2025 vasario 8 d. šeštadienis, 14:00
Reklama  |  facebook

Mokslininkai tirs požeminio vandenilio saugojimo galimybes Lietuvoje

2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos sprendimų diegimą Lietuvoje. Projektui vadovauja profesorius dr. Mayur Pal ir podoktorantūros stažuotojas dr. Apoorv Verma.
nuotrauka
Vandenilio molekulė. Pexels iliustracija


Minimos įmonės
KTU Tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras (M-Lab),

Vienas iš projekto vadovų, Kauno technologijos universiteto (KTU) „M-Lab" įsikūrusios „Geoenergy Lab" mokslo grupės vadovas, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius Mayur Pal teigia, kad nors Lietuvai skirtos gamtinės dujos yra saugomos požeminėje Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje, vandenilio (H2) saugojimas šiose apylinkėse – vis dar neaptinkamas.

Pasak KTU profesoriaus, remiantis preliminariais Lietuvos geologinių struktūrų tyrimais, Lietuva gali būti tinkama saugoti H2.

„Giluminiai druskingi vandeningieji sluoksniai, pavyzdžiui, Syderiai ir Vaškai, galėtų pasiūlyti pakankamai didelę anglies dioksido (CO2) saugojimo talpą. Nors ši informacija yra skirta tik CO2 saugojimui, ji leidžia manyti, kad šie vandeningieji sluoksniai gali būti tinkami ir H2 saugojimui", – pastebi pranešime cituojamas dr. M. Pal.

Mayur Pal. Geoenergy Lab

„Geoenergy Lab" nuotr.

Projektas – naujas Baltijos šalyse

KTU profesorius teigia, kad dėl mažos H2 molekulės vandenilio saugojimas dideliu mastu yra sudėtingas. Dėl šios priežasties požeminė H2 saugykla yra vienas tinkamiausių šios problemos sprendimo būdų.

Projektas skirtas požeminės H2 saugyklos Lietuvoje įvertinimui. KTU mokslininkai siekia ištirti geohidrochemines ir mechanines reakcijas į požeminę H2 saugyklą bei nuotėkį. Taip pat įvertinti požeminių geologinių darinių tinkamumą, sukurti srauto ir pernašos modelius, sudaryti H2 nutekėjimo žemėlapius bei skleisti tyrimų rezultatus.

KTU Geoenergy Lab„Geoenergy Lab"
nuotr.

Lietuvos mastu, projektas padės pereiti prie mažo CO2 kiekio technologijų ekonomikos ir tapti svarbia Europos H2 išteklių plėtros bei transportavimo dalyve.

„Projekto tikslai yra nauji Baltijos šalių kontekste. Nagrinėjame mažai ištirtą požeminio H2 saugojimo Lietuvoje temą, užpildome mokslinių tyrimų spragą ir pateikiame vertingas įžvalgas apie sudėtingas geochemines ir mechanines reakcijas, susijusias su šia technologija", – dalijasi jis.

M. Pal pabrėžia, kad projektas dera su pasauliniu perėjimu prie atsinaujinančių ir mažai CO2 į aplinką išskiriančių energijos šaltinių bei prisideda prie aplinkai palankios energetikos infrastruktūros plėtros Lietuvoje.

Lietuvoje – tinkamos geologinės sąlygos

KTU profesorius pastebi, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys (pvz., Norvegija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Čekija, Lenkija) dirba su H2 saugyklomis.

Tiesa, M. Pal pabrėžia, kad informacijos apie H2 saugojimą Lietuvoje – trūksta: „H2 saugyklų Lietuvoje stoka gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, įskaitant ankstyvą H2 saugojimo technologijos vystymosi etapą, ribotą infrastruktūrą, reguliavimo aspektus ir būtinybę atlikti išsamius mokslinius tyrimus prieš įgyvendinant tokio pobūdžio projektus", – svarsto jis.

KTU profesorius teigia, kad vienas iš projekto tikslų – populiarinti požeminio H2 saugojimo technologiją Lietuvoje, kadangi didėjant H2 gamybos apimtims, teks ieškoti pigesnių saugyklų.

