Mūsų įmonėje veikia vienas betono mazgas, prie kurio dirba pusantro arba du žmonės. To užtenka, nes mazgas yra visiškai automatizuotas. Automatizuojame ir medžiagų padavimo liniją, tad visa gamyba bus automatizuota ir įmonėje liks tik vienas arba du žmonės.

Robotizavimas neturi sau lygių, nes galima dirbti be žmonių. Mes su sūnumi dabar esame konferencijoje, bet jis gali ir iš čia valdyti gamybą – įjungti, paleisti, išduoti produkciją. Net nereikia būti gamybos vietoje. Per valandą galime pagaminti nuo 50 iki 80 kubinių metrų betono. Gelžbetonio gamyba priklauso nuo užsakymų, nuo poreikio. Šiuo metu didelio poreikio nėra.

Automatizavimas betono ir gelžbetonio pramonėje nėra naujas dalykas. Dar sovietmečiu veikė automatinės apdailos linijos, konvejeriai. Tad suprantama, kad ir dabar vyksta šie procesai.

Kita vertus, darbo jėga yra labai brangi, o automatas yra pigus. Mano sūnus užsiima gamyba, tad visos jo mintys susijusios su tuo, kaip racionalizuoti, automatizuoti, modernizuoti gamybą. Jeigu anksčiau reikėjo operatoriaus, kuris kraną valdė jame sėdėdamas, ir betonuotojo, tai dabar kraną valdo pats betonuotojas – sūnus automatizavo šiuos procesus. 

Einame link robotizavimo, nes automatizavimas pinga, o darbo jėga brangsta, ateina laikas, kai turėsime mokėti tiek, kiek Europos Sąjungoje.

Robotizavimas, automatizavimas – visa yra įmanoma. Vienintelė problema, kad mes neturime perspektyvos. Mes nežinome, kokie projektai kuriami dabar, kokie bus kiek vėliau. Nėra, kas pasakytų, kad rytoj bus reikalingos tokios ir tokios plokštės, o tada – kitokios. Jeigu žinočiau prieš pusmetį, ko ir kiek prisireiks, pasiruoščiau. Norint robotizuoti gamybą, reikia didelių investicijų. Tačiau jeigu tas robotas stovės be darbo, tai kam į jį investuoti? 

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.