Pokyčių tikėčiausi trijose srityse: patentų, darbuotojų iš užsienio pritraukimo ir viešųjų pirkimų.

Susibūrusios patentuotų statybininkų grupės, brigados, kurios nesuteikia jokių garantijų, sudaro rinkoje nelygiavertę konkurenciją. Jų kainos yra žymiai mažesnės, nes mes, įmonės, mokame mokesčius, o jie - tik už patentą. Norėtųsi, kad statybiniame sektoriuje būtų sureguliuota patentų sistema, ir tose srityse, kur turi būti suteikiamos garantijos, patentų nebūtų.

Antra opi problema – tai, kad labai trūksta darbo jėgos, daug lietuvių darbuojasi užsienyje. Reikėtų supaprastinti darbininkų atvažiavimą iš artimojo užsienio – Baltarusijos, Ukrainos. Dabar, prireikus darbuotojo, iki jo įdarbinimo praeina trys mėnesiai, tuo metu statybos darbų „traukinys“ būna jau toli nuvažiavęs.

Viešųjų pirkimų srityje problema yra ta, kad įmonės, kurios turi atestacijas, dokumentus ir specialistus, visgi gali neturėti galimybių suteikti didelę finansinę garantiją, kai yra brangūs objektai. Pavyzdžiui, jeigu objekto vertė yra milijonas eurų, prašoma 200 tūkst eurų užstato ar banko garantijos. Maža ar vidutinė įmonė tiek neturės. Automatiškai didesniuose konkursuose laimi tik didžiosios įmonės. Dar labiau kurioziška, kad tos didžiosios įmonės samdo mažesniąsias kaip subrangoves. Kainos savaime iškyla. Reikėtų visiems sudaryti vienodas sąlygas.