Jis tęsia, kad pažanga suvokiant H2 saugyklų potencialą Lietuvos geologinėse sąlygose gali prisidėti prie H2 technologijų kūrimo ir diegimo energetikos sektoriuje.

„Vienas iš veiksnių, į kurį reikėtų atsižvelgti, ieškant H2 saugojimo vietos, yra tinkami geologiniai dariniai, pavyzdžiui – druskos urvai ir giluminiai druskingų vandeningųjų sluoksnių arba išsekusių angliavandenilių telkiniai", – aiškina M. Pal.

Jis papildo, kad H2 saugyklas sudaro požeminiai rezervuarai, gręžiniai įpurškimui ir gavybai, vamzdynai ir transportavimo infrastruktūra bei stebėsenos ir saugos sistemos.

Gali sumažinti transporto sąnaudas

KTU profesoriaus teigimu, H2 energija yra itin perspektyvi plėtojant tvarią energetiką. Vienas pagrindinių jos privalumų – galimybė veikti kuro elementuose, kai į aplinką neišmetama jokių teršalų – tik šiluma ir vanduo kaip šalutiniai produktai.

Geoenergy Lab, KTU„Geoenergy Lab"
nuotr.

„H2 yra pageidautina alternatyva, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir užkirsti kelią visuotiniam atšilimui. H2 galima gaminti iš įvairių atsinaujinančių išteklių, taip didinant energetinį saugumą ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro", – sako jis.

M. Pal dalijasi, kad dėl didelio energijos tankio H2 yra veiksmingas energijos nešiklis, galintis pasitarnauti transporto ir pramonės sektoriuose.

„H2 energija gali sumažinti transporto ir su juo susijusių produktų sąnaudas. Ateityje H2 kuro elementų transporto priemonės (ypač sunkiasvorės – sunkvežimiai, autobusai, traukiniai, laivai ir kt.) bus itin naudingos", – pastebi jis.

KTU profesorius papildo, kad H2 gali būti naudojamas kaip degalai – modifikuotuose vidaus degimo varikliuose arba kuro elementais varomose elektrinėse transporto priemonėse. Pastarosios naudoja H2 elektros energijai gaminti, o tai yra švari ir tvari alternatyva įprastoms transporto priemonėms.

Nuo maisto iki raketų pramonės

KTU profesorius pasakoja, kad H2 turi daugybę pritaikymo sričių. Jis gali būti naudojamas kaip energijos kaupimo priemonė – saugomas, o vėliau vėl paverčiamas elektra, taip užtikrinant atsvarą nepastoviai atsinaujinančios energijos gamybai.

„H2 gali būti naudojamas kaip švarus kuras šildymui – tiesiogiai deginamas krosnyse ir katiluose, kad būtų tiekiama šiluma. Taip pat kuro elementuose elektrai ir šilumai gaminti", – teigia M. Pal.

Dėl efektyvių degimo savybių H2 yra naudojamas kaip raketų ir erdvėlaivių varomoji medžiaga.

„Be to, H2 gali būti naudojamas maisto pramonėje – hidrinimo (kietinimo) procesuose, pavyzdžiui, margarino ir augalinių aliejų gamyboje. Taip pat pakuojant maisto produktus, kad prailgėtų jų galiojimo laikas ir būtų išvengta gedimo", – sako jis.

