2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 8:53
Reklama  |  facebook

Mokslininkai tirs požeminio vandenilio saugojimo galimybes Lietuvoje

2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos sprendimų diegimą Lietuvoje. Projektui vadovauja profesorius dr. Mayur Pal ir podoktorantūros stažuotojas dr. Apoorv Verma.
nuotrauka
Vandenilio molekulė. Pexels iliustracija


Minimos įmonės
KTU Tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras (M-Lab),

Vienas iš projekto vadovų, Kauno technologijos universiteto (KTU) „M-Lab" įsikūrusios „Geoenergy Lab" mokslo grupės vadovas, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius Mayur Pal teigia, kad nors Lietuvai skirtos gamtinės dujos yra saugomos požeminėje Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje, vandenilio (H2) saugojimas šiose apylinkėse – vis dar neaptinkamas.

Pasak KTU profesoriaus, remiantis preliminariais Lietuvos geologinių struktūrų tyrimais, Lietuva gali būti tinkama saugoti H2.

„Giluminiai druskingi vandeningieji sluoksniai, pavyzdžiui, Syderiai ir Vaškai, galėtų pasiūlyti pakankamai didelę anglies dioksido (CO2) saugojimo talpą. Nors ši informacija yra skirta tik CO2 saugojimui, ji leidžia manyti, kad šie vandeningieji sluoksniai gali būti tinkami ir H2 saugojimui", – pastebi pranešime cituojamas dr. M. Pal.

Mayur Pal. Geoenergy Lab

„Geoenergy Lab" nuotr.

Projektas – naujas Baltijos šalyse

KTU profesorius teigia, kad dėl mažos H2 molekulės vandenilio saugojimas dideliu mastu yra sudėtingas. Dėl šios priežasties požeminė H2 saugykla yra vienas tinkamiausių šios problemos sprendimo būdų.

Projektas skirtas požeminės H2 saugyklos Lietuvoje įvertinimui. KTU mokslininkai siekia ištirti geohidrochemines ir mechanines reakcijas į požeminę H2 saugyklą bei nuotėkį. Taip pat įvertinti požeminių geologinių darinių tinkamumą, sukurti srauto ir pernašos modelius, sudaryti H2 nutekėjimo žemėlapius bei skleisti tyrimų rezultatus.

KTU Geoenergy Lab„Geoenergy Lab"
nuotr.

Lietuvos mastu, projektas padės pereiti prie mažo CO2 kiekio technologijų ekonomikos ir tapti svarbia Europos H2 išteklių plėtros bei transportavimo dalyve.

„Projekto tikslai yra nauji Baltijos šalių kontekste. Nagrinėjame mažai ištirtą požeminio H2 saugojimo Lietuvoje temą, užpildome mokslinių tyrimų spragą ir pateikiame vertingas įžvalgas apie sudėtingas geochemines ir mechanines reakcijas, susijusias su šia technologija", – dalijasi jis.

M. Pal pabrėžia, kad projektas dera su pasauliniu perėjimu prie atsinaujinančių ir mažai CO2 į aplinką išskiriančių energijos šaltinių bei prisideda prie aplinkai palankios energetikos infrastruktūros plėtros Lietuvoje.

Lietuvoje – tinkamos geologinės sąlygos

KTU profesorius pastebi, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys (pvz., Norvegija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Čekija, Lenkija) dirba su H2 saugyklomis.

Tiesa, M. Pal pabrėžia, kad informacijos apie H2 saugojimą Lietuvoje – trūksta: „H2 saugyklų Lietuvoje stoka gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, įskaitant ankstyvą H2 saugojimo technologijos vystymosi etapą, ribotą infrastruktūrą, reguliavimo aspektus ir būtinybę atlikti išsamius mokslinius tyrimus prieš įgyvendinant tokio pobūdžio projektus", – svarsto jis.

KTU profesorius teigia, kad vienas iš projekto tikslų – populiarinti požeminio H2 saugojimo technologiją Lietuvoje, kadangi didėjant H2 gamybos apimtims, teks ieškoti pigesnių saugyklų.

Jis tęsia, kad pažanga suvokiant H2 saugyklų potencialą Lietuvos geologinėse sąlygose gali prisidėti prie H2 technologijų kūrimo ir diegimo energetikos sektoriuje.

„Vienas iš veiksnių, į kurį reikėtų atsižvelgti, ieškant H2 saugojimo vietos, yra tinkami geologiniai dariniai, pavyzdžiui – druskos urvai ir giluminiai druskingų vandeningųjų sluoksnių arba išsekusių angliavandenilių telkiniai", – aiškina M. Pal.

Jis papildo, kad H2 saugyklas sudaro požeminiai rezervuarai, gręžiniai įpurškimui ir gavybai, vamzdynai ir transportavimo infrastruktūra bei stebėsenos ir saugos sistemos.

Gali sumažinti transporto sąnaudas

KTU profesoriaus teigimu, H2 energija yra itin perspektyvi plėtojant tvarią energetiką. Vienas pagrindinių jos privalumų – galimybė veikti kuro elementuose, kai į aplinką neišmetama jokių teršalų – tik šiluma ir vanduo kaip šalutiniai produktai.

Geoenergy Lab, KTU„Geoenergy Lab"
nuotr.

„H2 yra pageidautina alternatyva, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir užkirsti kelią visuotiniam atšilimui. H2 galima gaminti iš įvairių atsinaujinančių išteklių, taip didinant energetinį saugumą ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro", – sako jis.

M. Pal dalijasi, kad dėl didelio energijos tankio H2 yra veiksmingas energijos nešiklis, galintis pasitarnauti transporto ir pramonės sektoriuose.

