuva pagal investicijų, lyginant su BVP, santykį buvo tik 14 tarp ES šalių, o pagal tiesioginių užsienio investicijų, lyginant su BVP, santykį – tik 20. Tiesioginės užsienio investicijos padeda į šalį importuoti naujausias technologijas, geresnius vadybos procesus ir tuo pačiu finansuoti tyrimus bei diegti inovacijas. Didesnės investicijos leistų bent sulyginti darbo kaštų augimo tempus su darbo našumo augimo tempais“, – pažymi LPK ekonomistas-analitikas Titas Budreika.