KTU profesorius pabrėžia, kad H2 taikymas dar tik pradedamas, todėl, norint įveikti techninius ir ekonominius iššūkius, reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-02-07 08:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo vasario 7 d. teiks paramą įmonėms didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui skirta 102 mln. eurų suma.
nuotrauka
2025-02-06 08:50
Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.
nuotrauka
2025-02-05 08:34
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF). Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės-Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip...
nuotrauka
2025-02-04 10:10
Vasario 4 d., antradienio rytą Vilniaus oro uoste iškilmingai atidarytas naujasis keleivių išvykimo terminalas, atveriantis naujas galimybes aptarnauti augančius keliautojų srautus ir gerinti mūsų šalies pasiekiamumą. Atidarymas žymi moderniomis technologijomis pagrįstą Lietuvos oro uostų (LTOU) pro...
nuotrauka
2025-01-31 07:58
„Via Lietuva“ praėjusiais metais dėmesį skyrė ne tik kelių infrastruktūros plėtros darbams, bet ir aplinkosauginiams sprendimams. Praėjusį rudenį ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus pradėjo veikti pirmieji saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija jau naudojama pagrindinės šalies...
nuotrauka
2025-01-30 08:33
Energetikos ministerija informuoja, kad įsigaliojo atnaujintos finansavimo sąlygos gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines namų ūkių reikmėms, padidinti anksčiau įrengtų saulės elektrinių įrengtąją galią arba įsigyti saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
nuotrauka
2025-01-29 15:32
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti 2024 m. lapkričio 18 d. paskelbtą jūros vėjo elektrinių parko konkursą ir peržiūrėti konkurso sąlygas.
nuotrauka
2025-01-29 14:59
Veiklos diversifikaciją į Vakarus tęsianti LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą per Baltijos šalis iki Mugos uosto Estijoje taikydama ES geležinkelių sektoriaus standartą – be duomenų keitimosi ir sąsajų su rusiškomis Geležink...
nuotrauka
2025-01-29 09:01
Nepriklausomiems ekspertams galutinai patvirtinus, kad strateginis Lietuvą ir Lenkiją 2021 m. sujungęs GIPL dujotiekis yra saugus ir gali veikti toliau, energetikos profesionalus vienijanti asociacija kreipėsi į premjerą ir valdančiosios daugumos lyderį Gintautą Palucką, prašydama atšaukti tebegalio...
nuotrauka
2025-01-24 14:24
Vis daugiau Lietuvos gyventojų kasdieniam susisiekimui renkasi elektromobilius, o tai turi įtakos ir būsto pirkėjų prioritetams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto Tvarumo barometro tyrimo duomenys rodo, kad d...
nuotrauka
2025-01-23 14:07
2025 metais AB „Panevėžio energija“ planuoja rekonstruoti beveik 7 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą sieks apie 4,4 mln. eurų. Skaičiuojama, kad atnaujinus vamzdynus, per metus bus sutaupoma apie 1715 MWh šilumos, kurios pakaktų daugiau nei ketu...
nuotrauka
2025-01-23 13:14
Kadangi dalis valstybinių kelių kerta miestus ir miestelius, 2024 metais „Via Lietuva“ ypatingą dėmesį skyrė pėsčiųjų perėjų rekonstravimui ir modernizavimui.
nuotrauka
2025-01-23 09:21
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių pakeitimus, kuriais numatoma paprastesnė pervažų įrengimo tvarka. Keičiasi perėjų su garso ir šviesoforų signalizacija įrengimo sąlygos, taip pat atsisakoma policijai priskiriamų funkcijų.
nuotrauka
2025-01-17 14:53
Ketvirtadienį Alytaus sinchroninio kompensatoriaus stotyje pradėjo veikti antrasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių įjungimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomy...
nuotrauka
2025-01-16 09:29
Bendrovė „Via Lietuva“ pasidalino kelio Molėtai-Utena projektavimo užkulisiais: kodėl ir kokie sprendimai priimti, kokių pokyčių gali tikėtis vairuotojai prasčiausiu vadintame Lietuvos kelyje.
nuotrauka
2025-01-10 15:01
Per pastaruosius 7 metus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdomos paramos priemonės besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus, jau užtikrino daugiau nei 11 tūkst. KW įrengtosios galios. Saulės elektrinės įrengtos Ukrainoje, Sakartvele, Armėnijoje, Mold...
nuotrauka
2025-01-10 14:35
Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėt...
nuotrauka
2025-01-08 08:43
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 18 proc. iki 63,95 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc., iki 73,92 Eur/MWh, o Estijoje – 5 proc., iki 74,48 Eur/MWh.
nuotrauka
2025-01-08 08:34
Lietuvoje jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų, didžioji dalis jų – saulės elektrines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai. Kiekvieną mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungia apie 3 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, tačiau ne visi elektrines ant stogų ...
nuotrauka
2025-01-07 12:07
Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu", nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra