Šiame pasauliniame kontekste Lietuva, siekdama tvaresnės ateities, išgyvena svarbią energetikos transformaciją.

Derindama savo energetikos politiką su Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslais, šalis ne tik sprendžia savo vidaus problemas, bet ir prisideda prie globalios kovos su klimato kaita. Pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir stiprinti energetinį saugumą rodo, kad net ir mažos valstybės gali daryti reikšmingą poveikį pasaulinėms tvarumo problemoms.

„Svarbūs paprasti veiksmai. Net ir maži pokyčiai gali padėti sumažinti poveikį aplinkai, o dabartinės energetikos ir klimato politikos būklės suvokimas gali turėti didelę įtaką tam, kaip mes prisitaikysime ir bandysime pasiekti bendrus tikslus", – sako pranešime cituojama Kauno technologijos universiteto (KTU) jaunesnioji mokslo darbuotoja Alexandra Maria Alonso Soto.

Alexandra Maria Alonso Soto.

KTU

Aplinkos inžinerijos instituto

nuotr.

Lietuvos pažanga viršija ES vidurkį

JT Darnaus vystymosi tikslais siekiama iki 2030 m. panaikinti skurdą, apsaugoti planetą, užtikrinti taiką ir gerovę. KTU mokslininkai nusprendė sutelkti dėmesį į tris iš šių tikslų ir ištirti, kaip klimato kaitos švelninimo politika taikoma energetikos sektoriuje.

„Daugiausia dėmesio skyrėme įperkamai ir švariai energijai, tvariems miestams ir bendruomenėms bei klimato kaitos veiksmams", – atskleidžia KTU doktorantė A. Alonso Soto.

Siekdama šių tikslų, Lietuva turėjo įvykdyti svarbius energetikos pokyčius. Vienas iš jų, nulėmęs energetikos sektoriaus transformaciją – 2009 m. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. „Sustabdžius elektrinės veiklą, šalis tapo priklausoma nuo energijos importo – tiek elektros energiją, tiek gamtines dujas Lietuvai teikė Rusija", – pasakoja KTU ekspertė.

Norėdama tai pakeisti, Lietuva pirmenybę teikė šalies energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Investicijos į aukštos įtampos tinklų jungtis su kaimyninėmis šalimis ir vis didesnis dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijai, buvo šios strategijos pagrindas.

Investuodama į atsinaujinančiąją energiją ir mažindama priklausomybę nuo importuojamo kuro, Lietuva ne tik didina energetinį saugumą, bet ir prisideda prie pasaulinių švarios energijos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.

Pastaruoju metu padaryta didelė pažanga. Lietuva ne tik dar 2014 m. pasiekė Europos Sąjungos (ES) 2020 metų tikslą pasiekti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, bet ir 2022 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis bendrame energijos suvartojime išaugo beveik iki 30 proc., o tai viršijo ES vidurkį.

Lietuvos energetikos ministerijos duomenimis, 2023 m. 70 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pabrėžiant įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo importo.

Litgrid nuotr.

Visuomenės požiūris – dar viena kliūtis

Nepaisant teisingos tikslų vykdymo krypties, vis dar yra daug iššūkių, trukdančių Lietuvai pasiekti tvarios energetikos tikslus. KTU tyrėja A. Alonso Soto pamini keletą iš jų: priklausomybė nuo biomasės ir iškastinio kuro, ribota energijos šaltinių diversifikacija, nepakankamas politikos derinimas ir įgyvendinimas bei socialinės ir ekonominės kliūtys.

„Lietuva padarė didelę pažangą didindama atsinaujinančiosios energijos dalį, tačiau biomasė labai prisideda prie oro taršos ir išmetamo anglies dioksido kiekio. Nors atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, vėjo energija, yra plėtojami, jie vis dar yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, lyginant su biomasės naudojimu", – sako ji.

Daugiabučio renovacija.

Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Kalbant apie politikos derinimą, nors Lietuva patvirtino plataus užmojo tikslus pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir Nacionalinį energetikos ir klimato planą, vis dar yra koordinavimo ir įgyvendinimo spragų, be to, trūksta šios politikos stebėsenos ir vertinimo.

Pasak A. Alonso Soto, visuomenės požiūris į tokias energetikos politikos priemones kaip pastatų renovacija taip pat yra kliūtis.

„Daugelis lietuvių, ypač vyresnio amžiaus žmonės, negali sau leisti renovuoti savo namų, o kiti vis dar nesupranta, kokią naudą toks atnaujinimas galėtų atnešti ne tik finansine, bet ir poveikio aplinkai prasme", – aiškina KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė A. Alonso Soto.

Jos nuomone, švietėjiškų kampanijų stiprinimas yra veiksmas, kurio vyriausybė galėtų imtis, kad padidintų visuomenės įsitraukimą ir informuotumą: „Piliečiai turi įsitraukti, suprasti politiką ir žinoti, kokią naudą ji gali duoti jų gyvenimui. Kai gyventojų sąmonėje įsitvirtins žinios ir sąmoningumas, veiksmai seks savaime".

Straipsnis „Exploring the Interplay Between Energy Policies and Sustainable Development Goals Within Lithuania's Energy Sector: A Critical Review" buvo paskelbtas žurnale „Sustainability“.