Pastaruoju metu vis daugiau verslo atstovų susiduria su sutartinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais – tiek dėl išaugusių statybinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių kainų, tiek dėl sutrikusių tiekimo grandinių bei neprognozuojamų žaliavų pristatymo terminų. Tai lemia Rusijos Federacijos pradėtas karas prieš Ukrainos Respubliką.

Dėl tokios situacijos vis dažniau pasigirsta kalbos, kad daugelis sutarčių liks apskritai neįgyvendintos, kadangi tiekėjai nėra pasiruošę prisiimti neplanuotų nuostolių, o perkančiosios organizacijos neieško kompromisų su tiekėjais, reikalaudamos vykdyti viešųjų pirkimų sutartis griežtai laikantis jų sąlygų.

Ką reikėtų daryti, kad vis dėlto būtų pasiektas pagrindinis tikslas – įvykdyta sutartis ir užtikrintas visuomenės interesas sutarties objektu?

Ieškokite abipusio kompromiso su perkančiąja organizacija, realiai įrodydami, kad nei jūs, nei bet kuris kitas tiekėjas nebūtų galėjęs numatyti, kad situacija taip susiklostys.

Draudimas keisti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kuriuo dažnai remiasi perkančiosios organizacijos, nėra absoliutus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos turėtų stengtis surasti abi šalis tenkinantį kompromisą dėl tolesnio sutarties vykdymo sąlygų.

Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato konkrečius atvejus, kai jau sudaryta ir vykdoma sutartis, įskaitant jos kainą ar įvykdymo terminą, gali būti teisėtai pakeista, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

Kai vertinama galimybė šalių sutarimu keisti viešojo pirkimo sutarties kainą ar įvykdymo terminą dėl, įskaitant, bet neapsiribojant, statybinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių kainų pokyčio, tiekimo grandinių sutrikimo, nulemiamo Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainos Respubliką, aktualūs du VPĮ įtvirtinti sutarčių keitimo pagrindai:

1. kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, buvo iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.);
2. kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai tuo pat metu atitinkamos šios sąlygos: pakeitimas iš esmės nekeičia pirkimo sutarties pobūdžio bei atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties vertės (VPĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Vertinant šiandieninę situaciją, galimi atvejai, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos kainodaros taisyklės, laikomos pagrindu vykdyti sutartį kitokiomis nei numatyta sąlygomis, neužtikrina tinkamos sutarties šalių pusiausvyros. Pavyzdžiui, numatytas pernelyg retas kainos perskaičiavimas.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog tais atvejais, kai ekonominė situacija pasikeičia (t. y. ženkliai padidėja kainos, tiekėjo sutarties vykdymo kaštai) taip ir dėl tokių aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas, skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, negalėjo numatyti bei prisiimti protingą riziką, būtų galima atlikti sudarytos sutarties pakeitimą – arba (i) pakeičiant jau nustatytas kainos peržiūros taisykles, arba (ii) numatant (įtraukiant) kainos peržiūros sąlygas ir taisykles, jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tokį sprendimą pagrįsti.

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu išaiškinimu, siekiant įvertinti, ar egzistuoja VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nurodytos nenumatytos aplinkybės, vadintintos pagrindu pakeisti sudarytą sutartį, turi būti atsakyta, įskaitant, bet neapsiribojant, į tokius klausimus:

• Kokios aplinkybės egzistavo pirkimo pradžios ir (ar) pasiūlymų pateikimo, ir (ar) sutarties sudarymo metu?
• Ar tiekėjo tiekiamų arba paslaugoms ar darbams naudojamų medžiagų ar įrenginių kaina, arba paslaugų (darbų), kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės (iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra) ir ar kainos pokytis nėra įprastas?

Pavyzdžiui, kainų pakilimas, neviršijantis įprasto kasmetinio kainų lygio kilimo, nebūtų laikomas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti;

• Ar aplinkybės, darančios įtaką kainai, atsiranda arba tampa žinomos tik po sutarties sudarymo?
• Ar tų aplinkybių šalis, inicijuojanti sutarties pakeitimą, negali kontroliuoti?
• Ar tų aplinkybių sutarties šalys sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti?
• Ar tiekėjas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos?
• Kokią įtaką kainų rinkoje pokytis daro konkrečios ketinamos pakeisti sutarties kainai?

