LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, valstybės politika su ministro pasikeitimu nesikeis ir bus tęsiama, o vienas iš svarbių klausimų – moksleivių ugdymas karjerai.

„Kalbant apie kolegijų reformą, nesu šalininkas tiesiog aritmetinio sujungimo. Šiuo metu mes ir toliau įgyvendiname savo reformą. Turime akademinio tobulėjimo kelią, dabar reikia sutvarkyti profesinio tobulėjimo, kad taupytume jaunų žmonių pinigus ir laiką bei pateisintume viltis greičiau įsilieti į valstybės gyvenimą. Įteisinome 5-tą ISCED lygį, kuris leis kolegijoms arba pagal poreikį kolegijoms su profesinio rengimo įstaigomis, vadovaujant kolegijoms, kurti programas meistrų mokyme. Taip pat Seime įvyko įstatymo pateikimas dėl 7-to ISCED, kuris leis sukurti profesinį magistrą bendradarbiaujant universitetams ir kolegijoms, kurios yra pajėgios tą padaryti“, – artimiausius pokyčius pristato prof. E. Jovaiša. 

Kalbant apie moksleivių ugdymą karjerai, profesoriaus nuomone, profesinį moksleivių orientavimą reikia pradėti nuo jų įvertinimo ir įsivertinimo. Blogiausia tai, kad užmirštas moksliškai pagrįstas vaiko orientavimas. Vaikas turi augti suvokdamas, ką jis gali padaryti. Jam patarti turi jį ugdantys žmonės. Jei toks ugdymas bus nuolatinis, vaikas natūraliai pasirinks tą kelią, kuriuo turi eiti ir jo nepaveiks atsitiktinis draugas, mada ar kiti keisti faktoriai besirenkant profesiją.

Iššūkis – ugdymas karjerai

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė šiandien, norint patenkinti reikiamų specialistų poreikį, moksleivių ugdymo karjerai klausimą mato kaip vieną didžiausių ir svarbiausių švietimo sistemos iššūkių.

„Vienas iš sprendimų, kuris buvo priimtas Seimo, o teiktas Prezidentės iniciatyva – pradėti mokinių profesinį orientavimą nuo pradinių klasių. Kaip vaikai kasdien mokosi matematikos, taip būtų ugdomi ir tolimesnei karjerai. Žinoma, šis ugdymas būtų skirtingo lygmens, atsižvelgiant į mokinių klases“, - sako ji.

Prezidentės patarėja pripažįsta, kad yra gražių ir sveikintinų pavienių iniciatyvų mokyklose, tačiau veikiančios sistemos dar nėra ir tam reikia laiko. Visgi, S. Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžia mokytojo svarbą, kuris šiandien yra ir turi būti pirmasis orientyras ir gali moksleivius nukreipti teigiama linkme, motyvuoti, parodyti vieną ar kitą specialybę.

Prezidentės patarėjai pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Eugenijus Valatka, kurio teigimu, į moksleivių ugdymą karjerai svarbu įtraukti ir verslą, pramonės atstovus. 

„Mugėje šiandien stovime kartu su verslo atstovais, kurie savo noru įsitraukė. Tai nėra rinkodaros triukas, tai yra bendradarbiavimo rezultatas. Mugės metu moksleiviai gali ir turi pamatyti ne tik ko reikia universitetams ir kolegijoms, bet ir kokios yra verslo perspektyvos“, - tikina prof. E. Valatka.

Ar reikalingas valstybės užsakymas?

Valstybė, formuodama savo viziją ir bandydama užpildyti trūkstamų specialistų deficitą, šiemet papildomai skyrė kelis tūkstančius valstybės finansuojamų studijų krepšelių į inžinerines, tiksliųjų mokslų studijų vietas. Deja, didelė dalis tų krepšelių liko nepanaudotos ir atrodytų jauni žmonės neatsižvelgė į valstybės užsakymą.

Visgi, su tuo nesutinka Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Jo teigimu, papildomos vietos yra labai svarbus žingsnis, rodant valstybės poreikį, kryptį, karjeros ir profesijos pasirinkimo perspektyvas jaunimui. Tai labai svarbu Lietuvos ir užsienio šalių verslo investicijų mūsų šalyje kontekste.

„Valstybė daro atitinkamus žingsnius, kurie parodo jos viziją. Labai džiugu, kad Lietuvoje yra matoma auganti inžinerijos mokslų kryptis ir jos svarba šalies ekonomikai. Taip, krepšeliai neužsipildė, tačiau jie ir negalėjo užsipildyti, kadangi, jei pažvelgtume į demografiją ir kokius egzaminus rinkosi vaikai, tai, tiesiog, nebuvo tiek pretendentų, kurie galėjo stoti į aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus aspektas – jaunas žmogus dažnai renkasi lengvesnį kelią, o ne perspektyvesnį ar tai, ko reikia valstybei. Visi nori rinktis populiarias visuomenėje profesijas, būti sportininkais, televizijos laidų vedėjais, teisininkais, tačiau daug rečiau kas nori rinktis sudėtingesnį kelią ir tapti inžinieriumi ar chemiku. Čia matau didelį mūsų institucijų (kolegijų ir universitetų) darbą suteikiant reikalingą informaciją apie perspektyvas ir karjeros galimybes“, - mano LKDK prezidentas N. Varnas.

