Tyrimai rodo, kad lietuviai pradeda ieškoti nuosavų namų sulaukę vidutiniškai 36-erių. „YIT Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, jaunesni pirkėjai ypatingai daug dėmesio kreipia į būsimų namų dydį.

„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas, cituojamas įmonės pranešime, sako, kad nors pastaruoju metu itin populiaru jaunimui statyti daug mažo ploto lofto ar studijos tipo butų, reikėtų atkreipti dėmesį į besikeičiančius poreikius: „Darbo iš namų populiarėjimas parodė, kad jaunas žmogus namo grįžta nebūtinai tik pernakvoti. Lietuviai vis dažniau dirba užsienio įmonėse per nuotoliniu būdu, todėl didžiąją dalį laiko leidžia asmeniniame būste, kur pravartu turėti ir patogią darbo vietą. Taip pat jauni žmonės susitinka vieni kitų namuose, kam reikia didesnės erdvės. Visiškai nenuostabu, kad apklausoje atsiskleidė šis iki šiol mažai aptartas poreikis“.

Vyrai ir ypač jaunesni (25-34 m.), teikia daugiau svarbos kainai ir kvadratūrai nei moterys ar vyresnė auditorija. Kainą, kaip svarbų kriterijų renkantis būstą, įvardijo statistiškai reikšmingai daugiau vyrų (56 proc.) nei moterų (47 proc.). Net 63 proc. jaunesnių respondentų 25-34 metų amžiaus grupėje būsimo būsto kvadratūra išlieka ypač reikšminga. Kuo auditorija jaunesnė, tuo aktualesnė tampa didesnė būsto kvadratūra.

Vyrams dažniau norisi erdvumo, moterims – žaliųjų erdvių

Didesnį plotą, kaip vieną iš kriterijų renkantis pirkti nekilnojamąjį turtą toliau nuo miesto, nurodė 40 proc. vyrų. Vos 30 proc. moterų tai atrodo svarbu. Svarbiau už naujų namų dydį respondentėms pasirodė žaliųjų erdvių gausa, rami aplinka, daugiau vietų automobiliams ir, žinoma, kaina.

Apklausa parodė, kad erdvesnis būstas svarstant įsigyti naujus namus svarbiausias 25-34 metų respondentų amžiaus grupėje. Tai ypatingai rūpėjo 56 proc. apklausos dalyvių. Lyginant kitas grupes, kuo auditorija vyresnė, tuo būsto dydis darosi vis mažiau svarbus. Visgi, kainos dydis jauniausioje grupėje buvo dar svarbesnis už kvadratūrą.

Mažėjant nuosavo būsto įperkamumui atsigręžiama į būstą nuomai

Augančios žaliavų ir energijos kainos bei ribota pasiūla jau dabar lemia pastebimai mažesnius vystytojų pardavimų skaičius nei praėjusiais metais. Naujo būsto poreikiui tik augant, tiek vystytojai, tiek gyventojai atsigręžia į naujo būsto nuomai segmentą, kuris, nors yra pasiteisinusi praktika užsienio šalyse, tebėra naujovė Lietuvoje. Visgi, manoma, ateityje vis daugiau naujai statomų būsto projektų ar jų dalių bus skirti būtent nuomai.

Apie vieną pirmųjų tokių didelės apimties projektų Baltijos šalyse paskelbta praėjusiais metais. „YIT Lietuva“ drauge su „BTA Baltic Insurance Company“ įkūrė bendrą įmonę, kuri investuos į daugiabučius nuomai Vilniuje, Rygoje ir Taline. Sandorio vertė – 120 mln. eurų. Vilniuje bendrovė investuoja į Vilniaus Šnipiškių rajone vystomą projektą „Naujasis Skansenas“.

„Nors didžiąją būsto pardavimų portfelio dalį ir toliau sudarys butai pardavimui, investicijas į būstą nuomai, ko gero, didins nemaža dalis vystytojų, ypač stebint būsto prieinamumo mažėjimo tendenciją dėl didelės kainų infliacijos daugelyje sričių, augsiančių paskolų palūkanų bei lėto pasiūlos augimo. Pastarąjį ypatingai stabdo ir klampūs biurokratiniai procesai, taip pat, tinkamų sklypų trūkumas ir didmiesčiuose ši problema artimiausiu metu išliks aštri“, – mintimis dalijasi „YIT Lietuva“ vadovas K. Vanagas.

„Tvarumo barometro“ tyrimą gegužę „YIT Lietuva“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti tūkstantis Lietuvos didmiesčių 25-65 m. amžiaus gyventojų, jame siekta išsiaiškinti jų nuostatas tvarumo tematika, pagrindinius būsto pasirinkimo kriterijus.