Ne visada atlyginimų didėjimas atneša teigiamas pasekmes. Atlyginimo augimas iš vienos pusės skatina dirbančiųjų padėties darbo rinkoje gerėjimą ir greitesnį bei kokybiškesnį jų poreikių patenkinimą, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų veiksnių, kurie turi įtakos darbo užmokesčiui, pokyčius. Vyriausybei nutarus nuo 2024 m. didinti minimalų mėnesio atlyginimą apie 10 proc. (iki 924 Eur), kyla klausimas, ar augimas yra pakankamas? Kokios būtų pasekmės, jei minimalaus mėnesio atlyginimo augimas būtų didesnis?

Minimalaus darbo užmokesčio dydis, kuris yra nustatomas Vyriausybės, daro didelę įtaką bendrai šalies darbo užmokesčio normai, nes padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui turi didėti ir didesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atlyginimai, siekiant išlaikyti juos darbo vietose. Bet kuriuo atveju, atlyginimai yra didinami siekiant sumažinti skurdą, o minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas turi tiesioginį ryšį su atotrūkio tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų mažinimu konkrečioje šalyje. Kiekvienas darbuotojas nori, kad jo darbas būtų tinkamai įvertintas, todėl tokiu atveju darbo užmokesčio augimas yra būtinas. Tiriant minimalaus darbo užmokesčio įtaką darbo užmokesčiui ir užimtumui Lietuvos atveju, nustatyta, kad istoriškai didelis ir nuolatinis minimalaus darbo užmokesčio didinimas ženkliai padidina žemą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nesumažinant jų įsidarbinimo galimybių, o taip mažinama darbo užmokesčio ir pragyvenimo nelygybė.

Tačiau minimalaus darbo užmokesčio didinamas gali turėti ir neigiamų pasekmių, o ypač užimtumui. Ne visos įmonės yra pajėgios mokėti darbuotojams didesnį darbo užmokestį ir dažnai darbo užmokesčio didinimas sąlygoja tokių įmonių bankrotą ar darbo vietų sumažėjimą. Darbo vietų sumažėjimas turi ir neigiamą poveikį vidutiniam darbo užmokesčiui, nes atsiradus daugiau darbo ieškančių darbuotojų, darbdaviai gali lengviau rasti naujų darbuotojų, kurie sutinka dirbti ir už mažesnius atlyginimus. Lietuvoje pastebima periodinė minimalaus darbo užmokesčio didinimo tendencija, tačiau dažnas darbuotojas pripažįsta, kad realaus darbo užmokesčio augimo jis taip ir nepajunta dėl sparčiai didėjančių kainų ir pinigų nuvertėjimo.

Darbo užmokesčio dydžiui poveikį turi ne tik darbuotojo išsilavinimas, kvalifikacija, darbo patirtis, bet ir šalyje vyraujanti ekonominė situacija, technologijų išsivystymas, infliacija. Kalbant apie infliaciją, ji turi didžiausią poveikį darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad didžiausią įtaką Lietuvoje darbo užmokesčiui turi išorinis politinis veiksnys – minimalusis darbo užmokestis, šiek tiek mažiau įtakos daro vidinis iš darbuotojo pusės veikiantis veiksnys – produktyvumas, o mažiausiai įtakos turi išorinis ekonominis veiksnys – nedarbo lygis. Aukštesnio lygio darbo užmokesčio šalį reprezentuojančios Vokietijos atveju, didžiausią įtaką darbo užmokesčiui daro vidinis veiksnys – produktyvumas, mažiausiai – išorinis politinis veiksnys – minimalus darbo užmokestis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto mokslininkų atliekamų darbo užmokesčio kitimo tyrimų rezultatai parodė, kad vertinant infliacijos ir darbo produktyvumo įtaką darbo užmokesčiui, darbo užmokesčiui infliacija turi įtakos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, todėl formuojant darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygas visų pirma reikėtų atsižvelgti į infliaciją. Laikotarpiu, kai infliacija yra didesnė nei 20 proc., darbo užmokestis turėtų kilti apie 30-40 proc., tam, kad darbuotojai pajaustų realų atlyginimų didėjimą, tačiau toks spartus atlyginimų didėjimas kartu didintų ir infliaciją. Tad darbo užmokesčio didinimas turėtų būti gerai apgalvotas kartu įvertinant ir infliacijos bei užimtumo kitimo tendencijas.

Tai patvirtina ir Vokietijos pavyzdys, kai siekiant geresnės ekonominės situacijos, didesnio užimtumo bei pajamų nelygybės sumažinimo buvo nuspręsta darbo užmokestį padidinti 15 proc. Galima daryti prielaidą, kad padidinus atlyginimus 15 proc. pajamų nelygybės problema išsispręs, tačiau žiūrint į Vokietijos atvejį, situacija buvo priešinga. Aišku, negalima teigti, kad tai, kas aktualu Vokietijoje, bus aktualu ir Lietuvoje. Vokietijoje šiuo metu minimalus atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje, tačiau abiejose šalyse vyrauja panašios ekonomikos kitimo tendencijos, tik Vokietijos duomenys yra ženkliai geresni, bet Lietuvoje pastebimas spartesnis augimas. Taip pat

Vokietijos duomenys yra stabilesni ir mažiau kinta per analizuojamą laikotarpį, todėl būtina pabrėžti, kad konkrečioje šalyje atlyginimų didinimo procentas turėtų būti gerai apgalvotas ir tinkamai nustatytas tam, kad atitiktų realią šalyje vyraujančią situaciją ir būtų naudingas tolimesnei plėtrai. Tad jei Lietuvoje atlyginimai didėtų daugiau nei 10 proc. (pvz. 15 proc.) tikėtinų rezultatų galėtumėme ir nesulaukti, todėl sumažėjusios infliacijos kontekste minimalaus mėnesio atlyginimo padidinimas apie 10 proc. yra pagrįstas.