Moksleiviai nežino, ko nori

Moksleivių sąjungos prezidentės Ramintos Matulytės teigimu nors dabar ir pradėta garsiau kalbėti apie vienų ar kitų specialistų poreikį valstybei, tačiau daugelis moksleivių, net ir būdami paskutinėse klasėse, nežino, kuo norės būti.

„Moksleiviai nežino, ko reikia valstybei ir ko nori jie patys. Niekas jų to nemoko. Reikia pripažinti, kad šiandien vaikų karjeros ugdymas yra apverktinos padėties. Nėra ką kalbėti apie pirmas klases. Daugelis moksleivių net 12 klasėje neatsakys, ko nori. Žinoma, tai sisteminė problema, kuri tęsiasi daugybę metų ir kurią paskatino aukštųjų mokyklų konkurencija, lenktynės tarp universitetų ar tarp kolegijų, ir bandymai pasiūlyti patrauklesnes studijų programas. Tačiau moksleiviams tikrai reikia ugdymo karjerai, reikia jam padėti pasirinkti. Pavyzdžiui, kai kam patinka ir fizika, ir istorija. Galbūt šioje vietoje galima parodyti valstybės poreikį ir padėti apsispręsti. Reikia ir tarpdiscipliniškumo, ir naujo požiūrio. Šiandien net egzaminai paremti teorinėmis žiniomis, kurias moksleivis neaišku kur panaudos. Kas iš to, kad jis mokės paskaičiuoti sinusą ar kosinusą“, - retoriškai klausia moksleivių sąjungos prezidentė.

Vienas iš faktorių galinčių padėti moksleiviams apsispręsti ir pasirinkti dr. Alberto Žalio, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus, manymu, galėtų tapti MOSTA kuriama sistema, kuri leis matyti, kokius mokslus baigus, koks yra gaunamas atlygis dirbant. Žinoma, visi pagal tai nespręs, bet pastebėti tam tikras tendencijas ir atsižvelgti kaip į vieną iš faktorių tikrai bus galima.

Reikia kurti tvirtas asmenybes

Politologės Rimos Urbonaitės nuomone, valstybės interesas turėtų būti siekis formuoti laisvą žmogų, kuris geba išmintingai ta laisve naudotis.

„Į kiekvieną klausimą negalime žiūrėti kaip į klausimą vakuume. Negalime žiūrėti tik į aukštąjį mokslą ir reformuoti tik jį, nereformuojant mūsų bendrojo lavinimo mokyklų. Mes galime turėti puikų finansavimą, puikius profesorius, bet jei mes neturėsime žmonių gebančių mokytis su tais profesoriais – nieko nepasieksime“, - sako ji. 

Pasak politologės, svarbu žiūrėti, ko nori pats žmogus, o ne tik tėvai, nes dažnu atveju diplomas ir lieka pas tėvus kaboti ant sienos. Reikia išugdyti savarankišką žmogų, kuris gali daryti racionalius sprendimus, o jei kažkas neišeina – bandyti dar kartą. 

Politologei pritaria ir „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė, kurios teigimu, vaikams reikia ir verslumo įgūdžių ugdymo.

„Gyvename laisvoje visuomenėje ir jauni žmonės yra laisvi pasirinkti. Kodėl jie nepasirenka to, ko reikia valstybei? Labai elementaru – jie nėra mokomi verslumo įgūdžių. Kaip aš galiu pasirinkti, kas man bus naudinga gyvenime, jei nesuprantu rinkos paklausos ir pasiūlos dėsnių. 

Mes verslumą klaidingai suprantame. Manome, kad verslumas yra kiosko atidarymas ir kažko pirkimas, o po to pardavimas. Yra visai ne taip. Tai yra bendrinė kompetencija, kuri susideda iš keleto dar kitų kompetencijų, tokių kaip kūrybiškumas, sugebėjimas dirbti komandoje, generuoti ar atrinkti vertingas idėjas, planuoti, organizuoti ir t.t. Tai sugebėjimas pasinaudoti galimybėmis bei sukurti vertę kitiems. Ar to mes mokome mokyklose? Dažnai to net ir universitetuose nemoko.

Aišku, yra išskirtinių vietų. Tačiau šia kryptimi dirbti reikia labai stipriai. Jei nuo mokyklos mokysime verslumo, tai nesvarbu, ar absolventai kurs savo verslą, ar darys karjerą samdomi, šios žinios jauniems žmonėms bus naudingos. Tai reikėtų daryti ne tik teoriškai, bet ir su praktiniais įgūdžiais nuo jauniausio amžiaus“, - idėjomis dalinasi D. Kleponė.

Teorinių karjeros modelių, kuriuos galima „pasimatuoti“, yra nemažai. Jie naudingi tuo, kad padeda pažvelgti į būsimus karjeros pasirinkimus tarsi iš paukščio skrydžio – įvertinti juos bendrame gyvenimo peizaže. Tačiau nė viena teorija, nė vienas testas, ir nė vienas patarėjas negali prisiimti atsakomybės – sprendimą tenka priimti patiems.

Parengta pagal Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) pranešimą