Šiuo metu tarp Baltijos šalių daugiausia sertifikuotų pastatų turi Lietuva – apie 170. Latvijoje ir Estijoje sertifikuoti atitinkamai 82 ir 73 pastatai. Tarp dažniausiai sertifikuojamų pastatų – verslo centrai, prekybos paskirties pastatai.

Susidomėjimas tvarumu atspindi ekonominę situaciją

„Šiais metais stebime vėl augantį verslo centrų vystytojų dėmesį tvarumo standartų diegimui ir pastatų sertifikavimui. Tvarumo sertifikatai ne tik užtikrina, kad pastatas atliepia nuomininkų ar lankytojų poreikius, bet ir padeda pakelti jo vertę. Dėl šios priežasties po truputį auga susidomėjimas ir industrinės paskirties pastatų sertifikavimu“, – komentuoja pranešime cituojamas Eugenijus Šapel, „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas.

Eugenijus Šapel,

„Vesta Consulting“ nuotr.

Pasak jo, palyginti su 2022 m., praėjusiais metais NT rinkoje jautėsi šioks toks pastatų sertifikavimo pagal tarptautinius tvarumo standartus sulėtėjimas, ypač teikiant užklausas dėl jau eksploatuojamų pastatų.

„Didžiausią įtaką pastatų sertifikavimo atoslūgiui pernai turėjo dėl pabrangusių medžiagų bei darbų sulėtėjusios statybų apimtys, ekonominis neapibrėžtumas, taip pat NT vystytojų skolinimosi kaštus išauginę Europos centrinio banko (ECB) sprendimai didinti palūkanas. Šiuo metu, ekonomistams vėl prognozuojant nuosaikų ekonomikos augimą, vystytojų konkurencija dėl nuomininkų šiemet bus aktyvesnė“, – sako E. Šapel.

Pašnekovo teigimu, NT rinkai atsigaunant po pernykščio sulėtėjimo, šiemet tarptautinio tvarumo standartus atitinkančių sertifikatų turėtų būti išduota daugiau nei pernai.

„Pagal esamų registracijų ir arti sertifikavimo pabaigos esančių objektų skaičių galime prognozuoti, kad šiemet sulauksime didesnės sertifikatų įvairovės – nors BREEAM standartas lieka populiariausias, nemažai vystytojų siekia ir LEED, WELL, FITWEL ir kitų tvarumo sertifikatų atitikties“, – sako jis.

Tvarumo specialisto duomenimis, praėjusiais metais Estijoje sertifikuota 19, Latvijoje – 17, Lietuvoje – 15 naujų ir eksploatuojamų pastatų. Kitose kaimyninėse šalyse pastatų sertifikavimas kur kas labiau pažengęs – vien praėjusiais metais Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse sertifikuota daugiau kaip 1000 naujų ir eksploatuojamų pastatų.

Pasak NT agentūros „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė Erikos Šukytės, naujai statomų verslo centrų sertifikavimas pagal tarptautinius tvarumo standartus jau yra įprastas procesas Baltijos šalyse.

Būdas pritraukti naujų nuomininkų

Nuo tvarumo sertifikatų bangos neatsilieka ir jau eksploatuojamų, seniau pastatytų verslo centrų savininkai – pagal pastato galimybes stengiamasi atitikti sertifikavimo reikalavimus ir užtikrinti tvarumo standartų diegimą.

Erika Šukytė, 

„Ober-Haus“ nuotr.

„Sertifikavimas yra vienas iš būdų išlikti konkurencingiems gana įtemptoje verslo centrų rinkoje: ne tik pritraukti naujų nuomininkų, bet ir išlaikyti esamus. Juo labiau, kad ir nuomininkai vis dažniau teikia prioritetą tvaresniems pastatams ir yra linkę verčiau nuomotis biurus sertifikuotuose verslo centruose, aukojant didesnių biurų plotus nesertifikuotuose pastatuose“, – teigia pranešime cituojama E. Šukytė.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje biurų nuomos kainos, priklausomai nuo lokacijos, verslo centro ir biuro ploto, 2023 m. paaugo 7-9 proc. Šiuo metu biurų nuomos kainos A klasės verslo centruose siekia 16-20 Eur už kv. metrą (be PVM), B klasės – 10-15,50 Eur/kv. m (be PVM), šiemet didesnių kainos korekcijų nesitikima.

„Praėjusiais metais biurų nuomos rinką sukrėtė didelis esamų nuomos sutarčių kainų kilimas dėl 20 proc. pasiekusios infliacijos, kuri šiemet perpus mažesnė ir priklausomai nuo nuomos sutartyje numatyto indekso (VKI, SVKI ar kt.) neturėtų labai reikšmingai didinti nuomininko mokamo nuomos mokesčio. Iš principo, 2023 m. neturėjome itin didelių biurų nuomos sandorių, rinkoje aktyvesnės buvo vidutinio dydžio ir mažesnės įmonės, tačiau aktyviausios išlieka IT, finansų bei viešojo sektoriaus įmonės“, – aiškina E. Šukytė.