Tik įvertinus, kad aplinkybės, sąlygojusios šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pasikeitimą, atsirado po sutarties sudarymo, kad tiekėjas jų negalėjo numatyti ir kad tiekėjas nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių atsiradimo rizikos, būtų galima vertinti, kad egzistuoja sutartį keisti leidžiančios nenumatytos aplinkybės.

Savo ruožtu jei tiekėjas remiasi aplinkybėmis, kurios atsirado iki sutarties sudarymo, šios aplinkybės jau neturėtų būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo tiekėjui tenkančios rizikos. Kiekvienas tiekėjas, nuspręsdamas, kad siūlomos sudaryti pirkimo sutarties sąlygos jam yra priimtinos, tuo pat metu prisiima riziką dėl sutarties sudarymo metu egzistavusių ar numatytinų aplinkybių įtakos sutarties įvykdymui.

Tad nustačius, kad dėl nenumatytų aplinkybių egzistuoja pagrindas pakeisti sutarties kainą, keitimas vykdomas dviem etapais: (i) arba pakeičiant sutartyje įtvirtintas kainodaros taisykles, arba numatant kainos perskaičiavimo sąlygas ir taisykles, jeigu tokios nenumatytos, (ii) peržiūrint sutarties kainą jau pagal pakeistas/įtrauktas naujas kainodaros taisykles.

Keičiamos arba iš naujo nustatomos kainos peržiūros sąlygos ir taisyklės privalo užtikrinti sutarties šalių pusiausvyrą – numatyti ne tik kainos didinimą rinkoje, pakilus medžiagų kainoms, bet ir kainos mažinimą, šioms sumažėjus.

Nepavykstant susitarti su perkančiąja organizacija dėl sutarties sąlygų keitimo, tęskite sutarties vykdymą ir kreipkitės į teismą dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu.

Nei tiekėjai, nei perkančiosios organizacijos negali vienašališkai pakeisti sudarytų sutarčių, įskaitant jose nustatytų kainų ar įvykdymo terminų.

Tai reiškia, kad tiekėjai negali tiesiog informuoti perkančiųjų organizacijų, kad nuo tam tikros dienos bus taikomos tiekėjų vienašališkai padidintos prekių, paslaugų ar darbų kainos.

Savo ruožtu perkančiosios organizacijos negali atsiskaityti už pristatytas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas kainomis, kurios neatitinka sudarytos viešojo pirkimo sutarties nuostatų.

Sutarties šalims nepavykus susitarti dėl sutarties nuostatų pakeitimų, Civilinio kodekso (CK) 6.204 str. 3 d. 2 p. numato galimybę bet kuriai iš šalių kreiptis į teismą ir prašyti teismo pakeisti sutarties sąlygas taip, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.

Todėl sutarties keitimas teismo keliu yra viena galimybių suderinti priešingus tiekėjo ir perkančiosios organizacijos interesus. Tokiu atveju šalys teismo proceso metu galėtų, be kita ko, sudaryti taikos sutartį ir joje numatyti tinkamiausią kainos perskaičiavimo tvarką bei formulę, kurią pateiktų patvirtinti teismui. Taip būtų užtikrintas visapusiškas sutarties keitimo teisėtumas.

Tačiau svarbu pažymėti, kad teismai, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, turi įvertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas. Atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, teismai turi tirti ir vertinti paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan.

Atsižvelgiant į tai, turėtų būti vertinama teisinė rizika, kad teismas, spręsdamas ginčą, galėtų ne tik atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą susitarimą, jei nutartų, jog tokiu susitarimu pažeidžiami viešųjų pirkimų principai.

Teismas taip pat galėtų savo iniciatyva sutartį nutraukti (CK 6.204 str. 3 d.), jei, įvertinęs visas aplinkybes, spręstų, jog tolesnis sutarties vykdymas negalimas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių - jog pažeidžiami ne tik viešųjų pirkimų, tačiau ir teisingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 6.200 str.).