„H2 energija gali sumažinti transporto ir su juo susijusių produktų sąnaudas. Ateityje H2 kuro elementų transporto priemonės (ypač sunkiasvorės – sunkvežimiai, autobusai, traukiniai, laivai ir kt.) bus itin naudingos", – pastebi jis.

KTU profesorius papildo, kad H2 gali būti naudojamas kaip degalai – modifikuotuose vidaus degimo varikliuose arba kuro elementais varomose elektrinėse transporto priemonėse. Pastarosios naudoja H2 elektros energijai gaminti, o tai yra švari ir tvari alternatyva įprastoms transporto priemonėms.

Nuo maisto iki raketų pramonės

KTU profesorius pasakoja, kad H2 turi daugybę pritaikymo sričių. Jis gali būti naudojamas kaip energijos kaupimo priemonė – saugomas, o vėliau vėl paverčiamas elektra, taip užtikrinant atsvarą nepastoviai atsinaujinančios energijos gamybai.

„H2 gali būti naudojamas kaip švarus kuras šildymui – tiesiogiai deginamas krosnyse ir katiluose, kad būtų tiekiama šiluma. Taip pat kuro elementuose elektrai ir šilumai gaminti", – teigia M. Pal.

Dėl efektyvių degimo savybių H2 yra naudojamas kaip raketų ir erdvėlaivių varomoji medžiaga.

„Be to, H2 gali būti naudojamas maisto pramonėje – hidrinimo (kietinimo) procesuose, pavyzdžiui, margarino ir augalinių aliejų gamyboje. Taip pat pakuojant maisto produktus, kad prailgėtų jų galiojimo laikas ir būtų išvengta gedimo", – sako jis.

KTU profesorius pabrėžia, kad H2 taikymas dar tik pradedamas, todėl, norint įveikti techninius ir ekonominius iššūkius, reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-07-24 16:56
Vilniaus pakraštyje įsikūrusi „Amžinybė“ tapo turbūt pirmaisiais sostinės laidojimo namais, šildomais ir vėsinamais žaliąja elektros energija.
nuotrauka
2024-07-23 10:48
Klaipėdos uoste įgyvendinamas vieną didžiausių projektų jo istorijoje – bus suformuota ir įveiklinta 100 hektarų apimanti teritorija. Naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje kūrimui pritarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, baigtos visos poveikio aplinkai vertinimo proce...
nuotrauka
2024-07-19 10:10
Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui strategiškai svarbaus magistralinio kelio „Via Baltica“ paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) šią savaitę papildomai skyrė 48 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility...
nuotrauka
2024-07-18 11:06
Nuo 2023 metų pabaigos plėtojamas Kauno oro uosto šiaurinio perono projektas pasiekė tarpinį finišą ir nuo liepos vidurio orlaivių riedėjimui jau atidaryta būsimo naujojo perono dalis (orlaivių riedėjimo maršrutas).
nuotrauka
2024-07-17 09:27
Vilniaus miesto savivaldybė tęsia senamiesčio gatvių atnaujinimą. Šiais metais tvarkomos Subačiaus, Paupio, V. Šopeno, Vingrių, Žygimantų, T. Kosciuškos, Seinų, M. Daukšos, Aušros Vartų gatvės, dalis Pylimo gatvės šaligatvių. Ateinančiais metais bus pradėtos tvarkyti Trakų, Barboros Radvilaitės ir M...
nuotrauka
2024-07-15 13:09
Siekiant išsiaiškinti, kaip ateityje būtų galima pagreitinti Utenos rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo darbus, Utenoje išbandyta nauja technologija – kelio pagrindo stabilizavimas ligninu.
nuotrauka
2024-07-12 11:19
Liepos 15 d. pradedami fiziniai tilto per Dubysą rekonstravimo darbai. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, keisis eismo organizavimo tvarka – transporto eismas vyks apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu. Planuojama, kad tilto rekonstravimo darbai bus baigti keliais mėnesiais anks...
nuotrauka
2024-07-12 09:45
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir ž...
nuotrauka
2024-07-12 09:38
Viena populiariausių vasaros atostogų vietų – Kunigiškių priemiestis Palangoje – nuo šiol dar patogiau pasiekiama kurorto gyventojams bei svečiams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pabaigė į šį rajoną vedančio kelio remontą.
nuotrauka
2024-07-11 13:28
Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje šiemet toliau tiesiamas pietinis aplinkkelis. Šiuo metu darbai vyksta ruože nuo Vytauto gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės.
nuotrauka
2024-07-11 13:21
Atsinaujinančios energetikos investicinių fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management", vykdanti veiklą Baltijos bei Vidurio Rytų Europos šalyse, ir bankas „Swedbank AS" susitarė dėl 20 mln. eurų finansavimo 57 MW galios saulės jėgainių portfelio statyboms Latvijoje.
nuotrauka
2024-07-11 09:38
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė virš 13 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 mln. eurų, jau rezervuot...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 11:03
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 99,70 Eur/MWh.
nuotrauka
2024-07-09 09:52
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai. Šiose Dvarčionių gyvenamajame rajone esančiose gatvėse, užtikrinant saugų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimą, bus paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai, pakeistas apšvietimas.
nuotrauka
2024-07-05 14:13
„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje.
nuotrauka
2024-07-04 13:50
Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir...
nuotrauka
2024-07-04 13:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo pr...
nuotrauka
2024-07-04 09:36
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Per tris mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 10 ...
nuotrauka
2024-07-03 09:29
idžiausio Baltijos šalių viešo elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė bei techninės ir programinės įrangos kūrėja „Inbalance grid" susitarė dėl strateginės plėtros su stambiu Lenkijos prekybos tinklu „Stokrotka". Lietuvos bendrovė įdiegs ir valdys išmaniąsias įkrovimo stoteles ties 114 „Stokrotka"...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra