Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Realco“ užsakymu kompanijos „Spinter tyrimai" atliktoje apklausoje, kurioje buvo galima rinktis kelis variantus, daugiausiai respondentų minėjo būsto vietą (54 proc.), erdvę ir didelį plotą (34 proc.) bei modernius technologinius sprendimus (33 proc.). Beveik trečdalis apklaustųjų, 30 proc., taip pat pažymėjo interjerą, apdailą ir naudotas medžiagas, o dar 28 proc. išskyrė būsto saugumą ir uždarą pastato teritoriją.

„Realco" pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad tokie rezultatai nestebina, nes būtent būsto vieta yra vienintelis kriterijus, kurio neįmanoma pakeisti.

„Net ir labai kokybiškas būstas gali būti nelaikomas prestižiniu, jei jis yra netinkamoje vietoje. Žmonės prestižą daugiausiai sieja su miesto centru, senamiesčiu ar vaizdingomis, išskirtinėmis, žalumos apsuptomis, gamtoje esančiomis vietomis", – įmonės pranešime cituojamas M.Chmieliauskas.

Solidūs kaimynai ir pastato architektūra taip pat svarbūs

Būsto vieta tiek pat svarbi ir apibrėžianti prestižo sąvoką yra tiek moterims, tiek vyrams. Moterims šiek tiek svarbiau būsto interjeras, apdaila, pastato architektūra ir modernūs technologiniai sprendimai, vyrams – erdvė: tiek bendrai būsto, tiek jo balkono ar terasos.

Apklausos duomenis analizuojant pagal apklaustųjų amžių, būsto erdvę ir didelį plotą, kaip reikšmingą faktorių, šiek tiek dažniau rinkosi vyriausi, 56-erių ir vyresni, respondentai. 26–35 m. amžiaus grupėje dažniau nei kitose svarbūs buvo būsto interjeras ir jo apdailos medžiagos, pastato architektūra ir papildomos paslaugos – sporto klubas, bendros erdvės ir pan.

„Jaunesni pirkėjai dažniau ieško estetikos, architektūrinio identiteto ir gyvenimo būdo. Jiems svarbu, kad prestižinis būstas būtų ne tik funkcionalus, bet ir atspindėtų jų vertybes bei gyvenimo stilių", – sako M.Chmieliauskas.

Solidžių kaimynų ir modernių technologinių sprendimų kriterijus dažniau rinkosi 46–55 m. amžiaus grupės apklaustieji, o saugumas ir uždara teritorija su prestižu dažniau asocijuojasi 36–45 m. amžiaus respondentams.

„Taip pat pastebėjome, kad kai kurie prestižinio būsto aspektai labai priklauso ir nuo respondentų užsiėmimo. Pavyzdžiui, būsto vieta prestižą simbolizuoja beveik dviem trečdaliams apklaustų aukščiausio ar vidutinio lygio vadovų, bet tik ketvirtadaliui apklaustų ūkininkų. Užtat papildomos paslaugos su prestižiniu būstu asocijuojasi vos 4 proc. jau minėtų vadovų, bet net 15-ai proc. studentų ir moksleivių", – pastebi M.Chmieliauskas.

Prestižinis būstas – daugiau nei kaina už kvadratinį metrą

„Realco" atstovas pabrėžia, jog žmonėms svarbu ne tik reprezentacija, bet ir tai, kaip būstas veikia jų kasdienybę – ar jis yra išmanus, efektyvus, ar leidžia gyventi komfortiškai ir tvariai.

„Matome, kad prestižinio būsto samprata vis labiau siejasi su kasdienio gyvenimo kokybe ir patogumu. Prestižinis būstas – kur kas daugiau nei kaina už kvadratinį metrą. Tai – ir vieta, ir architektūra, ir privatumas, ir saugumas, ir sprendimai, kurie leidžia gyventi patogiau. Žmonės moka už visumą, o ne už vieną atskirą elementą", – įsitikinęs M.Chmieliauskas.

Lietuvos Registrų centro duomenimis, bendra Lietuvoje esančio NT vertė šiuo metu šiek tiek viršija 200 mlrd. eurų. Nepilnas ketvirtadalis, apie 44 mlrd. eurų šios sumos yra žemės vertė, o statiniai vertinami maždaug 158 mlrd. eurų.

Pasak NT ekspertų, prestižiniam būstui priklauso maždaug 8–10 proc. Lietuvos NT rinkos, o bendra jo vertė siekia apie 12,6–15,8 mlrd. eurų.

Visoje Europoje prabangaus ir prestižinio būsto rinka šiuo metu vertinama 614,6 mlrd. JAV dolerių, arba 523,5 mlrd. eurų gruodžio 19 d. kursu. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Mordor Intelligence" duomenimis, didesnė dalis – beveik 58 proc. – būstų yra prestižiniai butai ir apartamentai.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" Lietuvos gyventojus apie prestižinio būsto vertinimo kriterijus apklausė praėjusių metų pabaigoje. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.