2024 kovo 2 d. šeštadienis, 19:24
Reklama  |  facebook

Minimalaus mėnesio atlyginimo pokytis infliacijos kontekste

2023-07-21 06:19
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas tendencingas minimalaus mėnesio atlyginimo augimas, bet ar tai iš tikrųjų teigiamai veikia gyventojų gyvenimo kokybę? Kiek atlyginimas turėtų didėti, kad pasekmės ekonomikos augimui būtų teigiamos ir darbuotojų pastangos bei panaudoti darbo atlikimo metu įgūdžiai būtų tinkamai įvertinti?
nuotrauka
Dr. Irena DANILEVIČIENĖ, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas,
 Ne visada atlyginimų didėjimas atneša teigiamas pasekmes. Atlyginimo augimas iš vienos pusės skatina dirbančiųjų padėties darbo rinkoje gerėjimą ir greitesnį bei kokybiškesnį jų poreikių patenkinimą, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų veiksnių, kurie turi įtakos darbo užmokesčiui, pokyčius. Vyriausybei nutarus nuo 2024 m. didinti minimalų mėnesio atlyginimą apie 10 proc. (iki 924 Eur), kyla klausimas, ar augimas yra pakankamas? Kokios būtų pasekmės, jei minimalaus mėnesio atlyginimo augimas būtų didesnis?

Minimalaus darbo užmokesčio dydis, kuris yra nustatomas Vyriausybės, daro didelę įtaką bendrai šalies darbo užmokesčio normai, nes padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui turi didėti ir didesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atlyginimai, siekiant išlaikyti juos darbo vietose. Bet kuriuo atveju, atlyginimai yra didinami siekiant sumažinti skurdą, o minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas turi tiesioginį ryšį su atotrūkio tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų mažinimu konkrečioje šalyje. Kiekvienas darbuotojas nori, kad jo darbas būtų tinkamai įvertintas, todėl tokiu atveju darbo užmokesčio augimas yra būtinas. Tiriant minimalaus darbo užmokesčio įtaką darbo užmokesčiui ir užimtumui Lietuvos atveju, nustatyta, kad istoriškai didelis ir nuolatinis minimalaus darbo užmokesčio didinimas ženkliai padidina žemą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nesumažinant jų įsidarbinimo galimybių, o taip mažinama darbo užmokesčio ir pragyvenimo nelygybė.

Tačiau minimalaus darbo užmokesčio didinamas gali turėti ir neigiamų pasekmių, o ypač užimtumui. Ne visos įmonės yra pajėgios mokėti darbuotojams didesnį darbo užmokestį ir dažnai darbo užmokesčio didinimas sąlygoja tokių įmonių bankrotą ar darbo vietų sumažėjimą. Darbo vietų sumažėjimas turi ir neigiamą poveikį vidutiniam darbo užmokesčiui, nes atsiradus daugiau darbo ieškančių darbuotojų, darbdaviai gali lengviau rasti naujų darbuotojų, kurie sutinka dirbti ir už mažesnius atlyginimus. Lietuvoje pastebima periodinė minimalaus darbo užmokesčio didinimo tendencija, tačiau dažnas darbuotojas pripažįsta, kad realaus darbo užmokesčio augimo jis taip ir nepajunta dėl sparčiai didėjančių kainų ir pinigų nuvertėjimo.

Darbo užmokesčio dydžiui poveikį turi ne tik darbuotojo išsilavinimas, kvalifikacija, darbo patirtis, bet ir šalyje vyraujanti ekonominė situacija, technologijų išsivystymas, infliacija. Kalbant apie infliaciją, ji turi didžiausią poveikį darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad didžiausią įtaką Lietuvoje darbo užmokesčiui turi išorinis politinis veiksnys – minimalusis darbo užmokestis, šiek tiek mažiau įtakos daro vidinis iš darbuotojo pusės veikiantis veiksnys – produktyvumas, o mažiausiai įtakos turi išorinis ekonominis veiksnys – nedarbo lygis. Aukštesnio lygio darbo užmokesčio šalį reprezentuojančios Vokietijos atveju, didžiausią įtaką darbo užmokesčiui daro vidinis veiksnys – produktyvumas, mažiausiai – išorinis politinis veiksnys – minimalus darbo užmokestis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto mokslininkų atliekamų darbo užmokesčio kitimo tyrimų rezultatai parodė, kad vertinant infliacijos ir darbo produktyvumo įtaką darbo užmokesčiui, darbo užmokesčiui infliacija turi įtakos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, todėl formuojant darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygas visų pirma reikėtų atsižvelgti į infliaciją. Laikotarpiu, kai infliacija yra didesnė nei 20 proc., darbo užmokestis turėtų kilti apie 30-40 proc., tam, kad darbuotojai pajaustų realų atlyginimų didėjimą, tačiau toks spartus atlyginimų didėjimas kartu didintų ir infliaciją. Tad darbo užmokesčio didinimas turėtų būti gerai apgalvotas kartu įvertinant ir infliacijos bei užimtumo kitimo tendencijas.

Tai patvirtina ir Vokietijos pavyzdys, kai siekiant geresnės ekonominės situacijos, didesnio užimtumo bei pajamų nelygybės sumažinimo buvo nuspręsta darbo užmokestį padidinti 15 proc. Galima daryti prielaidą, kad padidinus atlyginimus 15 proc. pajamų nelygybės problema išsispręs, tačiau žiūrint į Vokietijos atvejį, situacija buvo priešinga. Aišku, negalima teigti, kad tai, kas aktualu Vokietijoje, bus aktualu ir Lietuvoje. Vokietijoje šiuo metu minimalus atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje, tačiau abiejose šalyse vyrauja panašios ekonomikos kitimo tendencijos, tik Vokietijos duomenys yra ženkliai geresni, bet Lietuvoje pastebimas spartesnis augimas. Taip pat

Vokietijos duomenys yra stabilesni ir mažiau kinta per analizuojamą laikotarpį, todėl būtina pabrėžti, kad konkrečioje šalyje atlyginimų didinimo procentas turėtų būti gerai apgalvotas ir tinkamai nustatytas tam, kad atitiktų realią šalyje vyraujančią situaciją ir būtų naudingas tolimesnei plėtrai. Tad jei Lietuvoje atlyginimai didėtų daugiau nei 10 proc. (pvz. 15 proc.) tikėtinų rezultatų galėtumėme ir nesulaukti, todėl sumažėjusios infliacijos kontekste minimalaus mėnesio atlyginimo padidinimas apie 10 proc. yra pagrįstas.


Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-03-01 15:51
Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. Euribor 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 p...
nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.

Statybunaujienos.lt » Komentaras